Kodėl mylėti save naudinga?

 

Masturbacijos reiškinį ilgus šimtmečius gaubė įvairiausi mitai.

Laimei, šiandien jau neatsiras tikinčių, kad nuo masturbacijos delnai gali apaugti tankiais šeriais.

Pastarųjų metų statistika leidžia teigti, kad, nepaisant lytinių santykių dažnumo ar kokybės, vis daugiau žmonių užsiima masturbacija…

Nauda jai

Masturbacija padeda moteriai artimiau susipažinti su savo kūnu, išsiaiškinti savo erotines zonas ir išmokti valdyti orgazmą – jį atitolinti, sulaikyti ar pasiekti, o kartu išmokyti partnerį, kaip suteikti jai daugiausia malonumo. Su masturbacija susipažinusi moteris aiškiau suvokia, kaip ir kas ją jaudina.

Miuncheno seksologijos centro ekspertai nustatė, kad tų moterų, kurios periodiškai masturbuojasi, patiriamas orgazmas yra stipresnis.

JAV mokslininkai apklausė šimtą 30–32 metų moterų, kurios vieno lytinio akto metu sugeba patirti kelis orgazmus, ir patvirtino, kad 60 % respondenčių aktyviai (2–4 kartus per savaitę) praktikuoja masturbaciją dar nuo paauglystės. Amerikiečiai įsitikinę, kad savęs patenkinimas uždega moterų seksualumą ir leidžia joms įkaisti greičiau.

Nauda jam

Mokslininkai mano, kad egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp ejakuliacijos dažnumo ir prostatito bei prostatos vėžio atsiradimo. Todėl, jei susijaudinai, bet dėl kokių nors priežasčių seksas su partnere nėra įmanomas, medikai rekomenduoja pereiti prie masturbacijos, kuri yra puikus prostatinės liaukos išvalymo būdas.

Solidus Didžiosios Britanijos leidinys „British Journal of Urology International“ paskelbė, kad tie dvidešimtmečiai, kurie patiria ejakuliaciją daugiau nei 5 kartus per savaitę, maždaug trečdaliu sumažina riziką susirgti prostatitu. Šiuo atveju tai, kaip bus pasiektas spermos išsiveržimas, nėra svarbu.

Amerikiečiai urologai paskelbė, kad tas, kuris išras patikimą vaistą nuo prostatito, turėtų gauti Nobelio premiją. Ir nors masturbacija dažniausiai atneša lauktą apdovanojimą, ja, amerikiečių gydytojų nuomone, galima užsiimti ir tiesiog „dėl sveikatos“. Masturbavimasis gali atstatyti hormonų pusiausvyrą vyro organizme.

Norite tikėkite, norite ne, bet, pasak naujausio tyrimo „Seksas Jungtinėse Valstijose“, reguliariai masturbuojasi 80 procentų vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Seksopatologai gydomuosius masturbacijos seansus rekomenduoja tiems vyrams, kurie skundžiasi potencijos sutrikimais ir priešlaikine ejakuliacija. Kai kurie specialistai tvirtina, kad savistimuliacija (tiesa, nepasiekiant orgazmo) likus valandai iki lytinio akto vėliau padeda pasiekti stipresnę bei standesnę erekciją.

Jam ir jai

Taip, masturbacija yra seksas su pačiu savimi. Ir ji nepatenka į neištikimybės apibrėžimą. Atvirkščiai: jei partneriai dažnai griebiasi šio nekalto savęs patenkinimo būdo, jų santykiai dažniausiai yra tvirtesni ir trunka ilgiau.

Abstrakčios fantazijos, kurios apninka žmones masturbacijos metu, padeda pagerinti realų seksualinį gyvenimą.

Tokia iškrova efektyviai sumažina tiek vyrų, tiek moterų nervinę, psichologinę ir seksualinę įtampą. Be to, masturbacija mažina pasidavimo depresyviai nuotaikai riziką, taip pat saugo nuo… gripo ir peršalimo ligų.

Tie žmonės, kurie 1–2 kartus per savaitę patiria orgazmą, gali pasigirti atsparesniu imunitetu, jų organizme padaugėja imunoglobulinų – žmonių, kurie neatsisako sekso ir masturbacijos, organizmas šių antikūnų pagamina maždaug 30 % daugiau. vyras.lt

A. Nedzinsko priešrinkiminiai manevrai: o gal geriau būtų laidotuvės?

 

„Dzyvų dzyvai“. Būtent taip dzūkiškai reiktų pasistebėti Seimo nario Antano Nedzinsko vestuvėmis. O kaip kitaip, jei, greičiausiai, tų vestuvių ir nebuvo. A. Salamakinas teigia, kad su santuoka juokauti negalima, televizijos aiškinasi tikras ar ne A. Nedzinsko vestuvių liudijimas, Seimo nario mama nieko nežino ir nenori šnekėti apie sūnaus jungtuves.

Pats A. Nedzinskas šia tema nieko nekomentuoja jam nepatinkančiai žiniasklaidai, tačiau įtartinai rodosi tik iš anksto suplanuotose TV laidose, kur pasakoja apie savo neišmatuojamą meilę ir laimę.

(Ne)santuoka

Atrodytų ši santuoka – tarsi danguje (tikrame, o ne tame, kur išgarsėjo Antanas) nulemta: 2 numeris Tautos prisikėlimo partijos sąraše Alytaus rajono savivaldybės tarybos rinkimuose ištekėjo už pirmojo numerio sūnaus.

Negalėjo būti kitaip, nes naujoji A.Nedzinsko (ne)žmona teigia, kad jos mylimasis ją užbūrė ne tik asmeniniu žavesiu, bet ir savo politinėmis idėjomis. Kuo tokiomis? Antanai, tauta nori išgirsti tas tavo politines idėjas. Čia juk ne sekso pozos, kad tik žmona žinotų, ką tu mėgsti.

Be to, jei jau iš meilės, tai reikėjo merginai žemesnį numerį duoti kandidatų sąraše, o dabar visas kaimas kalbės, kad mergina partinę karjerą padarė per lovą. Arba, jei vestuvių iš tiesų nebuvo, gali būti, kad jos karjera sugriuvo dar prieš prasidėdama. Bet koks skirtumas Antanui, jei tos meilės nėra.

Seimo nariui labiausiai turėtų rūpėti, kad jo paties politinė karjera gali nukentėti dėl šių neįvykusių vestuvių. Apie tai, kad A. Nedzinskas tapo rimtu vedusiu vyru ir nebėra tas pleibojus, kuris medžiojo tokias scenos primadonas kaip Raimonda Masiulytė, nešneka ir oficialus Seimo nario puslapis http://www.lrs.lt, kuriame kiekvienas sveiko proto politikas mielai ir neatidėliotinai pasiskelbtų, kad yra rimtas šeimos vyras.

Dar baisiau, kad net „Facebooke“, kuriame visi su draugais dalinasi vestuvių potyriais, kelia savo ką tik gimusių vaikučių nuotraukas – visiška tyla. A. Nedzinskas savo asmeniniame puslapyje socialiniame tinkle nieko nepasiskelbė, jo santykių statusas nepakito, vestuvių nuotraukos neįkeltos. Kaip čia taip: eiti į televizijos laidas ir porinti apie savo laimę, tačiau ja nepasidalinti su savo 2139 draugais?

Nevykęs pijarščikas

Antanai, juk turi ryšių su visuomene magistrą, kuriuo vis nevengi pasigirti. Kaip čia taip išėjo, kad šioje situacijoje visiškai apsiskaičiavai? Nors žmonėms patinka “veselės“, nepatinka, kai juos laiko kvailiais. Žmonės iš Seimo nario tikisi truputį rimtesnių veiklų nei „pažaidžiam šeimą“. Kažkaip šitas reklaminis projektas atrodo ne rimtas darbas, o mokyklos saviveikla.

Prieš prasidedant rinkiminei kampanijai į savivaldybių tarybas, pasklido kalbos, kad Lietuvos politikus įkvėpė Barako Obamos rinkiminė kampanija „Yes We Can!“ (Taip, mes galime! – aut. past.). Ir A. Nedzinskas nusprendė, kad jis irgi gali susituokti. Bet Lietuvoje tuo nieko nenustebinsi: tuoktis mes mokame, bet ir skiriamės neprasčiau, todėl Lietuva pirmauja visoje ES pagal skyrybų skaičių.

A. Nedzinsko flirtas su vestuvėmis pastebėtas jau anksčiau. Praėjusiais metais Seimo narys savo prabangiu limuzinu „Pobeda“ dirbo eiliniu berniuku pagal iškvietimą, t.y. vairuotoju. Ir ne bet kaip dirbo, o sugebėjo pažeisti daugybę kelių eismo taisyklių ir dar papiktinti į bažnyčią besirenkančius tikinčiuosius. Bet ko tik nepadarysi, kai tokia jaudinanti vestuvių akimirka. Tavo ar ne tavo, tikra ar netikra.

Jei labai norėjosi vestuvių motyvo, reikėjo pasirinkti „Pabėgusios nuotakos“ scenarijų ir tapti tuo, kurį paliko prie altoriaus. Ir santuokos liudijimo nereiktų spausdintis, be to, lietuviai myli nuskriaustuosius bei mielai už juos balsuoja.

Tačiau efektyviausia būtų susiorganizuoti savo mirtį. Žmonės gedėtų, neštų gėles, kalbėtų apie politiką tik gražiai. O vėliau, po kokių trijų dienų, galima susiorganizuoti ir savo prisikėlimą. Tai neabejotinai suveiktų geriau ir praktiškai būtų galima galvoti apie amžinybę politikoje. Jokūbas Graliauskas

A.Nedzinskas pasiuto: politikas verkia prieš kameras ir grasina “duoti į snukį“

 

Aiškėjant faktams, kad Seimo narys rinkėjams akis dūmė ir ne vestuves, o priešrinkiminę akciją surengė, Antanas Nedzinskas imasi apgailėtinos gynybos: kūkčioja priešais kameras ir grasina “duoti į snukį“.

A.Nedzinskas keistuoliu vadintas dar tais laikais, kai pirmą kartą jį išvydo plačioji auditorija (realybės šou “Dangus“). Antanas pokštaudavo prieš kameras, spekuliuodavo savo įvaizdžiu. Ir štai, Antanas Seimo nariu tapo, tada ir prasidėjo: A.Nedzinskas, Arūno Valinsko pasekėjas, vis privengdavo žurnalistų, stengėsi tyliai ramiai Seime sėdėti, niekam neužkliūti, bet tada po kojom pasipainiojo moteris.

A.Nedzinskas gyrėsi prieš porą savaičių ją vedęs, noriai pasakojo žurnalistams apie savo gražią šeimyninę ateitį, apie vaikus kalbėti pradėjo, į Seimo viešbutį įsileido, kur drauge su “žmona“ Greta ant sofutės apie santuoką svaičiojo. Tačiau tiems patiems žurnalistams prakapsčius vestuvinių dokumentų darželį, A.Nedzinskas pakraupo – kaip taip galima? Puolė ašaroti prieš kameras ir galiausiai pagrasino, kad žengę į jo žemes, sveiki iš jos neišeis – pats Seimo narys snukdaužiu užsiims.

LNK televizijoje jau sukasi anonsai – viena laida žada pasakojimo apie šaunią Nedzinskų vestuvinę puotą tęsinį, kita (“Neišgalvoti gyvenimai“) – gąsdina žurnalistus: jei šie imsis tiesos paieškų, viešas asmuo, valdžios žmogus, pavyzdys vaikams, Seimo narys pradės užsiimti ne tik “neišgalvotomis vestuvėmis“, bet ir “neišgalvotu žmonių žalojimu“ – liaudiškai tariant – “snukdaužiu“. “Jeigu ant mano tėvų, ar Gretos (“žmonos“) tėvų kiemo ateis žurnalistai su kamera, ir jei aš ten būsiu, aš be jokio perspėjimo trenksiu į snukį“, – ašarodamas grasina apsimelavęs ir pats dėl to supykęs A.Nedzinskas.

Ne veltui Antano žmonės nesupranta: pats žurnalistams patvirtina vedęs, paskui pyksta, kai televizininkai Antano melus atkapsto, paskui duoda tiems patiems žurnalistams interviu, kuriame beverkdamas sugeba ir pagrasinti. Koks Seimo narys, tokie ir reportažai.

Kita vertus – anokia čia naujiena Lietuvoje. Politikai meluoti pradeda anksčiau, nei tautos geru gyvenimu rūpintis. Štai, kandidatė į savivaldą Greta Šapkaitė-Valuckienė nemato reikalo paaiškinti, kodėl būdama mažametė Ievos kostiumu staipėsi prieš kameras, juk lengviau pasakyti, kad tai – kita mergelė nuoguose kadruose, ir tai – šmeižtas. Paprašyta sukonkretinti savo planus didžiojoje politikoje, supyksta – savo politinių idėjų ji neatskleis, nes jai gaila reitingų žiniasklaidai. Suprask, jai gaila, kad apie jos gerus užmojus sužinos masės rinkėjų.

Į tarybą Kupiškyje prieš savo valią bus renkami senoliai

Jeigu senolims progresuoja alzheimerio liga, jiems turėtų būti panaikinta teisė dalyvauti rinkimuose.

Kai kurie garbaus amžiaus kandidatai į Kupiškio rajono tarybą tik dabar sužinojo, kad yra partijos „Jaunoji Lietuva“ nariai. Kas už juos užpildė ir pasirašė dokumentus, aiškinasi Vyriausioji rinkimų komisija. Tuo metu partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas NE išsižada savo partijos narių Kupiškyje.

75-erių kupiškietė nustebo sužinojusi, kad partijos „Jaunoji Lietuva“ sąraše kandidatuoja į rajono tarybą. Paskutiniąja sąraše įrašyta moteris su skundu ją išbraukti atskubėjo į rinkimų komisiją. Tačiau neneigė, kad bendravo su šios partijos skyriaus pirmininku Dangirdu Mikšiu ir pasirašo už jo kandidatūrą.

„Jis lankydavo jas dėl šiukšlių, dėl gatvių valymo, jis pats norėjo išsikelti kandidatu, tai galvojo, kad renka parašus, kad jį palaikytų, bet ji tikrai nesuprato, ką pasirašo“, – aiškino Kupiškio rajono savivaldybės rinkimų apygardos pirmininkas Rolandas Aukštikalnis.

Kitas „Jaunosios Lietuvos“ partijos kandidatas į rajono tarybą šiuo metu guli prikaustytas ligos patale ir apie savo ketinimus tapti tarybos nariu sužinojo tik iš „Panoramos“ korespondentų.

„Aš turiu savo bendražygį tokį, kuris man tvarkė dokumentus, viską sužinojo, kad aš esu ligoninėje, aš su juo bendrauju ir nieko konkrečiai jis nepasakė, sako, man reikia“, – teigė partijos „Jaunoji Lietuva“ kandidatas į Kupiškio rajono tarybą Alfonsas Valma.

Vyriškis negalėjo pasakyti, net kokiai partijai priklauso jo pažįstamas. Į rajono tarybą patekęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše šiuo metu Dangirdas Mikšys taryboje neatstovauja jokiai partijai, todėl į savivaldos rinkimus 24 žmones veda jau su kitos partijos vėliava.

Nors Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje ir Kupiškio rajono rinkimų informaciniame leidinyje nurodyta, kad Dangirdas Mikšys kandidatuoja partijos „Jaunoji Lietuva“ sąraše, tačiau partijos pirmininkas Stanislovas Buškevičius nuo šio skyriaus atsiriboja.

„Tai yra partijos „Lietuvos kelias“ atstovai, tai nėra „Jaunosios Lietuvos“, kadangi po „Jaunosios Lietuvos“ skėčiu susibūrė labai daug politinių organizacijų ir šį klausimą galėtų atsakyti tikrai „Lietuvos kelio“ atstovai“, – aiškino partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius.

Pasak vyriausiosios rinkimų komisijos, partija „Lietuvos kelias“ savivaldos rinkimuose nedalyvauja. Kartu su kitais skyriais Kupiškio skyrių užregistravo būtent „Jaunosios Lietuvos“ pirmininkas.

„Jei tikrai senyvo amžiaus žmonėmis manipuliuojama, jiems nežinant, kažkas pasirašoma, tai nusipelno griežtos atsakomybės. Parašų klastojimas, apsimetimas kitu asmeniu ir panašūs nusikaltimai yra baudžiamasis kodeksas“, – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Vyriausioji rinkimų komisija įpareigojo Kupiškio rinkimų apygardos komisiją padėti dėl savo parašo senolei kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Patenkinti prašymo išbraukti ją iš kandidatų komisija pati negali, nes terminas tą padaryti baigėsi metų pradžioje.

Lietuviai žiemos bijo labiau nei latviai ar estai

 

Net 90 proc. lietuvių teigia, kad žiemą lauke praleidžia gerokai mažiau laiko nei šiltuoju metų laiku.

Daugiau nei pusė jų (60 proc.) nurodo, kad pagrindinė to priežastis yra blogas oras.

Tuo tarpu gydotojai sako, kad lietuviai, leidžiantys laiką tik uždarose patalpose ir neskiriantys dėmesio fiziniam aktyvumui, silpnina imunitetą ir rizikuoja savo sveikata.

Kaip parodė “Actimel“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa, vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų žiemą lauke praleidžia tiek pat laiko, kiek ir kitais metų laikais. Daugumą jų (60 proc.) nurodo, kad į lauką neina dėl blogo oro, 40 proc. sako, jog žiemą lauke nėra ką veikti.

Tuo tarpu mūsų kaimynai latviai ir estai šaltuoju periodu yra aktyvesni – penktadalis latvių ir ketvirtadalis estų teigia, kad net ir žiemą lauke būna tiek pat kaip ir šiltuoju metų laiku.

Paklausti, ką dažniausiai veikia lauke žiemą, dauguma lietuvių (61 proc.) ir pusė estų nurodė, kad užsiima tokia nemalonia veikla kaip sniego kasimu, automobilių valymu ar kitais žiemos darbais.

Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų latvių (52 proc.) sakė, jog laiką leidžia eidami pasivaikščioti ar statydami sniego senius. Tik vos daugiau nei dešimtadalis lietuvių nurodė, jog užsiima žiemos sportu – slidinėja, čiuožinėja. Žiemos pramogos populiariausios tarp latvių – 20 proc. teigia, kad slidinėja ar čiuožinėja.

Atšalus orams gerokai sumažėja visų Baltijos šalių gyventojų dėmesys fiziniam aktyvumui. Apie 60 proc. gyventojų visose trijose šalyse prisipažįsta, kad žiemą mažiau sportuoja ar aktyviai leidžia laiką.

Kauną garsino talentingi girtuokliai

 

Didžiosios depresijos metais laikinojoje sostinėje kavinių ir restoranų ne mažėjo, o daugėjo. Svaigalų ir alaus gamintojų praėjusio šimtmečio krizė nepapjovė, tik švelniai kepštelėjo per užpakalį.

1932 metų gruodį, prasidėjus adventui, Kauno bažnyčiose buvo išplatintas ganytojiškas vyskupo laiškas, kuriame pasakyta: „Dabar, kai siaučia pasaulio ūkio krizis, reikalinga moralinė tikinčiųjų santalka. Turime tausoti tautos dorovinį veidą, nepasiduoti blogio gundymams, nepulti į girtuoklystę. Ypatingai laikykimės blaivystės priesakų, duotų šviesiojo vyskupo Motiejaus Valančiaus.“

Deja, ir XX a. 4-ojo dešimtmečio krizės metu lietuviai gėrė. Kaip prieš ją ir po jos. Sunku pasakyti, kiek daug, nes tarpukario Lietuvoje alkoholizmas kompleksiškai nebuvo gydomas, tad tikslios statistikos nėra.

Gėrė kaip kiaulės

Dabar išplitusi nuomonė, esą mūsų proseniai gerdavę nedaug ir kultūringai, – mitas. Po 1863 m. sukilimo Suvalkų ir Kauno gubernijose spiritinių gėrimų suvartojimas du kartus viršijo bendrą Rusijos vidurkį.

Tai ar girtuoklių tauta – rusai? Tiesa, M.Valančiaus blaivybės akcijos iš pradžių davė vaisių. Tačiau jau nepriklausomos valstybės laikais garbusis vyskupas turėjo vartytis karste – jo vardu pavadintoje gatvėje kaip grybų pridygo pigių užeigų ir kavinių.

1932 m. laikraštis „Sekmadienis“ gandų skyrelyje rašė: „M.Valančiaus gatvėje vėlų vakarą Vidaus reikalų ministerijos departamento valdininkas, tūlas D., šleivojo girtas, šaukė visus papjausiąs, pasodinsiąs kalėjiman. Paskui sužvigo it paršas, klestelėjo ant bordiūro ir pasileido vemti.“

Gamintojai kentėjo mažiau

Dabar dėl sumažėjusio vartojimo degtindariai priversti mažinti gamybą, branginti gaminius, o praėjusio amžiaus Didžiosios depresijos metus lietuviškas spiritinių gėrimų ir alaus verslas išgyveno, palyginti su Vakarų Europos ir JAV, nesunkiai.

1926 m. veikė 35 valstybinės parduotuvės, o 1939 m. Kauno degtinės sandėlis (taip anuomet vadinosi „Stumbras“) jau valdė 141 parduotuvę. Valstybės biudžete degtinės monopolio pajamos sudarė per 18 proc., palyginimui galima pasakyti, kad Vokietijoje degtinės monopolio pajamos sudarė tik 2,6 proc.

Kitaip nei dabar, anuomet buvo stengiamasi ne didinti, o mažinti alaus akcizą ir kainas vartotojams. 1932 metais aludariai prispaudė valdžią, kad akcizas būtų sumažintas 18 centų nuo pagaminto alaus litro.

Blaivybės šalininkams praėjusio amžiaus 3-iajame ir 4-ajame dešimtmetyje nepavyko įtikinti valdžios, kad būtų įvestas prohibicijos režimas kaip JAV.

Rinką užpylė „brenkštu“

Vis dėlto spiritinių gėrimų kainos nuolat didėjo, todėl ir anuomet spirito kontrabanda maišė alkoholio gamintojų ir legalių prekeivių kortas. Vokiškas (prūsiškas) spiritas 1922 – 1926 metais buvo gabenamas per Rytų Prūsijos ir Lietuvos sieną ypač dideliais mastais. Kontrabandiniai svaigalai buvo vadinami „brenkštu“ arba „jūros šnapseliu“.

Tokių „šmugelninkų“ pelnas buvo didžiulis, nes skirtumas tarp pagaminimo ir pardavimo kainos siekdavo net iki 1 tūkst. 500 proc. Laisvajame Dancigo mieste (dabar Gdanskas, Lenkija) spiritą „šmugelininkai“ pirkdavo po 90 centų už litrą (didmeninė kaina), o Lietuvos juodojoje rinkoje pardavinėdavo jau po 10 – 15 Lt.

Dėl „brenkšto“ kontrabandos valstybė kasmet prarasdavo apie kelis milijonus litų. 1925 m. Klaipėdos krašte sulaikyta 38 tūkst. litrų spirito, o 1926 m. – 78 tūkst. litrų. Skaičiuota, kad sulaikoma apie 10 proc. kontrabandos, tad vien 1925-aisiais į Lietuvą įvežta apie 400 tūkst. litrų nelegalaus spirito.

Kavinė kaip visas pasaulis

Gerti negražu ir nesveika, tačiau neįmanoma įsivaizduoti laikinosios sostinės gyvenimo be „Metropolio“, „Versalio“ restoranų, „Konrado“ kavinės. Būtent kavinėse, restoranuose, baruose anuomet buvo galima greičiausiai sužinoti aukštuomenės gyvenimo naujienas, skandalus, susipažinti su vyresniais kolegomis, padėti pamatus karjerai.

Čia virdavo kūrybinės idėjos. „Metropolyje“, dūmų, degtinės ir krupniko tvaike, ryškėjo ir realistinio Petro Cvirkos romano „Frank Kruk“ kontūrai, ir mistinės Albino Herbačiausko astralinių pasaulių vizijos.

Tarpukario kultūringos girdyklos buvo dabartinė žiniasklaida, internetas, televizija ir mobiliojo ryšio telefonai vienoje krūvoje. Pagaliau ir muzikos naujienas – Danieliaus Dolskio šlagerius, M.Hofmeklerio aranžuotes – kauniečiai išgirsdavo gurkšnodami visai ne kokakolą.

Pirmos atgriūdavo ponios

Po nepriklausomos valstybės įkūrimo laikinosios sostinės restoranai buvo suskirstyti į grupes: daugiau valstybei mokantieji buvo vadinami pirmos rūšies, o mažiau – antros (buvo ir trečios rūšies restoranų bei kavinių). Pirmos rūšies restoranai dirbdavo iki 24 val., o antros – iki 22 valandos.

Turtingesni restoranai, kurių dauguma buvo įsikūrę Laisvės alėjoje, turėjo teisę didinti maisto ir gėrimų kainas.

Įvedus valstybinį degtinės monopolį, restoranų ir kavinių darbo laiko niekas neberibojo. Restoranai dažniausiai būdavo atviri iki 1 valandos nakties, bet buvo ir ilgiau dirbančių.

Kavinėse ilgiausiai sėdėdavo vyrai, tačiau rytais pirmosios pasirodydavo poniutės, apsivilkusios brangiais kailiais, dar atsivesdavo savo šunelius.

Firminis kunigo krupnikas

Tarpukario Kauno menininkai visus barus ir restoranus vadino kavinėmis. Gal todėl, kad populiarus gėrimas anuomet buvo kava su degtine. Tokį kokteilį ypač mėgo pirmosios Meno mokyklos Kaune įkūrėjas, žinomas dailininkas Justinas Vienožinskis. Jis buvo didelis mėgėjas paūžti, o po pokylio kviestis tą patį vežiką. Pasišnekėdavo ir su juo, ir su arkliu.

Beje, pastebėta, kad mokslus dar carinėje Rusijoje baigę kauniečiai daugiau gėrė degtinę, o studijavusieji Vakarų Europoje – vyną. Tačiau greitai visus gėrimus nurungė medaus, spirito ir žolelių likeris „Krupnikas“. Šį gėrimą ypač puikiai mokėjo paruošti poeto Maironio šeimininkė Marcelė. Pasakojama, kad poetas ypač džiaugdavosi viešniomis moterimis ir puldavo jas vaišinti savo „firminiu“ gėrimu.

Šaunios tradicijos išsigimė

Sovietų okupacija iš esmės pakeitė laikinosios sostinės restoranų veidą ir visą gėrimo kultūrą. Tarpukariu trims rimtiems vyrams „pasiekti kondiciją“ užtekdavo vieno 0,33 talpos buteliuko karčiosios, o nuo sovietmečio iki dabar jau reikia pusės litro „ant galvos“ vien apšilimui.

Čia ėmė rinktis jau nebe menininkai ir šaunūs kariūnai, o prekybos bazių vedėjai ir mėlynanosiai „praporščikai“. Užstalėse buvo kalbama nebe apie Bachą ar Feuerbachą. Geriausiu atveju – apie Editą Pjechą, kurią girti liežuviai irgi siųsdavo į vieną seksualią vietą, žymimą garsu „Ch“.  Artūras JANČYS  LS  20090124

Prie Seimo protestuotojų laukė mirtis

 

Netyla diskusijos, kas kėlė didesnį pavojų sausio 16-ąją: dėl išvogtos Lietuvos prieš vagis sukilę žmonės ar į minią šaudę policininkai. Pareigūnai teisinasi – šaudyta guminėmis kulkomis. Tačiau jie nutyli, kad tos kulkos gali būti ir mirtinos, – rašo dienraštis “Vakaro žinios“.

Į mitinguojančiųjų minią prie Seimo viešojo saugumo pareigūnai šaudė nekaltomis guminėmis kulkomis. Išpleškino jų apie tūkstantį. Kam kojos sąnarį sutrupino, kam dalį ausies nuplėšė. Nepaisydami to pareigūnai išsijuosę tvirtina, kad tokios kulkos nepavojingos!

Jei jos tokios nepavojingos, kodėl apie guminių kulkų uždraudimą pastaruoju metu kalbama Europos Parlamente? “Vakaro žinios“ aiškinosi, kodėl nuo “nekaltų“ kulkų nukentėjo visas būrys žmonių.

Nereikėjo šaudyti

“Mano nuomone, tada nebuvo jokio reikalo šaudyti, – svarstė buvęs “Aro“ rinktinės vadas, o dabar “Atlanto“ futbolo komandos vadovas Vacys Lekevičius. – Nebuvo dėl ko ginklus, tegu ir užtaisytus guminėmis kulkomis, nukreipti į žmones. Ne ta situacija. Būtų pakakę kitų apsisaugojimo priemonių. Juk yra ir skydų, ir kitos specialios įrangos. Gaila, bet nė kiek netobulėjame.“

Pasak jo, keista, kaip dabar esą kai kas bando tvirtinti, kad guminės kulkos – nepavojingos.

“Paleista iš nedidelio atstumo tokia kulka gali sunkiai sužaloti vidaus organus, pažeisti kraujagysles, sutrupinti kaulus, – vardijo jis. – O ką jau kalbėti, jei ji pataikytų į galvą! Žmogus žūti nuo jos gali!“

Pasekmės – sunkesnės

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas šiai nuomonei irgi pritaria: “Jokiu būdu nesakau, kad jos nepavojingos. Todėl ir reikia labai gerai apgalvoti, kokiais atvejais tokias kulkas galima naudoti. Ar apskritai reikia naudoti. Būtina atsižvelgti į galimas jų panaudojimo pasekmes, kad jos nebūtų sunkesnės nei pats veiksmas, kurį norima neutralizuoti.

Kolektyvinė bausmė

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos vadovas Audrius BUTKEVIČIUS  “Vakaro žinias“ tikino, kad teisėtai organizuotame mitinge prie Seimo susirinkusiai žmonių miniai, į ją šaudant, leidžiant dujas, buvo pritaikyta kolektyvinė bausmė, o kolektyvinė atsakomybė prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisių nuostatoms.

“Įstatymas draudžia naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jei gali nukentėti pašaliniai asmenys, – atkreipė dėmesį jis. – Be to, įsakymą šaudyti gali duoti tik vidaus reikalų ministras.“

O ministras Raimundas Palaitis per riaušes buvo Čekijoje.

Nuo guminių kulkų nukentėjo 34 mitingo dalyviai. A.Butkevičiaus duomenimis, vienas iki šiol yra ištiktas komos. Du žmones kulkos esą pavijo išeinančius iš mitingo.

“Abu jie turėjo megafonus – turbūt dėl to pareigūnai juos palaikė aktyvistais, – svarstė A.Butkevičius. – O juk mitingą rengti leidimas buvo duotas. Ko ten eiti, jei ne kalbėti?“

Pasak A.Butkevičiaus, joks daiktas – ar išdaužtas Seimo langas, ar apgadintas automobilis – nėra tolygu žmogaus sveikatos ar net gyvybės praradimui, todėl guminių kulkų apskritai nereikėjo naudoti. Apie tokių priemonių naudojimo uždraudimą Europarlamente jau esą seniai kalbama.

“O jei jas naudoti, tai tik laikantis griežtų instrukcijų, – pabrėžė A.Butkevičius. – Tačiau man iki šiol nepavyko gauti tokių instrukcijų. Neaišku, ar jos išvis egzistuoja.“   ww.vakarozinios.lt  2009 sausio mėn. 31 d.

Pigaus populiarumo siekęs Kauno meras A.Kupčinskas apsijuokė

 

Prasidėjus pertraukai tarybos nariai nulenkę galvas spruko toliau nuo piketuotojų, o meras A.Kupčinskas galiausiai susipyko su protestuotojų lydere. Ketvirtadienį prie Kauno savivaldybės pastato turėjęs įvykti krepšinio baudų mėtymo turnyras miesto mero, konservatoriaus Andriaus Kupčinsko taurei laimėti, skandalingai žlugo. Jame nepanoro dalyvauti nė vienas miesto tarybos narys ar savivaldybės darbuotojas.  Išbandyti rankos taiklumą mėtant krepšinio kamuolį miesto politikai buvo kviečiami savivaldybės tarybos posėdžio pertraukos metu. Renginio organizatoriai šiam iškiliam konkursui pasiruošė nepriekaištingai: prie savivaldybės rūmų buvo pastatytas stovas su krepšinio lenta, paruoštos dvi spindinčios taurės – vieną jų ketinta įteikti daugiausia baudų įmetusiam vyrui, kitą – dailiosios lyties atstovei. Savivaldybės atstovai nepasikuklino pareikšdami, kad turnyras organizuojamas artėjant Lenkijoje vyksiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Tačiau šiam, Kauno vadovą ir politikus išgarsinti turėjusiam renginiui, prasidėti nebuvo lemta. Kauno politikai ir valdininkai pabūgo prie savivaldybės rūmų surengto triukšmingo neįgaliųjų bendrijos „Viltis“ piketo. Prasidėjus pertraukai tarybos nariai nulenkę galvas spruko toliau nuo piketuotojų, o meras A.Kupčinskas galiausiai susipyko su protestuotojų lydere. „Jie iš mūsų atima pastatą, kurį patys susiremontavome. Kaip vertiname tokį elgesį, sunku ką ir pasakyti. Žiemą, kai piketavome su vaikų nuotraukomis, meras praeidamas pasakė „nusispjauti man, vienu piketu daugiau ar mažiau“, – lrytas.lt žurnalistui sakė bendrijos „Viltis“ pirmininkė Joana Šimanauskienė. Ko gero, pabūgę neįgaliųjų, svaidyti krepšinio kamuolio ir varžytis dėl mero taurės nepanoro nei Kauno tarybos nariai, nei savivaldybės administracijos darbuotojai. Prie krepšinio lentos tarsi laukdamas stebuklo sukinėjosi meras A.Kupčinskas, keli administracijos darbuotojai, įamžinti istorines turnyro akimirkas ruošėsi savivaldybės fotografas. Į nepavydėtiną situaciją patekusį miesto vadovą bandė gelbėti keli jo bendražygiai, Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Kauno konservatoriai kelis kartus metė kamuolį, tačiau oficialiai užsiregistruoti turnyro dalyvių sąraše nepanoro. „Nežinau, kas ko išsigando. Gal tik pačiam merui reikėjo šio renginio, jis juk yra dviratininkas ir krepšininkas“, – svarstė politikus išbaidžiusių piketuotojų atstovė J.Šimanauskienė.  Nerijus Povilaitis 20090903

Skandalų dešimtukas: jie nusipelnė gyventi geriau

 

Skandalų dešimtukas (ne eilės tvarka) neatsitiktinai spausdinamas prieš Savivaldos rinkimus. Pravartu prisiminti ne tik išvardytas istorijas, bet ir tuos skandalus, skandaliukus, kurie nepakliuvo į šią atmintinę rinkėjams. Ir dar — už kokią partiją balsuota prieš ketverius metus, ko tikėtasi ir kaip šiandien gyvenama.

Visi šių skandalų pagrindiniai veikiantys asmenys vėl tikisi patogesnio krėslo, geresnio gyvenimo.

SARGYBA: Viena iš žurnalistikos funkcijų – sargybinio šuns funkcija: pamatyti, išgirsti, pajusti ir įspėti.

Draugų klastotės

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pernai Tarybai pakišo balsuoti ne už tą sprendimo projektą, kurį politikai svarstė komitetuose. Dėl apgaulės tada nukentėjo trys švietimo įstaigos: darželiai „Voveraitė“ ir “Žilvitis“ bei Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla, nes gavo mažiau lėšų nei joms buvo žadėta.

Išaiškinus V. Damulevičiaus klastotę buvo sušauktas neeilinis Tarybos posėdis. Jame V. Damulevičius iš lapo perskaitė savo atsiprašymą už apgavystę, nors dalis Tarybos narių reikalavo jį atstatydinti.

Meras G. Mikšys tada V. Damulevičių apgynė, girdi, direktorius suklydo.

Netrukus V. Damulevičius draugui atsilygino tuo pačiu — dėl kitos klastotės apgynė merą. Neseniai „Šiaulių kraštas“ išsiaiškino, kad G. Mikšys sublizgėjo pasirašydamas koncesijos sutartį su Šiaulių arenos valdytoju.

Nors miesto Taryba 2006 metų balandį pritarė sutarties projektui, kuriame konkrečiai įvardijo, kad arenos valdytojui Savivaldybė nebemoka koncesijos mokesčio, jeigu jis gauna pelną, sutartyje to nebeliko. Neliko ir punkto, kuriame buvo numatyta: jeigu arenos valdytojo pelnas viršija 6 procentus, tai jis įgyja pareigą mokėti koncesijos mokestį Savivaldybei.

Sutartyje, kurią pasirašė tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius G. Mikšys, buvo įrašyta nauja formuluotė, pagal kurią koncesininkas koncesijos mokestį iš savivaldybės gali gauti ir turėdamas pelno.

Nors V. Damulevičius vadovauja koncesijos sutarties vykdymo priežiūros komisijai, jis nė karto Tarybai neteikė informacijos apie tai, kaip dirba arenos valdytojai. Taigi ir G. Mikšio „nuopelnų“ Taryba nežinojo. Draugų rezultatas 1:1.

KLASTOTĖS: Šiaulių meras Genadijus Mikšys ir administracijos direktorius Vladas Damulevičius įrodė, kad valdžioje ranka ranką plauna, net jei esi iš skirtingų partijų.

Pagalbos planas

Praėjusių metų rugpjūtį ne tik Radviliškio rajone, bet ir šalyje plačiai nuskambėjo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vitolio Januševičiaus gudriai suregztas, tačiau afera kvepiantis postų rokiruotės planas, užtikrinęs šiltą vietelę jo partijos kolegei iš Kauno.

Sausam išlipti iš vandens valdininkui padėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, jo poelgyje neįžvelgusi asmeninio suinteresuotumo. Galimas partinis suinteresuotumas komisijai neužkliuvo.

Valdininkas keliems mėnesiams Savivaldybėje įsteigė naują pareigybę, kurios konkursą laimėjo konservatorė iš Kauno Jolanta Žakevičienė.

Savivaldybės darbuotojai su naująja kolege nespėjo nė susipažinti — konkurso laimėtoja vos po keturių darbo dienų kaip valstybės tarnautoja buvo sugrąžinta į Kauną ir be jokio konkurso pasodinta į Kauno Gričiupio seniūnijos seniūno kėdę.

Maža to. Tą pačią dieną, kai naujoji darbuotoja buvo perkelta į Kauną, naujai įsteigta vyriausiojo specialisto pareigybė, lyg jos ir nebūtų buvę, V. Januševičiaus įsakymu buvo panaikinta.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo informuota, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Januševičius savo vadovaujamoje institucijoje steigia fiktyvius etatus, tuo galimai siekdamas padėti savo partijos kolegoms.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija praėjusių metų pabaigoje išnagrinėjo Seimo nario pareiškimą ir nustatė, jog V. Januševičius „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė“.

PLANUOTOJAS: Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorių Vitolį Januševičių pernai išgarsino skandalinga pagalba bendrapartietei iš Kauno.

Perversmininkai

Šios kadencijos Šiaulių rajono Taryba, kovodama dėl postų, daugiau kaip metus trikdė Savivaldybės, jos padalinių darbą.

2007-ųjų vasario pabaigoje išrinkus naują Šiaulių rajono Tarybą, 9 valstiečiai liaudininkai, po du socialliberalus, “darbiečius“ ir liberalcentristas sudarė labai trapią 14-os narių valdančiąją koaliciją (Taryboje 27 nariai).

Opozicijoje atsidūrusioms partijoms liko vilčių prasibrauti į valdžią — pakako iš valdančiųjų gretos persivilioti bent vieną žmogų. Praėjus vos porai savaičių po rinkimų toks sukalbamas žmogus rastas — Naujosios sąjungos atstovas Zigmas Klimavičius.

Tą rytą socialdemokratai, konservatoriai, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) atstovai valdantiesiems pranešė, kad šie Taryboje — jau ne dauguma.

Naujoji valdančioji dauguma džiūgavo neilgai — savaitei baigiantis Z. Klimavičius, matyt, po rimtų pokalbių su paliktaisiais kolegomis, naujiesiems bendradarbiavimo partneriams taip pat parodė padus.

Tų pačių metų gruodį Savivaldybėje vėl padvelkė perversmu: opozicija siūlė mero poste atsisakyti Raimundo Jakučio — tada leisią ramiai dirbti. Šįkart valdantieji atsilaikė.

2008 metų kovo pabaigoje pranešta apie susiformavusią naują Tarybos daugumą, reiškiamą nepasitikėjimą rajono vadovais. Interviu dalijo rajono socialdemokratų, konservatorių, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos vadovai Irena Laurinaitienė, Jonas Novogreckis, Kęstutis Lukšas, Ingrida Venciuvienė.

Šįkart iš valdančiosios stovyklos pabėgo abu Tarybos “darbiečiai“, vicemerė I. Venciuvienė ir Albertas Starkus.

INetrukus meru tapo A. Gaubas. Buvusieji valdžioje atsidūrė opozicijoje, ji silpnėjo ir valdantiems socialdemokratams, konservatoriams, “tvarkiečiams“ bei “darbiečiams“ nebekėlė grėsmės.

POSTAI: “Darbietei“ Ingridai Venciuvienei 2008-ųjų pavasarį palikus valstiečių liaudininkų stovyklą ir padėjus suformuoti naują valdančiąją Tarybos daugumą, socialdemokratas Algimantas Gaubas (dešinėje) tapo meru, o konservatorius Jonas Novogreckis — jo pavaduotoju.

Mero „sliekai“

Šiaulių meras Genadijus Mikšys, į rinkimus vedantis Šiaulių liberalų ir centro sąjungos sąrašą, pernai spalį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.

Nors meras patarė „neieškoti sliekų“, VTEK nustatė, kad jis dalyvavo priimant sprendimus dėl naujų miesto kapinių Daušiškių kaime žemės nuo 2005-ųjų (tada jis buvo administracijos direktorius) iki 2009 metų. Žemė buvo išpirkta ir iš G. Mikšio artimųjų.

Mero artimieji už parduotą žemę kapinėms gavo per 800 tūkstančių litų.

Šį VTEK sprendimą G. Mikšys apskundė teismui, kuris sustabdė VTEK sprendimo galiojimą, kol bus išspręsta byla. G. Mikšiui reikia laimėti laiko, kad galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Mat trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali būti priimamas į valstybės tarnybą, vadinasi, G. Mikšys nebegalėtų būti išrinktas nei į miesto Tarybą, nei meru.

Be to, paaiškėjo, kad kapinės suplanuotos beveik 20-čia hektarų didesnės, nei leidžia įstatymai. Išpirkta mero G. Mikšio artimųjų žemė – kaip tik kapinių pakraštyje.

SLIEKAI: Mero sliekai dėl jo artimųjų žemės išpirkimo naujoms miesto kapinėms pralindo ir pro įstatymus.

Bizniukas, dėl kurio ne gėda

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius šią kadenciją įrodė: kad sektųsi versle, turi būti valdžioje.

Vos tik patekus į valdžią, V. Damulevičiaus žmonos įmonė išsinuomojo prie Šiaulių ligoninės pastatą ir prekiavo „jogurtukais“.

Biznis nekoks. Tada gavo leidimą parduotuvėlę perstatyti iš vieno į dviejų aukštų dėžę, kurioje be nuomos mokesčio įsikūrė vaistinė — vaistininkai tapo politiko žmonos įmonės akcininkais.

Sujungus gerą nuomos sutartį su vaistinių verslu, išėjo „labai gera sinergija“: vaistinė nemoka nuomos, bet dalijasi pelną su V. Damulevičiaus žmonos įmone.

Pastatą prie ligoninės V. Damulevičiaus žmonos įmonė nuomojasi nuo 2000 metų. Už nuomą apskrities administracijai, t.y. valstybei, nemokėjo nė cento. Politiko V. Damulevičiaus žmonos įmonei taip pavyko susiderėti su apskritimi, kad už nuomą įskaitomi pinigai, įdėti į pastato remontą bei rekonstrukciją. Ir tokios sąlygos numatytos iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.

„Šiaulių kraštas“ pasiteiravo: ar politikui V. Damulevičiui ne gėda, naudojantis valdišku turtu, nemokamai kaupti pelną savo šeimai?

„Man tikrai ne gėda“, — prisipažino V. Damulevičius.

Dar 2006 metais V. Damulevičius savo verslo biurą buvo įkūręs Seimo nario Vidmanto Žiemelio biure Šiauliuose — už 15,5 kvadratinio metro ploto kambarį parlamentaras nuomos mokesčių mokėjo po 550 litų kas mėnesį iš parlamentinių lėšų. O V. Damulevičius už savo verslo konsultavimo biurą nemokėjo nė lito — daugiau nei pusę metų Seimo narys mokesčių mokėtojų pinigais iš dalies rėmė jo verslą.

Dar viena gėdinga istorija buvo iškilusi į viešumą, kai V. Damulevičius per 2007 metų Savivaldybių rinkimus pateko į miesto valdžią. Tada jis, norėdamas atkeršyti tose pačiose patalpose dirbusiai įmonei į tualeto spynelę prikišo dantų krapštukų.

PELNAS: Konservatorius Vladas Damulevičius įrodė, kad tik būnant valdžioje galima pelningai užsidirbti šeimos verslui.

Valdžia — lyg saldainis

Akmenės rajono savivaldybės tarybos narė Jadvyga Dunauskaitė vėl dalyvauja šių metų savivaldybės rinkimuose Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašo pirmuoju numeriu. Nors pernai ji, kaip tuomet buvusi administracijos direktorė, prarado daugumos kolegų pasitikėjimą ir atleista iš šių pareigų.

J. Dunauskaitei, rajono konservatorių lyderei, reiškiami kaltinimai Mažeikių rajono policijos komisariato baudžiamojoje byloje, iškeltoje po pinigų plovimo statant Naujosios Akmenės pirtį.

Praėjusio rugsėjo pradžioje Akmenės rajono savivaldybės taryba nusprendė atleisti Jadvygą Dunauskaitę iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigų kaip praradusią pasitikėjimą.

2010 metų pradžioje duris atvėrusi maždaug 1 milijono litų vertės pirtis pagarsėjo, kaip statybos vieta, kurioje savivaldybės kontrolierės nustatė kelias dešimtis pažeidimų.

Tarp pačių akivaizdžiausių — prirašyti neatlikti darbai, todėl statybininkai atliktų darbų aktuose darbų ir medžiagų kiekį padidino beveik 40 tūkstančių litų.

Taip pat buvo padidinta kai kurios įrangos pirkimo kaina, pavyzdžiui, dujinis katilas esą kainavo apie 40 tūkstančių litų, nors prekyboje buvo reklamuojamas už 8 tūkstančius litų.

ĮTARIAMOJI: Jadvyga Dunauskaitė, buvusi Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorė, dėl pirties skandalo tapo įtariamąja baudžiamojoje byloje.

Teisiamųjų suole

2010 metų lapkričio 29 dieną Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį dviem į kyšininkavimo skandalą įsivėlusiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams: Igoriui Strupeikiui ir Romanui Čokovui. Laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti politikai nuosprendį  apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

50-ies metų I. Strupeikiui ir 42-ejų R. Čokovui dėl didelės vertės kyšio reikalavimo skirta po ketverius metus kalėjimo pataisos namuose. Prokuratūra teismą prašė susikompromitavusiems politikams skirti po pusšeštų metų kalėjimo.

Abu politikus 2008 metais įklampino bandymas Šiaulių taryboje patvirtinti Pavasario gatvėje esančių keturių sklypų detaliuosius planus, pakeisti jų paskirtį ir statyti čia gyvenamuosius namus.

Tyrimo duomenimis, už palankų Šiaulių miesto tarybos sprendimą — sklypo detaliojo plano patvirtinimą — I. Strupeikis ir R. Čokovas pareikalavo 200 tūkstančių litų kyšio. Vėliau kyšio suma buvo sumažinta iki 120-ies tūkstančių.

STT pareiškus įtarimus korupcija abu politikai — partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) Šiaulių miesto skyriaus narys R. Čokovas ir Tėvynės sąjungos Šiaulių miesto skyriaus narys I. Strupeikis — pašalinti iš partijų.

TEISIAMIEJI: Buvę Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai konservatorius Igoris Strupeikis (kairėje) ir tvarkietis Romanas Čokovas iki šiol neigia reikalavę kyšio. Teisėsaugos įrodymai prieštarauja politikų neiginiams.   

Pagerinta kava

45 metų Pakruojo meras, socialdemokratas, Pakruojo „Rotary“ klubo narys Saulius Gegieckas sužibėjo girtuoklystės skandale.

Meras, 2009 metų spalio 27-ąją padauginęs alkoholio Pakruojo dvare, sėdo prie tarnybinio automobilio „Ford Mondeo“ vairo ir važiavo į netoliese esančios rajono savivaldybės garažą. Politiką sulaikė Šiaulių apskrities VPK Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnai.

Teisėsaugininkams kilę įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Paprašytas papūsti į alkoholio matuoklį S. Gegieckas neprieštaravo. Tačiau pats gerokai nustebo, kai aparatas parodė vidutinį — 1,9 promilės alkoholio — girtumą.

Meras teigė važiavęs iš dalykinio susitikimo dvare su verslininkais. Renginio metu tvirtino išgėręs du puodelius alkoholiu „pagerintos“ kavos ir nemanęs, kad pajus jų poveikį.

S. Gegiecko nusižengimas svarstytas Socialdemokratų partijos, kuriai jis priklauso, Etikos ir procedūrų komisijoje. Merui pareikštas įspėjimas.

Pakruojo rajono apylinkės teismas S. Gegieckui skyrė dviejų tūkstančių litų baudą ir dvejiems metams atėmė vairuotojo pažymėjimą.

Mero elgesys svarstytas ir neeiliniame Pakruojo rajono tarybos posėdyje, spręsta — atleisti jį iš pareigų ar ne. Slaptam balsavimui buvo išduoti dvidešimt trys biuleteniai, tačiau atidarius balsadėžę,  rasta mažiau nei pusė — dešimt.

Šeši balsavusieji pritarė mero atleidimui, vienas politikas balsavo prieš ir vienas susilaikė. Du biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

VAIRININKAS: Pakruojo meras Saulius Gegieckas girtas sėdo prie tarnybinio automobilio vairo ir nuvairavo tiesiai į policijos rankas.  Jono TAMULIO nuotr.

Senelių „tremtis“

2010 metų gegužės pirmąją duris užvėrė ilgus metus Joniškio rajone, Žagarėje, Dmitrijaus Naryškino dvaro rūmų pastate, gyvavę Senelių globos namai. Nors Joniškio rajono vadovai ir Tarybos nariai ne sykį diskutavo, kad pačioje Žagarėje būtų galima nupirkti kitą pastatą ir pritaikyti globos namams arba perkelti senelius į Joniškio ligoninės patalpas, variantų nerasta.

Seneliai buvo išvežti į ką tik lyg tyčia įsteigtus privačius Prano Ragulio senjorų namus atokiame Beržėnų kaime (Joniškio rajonas, Rudiškių seniūnija), kur nėra nei ambulatorijos, nei bažnyčios. Dalis žmonių liko be darbo.

Rajono politikai, esantys opozicijoje, piktinosi, kad aiškinamajame rašte Taryba negavo finansinės analizės, kur pigiau išlaikyti senolius ir suabejojo, ar kam nors nebuvo naudinga jų „ištremti“ į privačią įstaigą. Senelių, kurių pensija per maža, trūkstamą išlaikymo dalį kompensuoja Savivaldybė.

Manoma, kad senelių namams įrengti Žagarėje buvo galima pritraukiant lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Verslininko senjorų namai tarsi specialiai pastatyti taikantis prie Žagarės senelių globos namų uždarymo.

IŠKELDINIMAS: Seneliai iškeliavo į šiuos privačius Senjorų namus, kurie, kai kurių Tarybos narių ir žagariečių nuomone, iškilo tarsi  žinant, kad nebebus namų Žagarėje.

Partiniuose gniaužtuose

 

Skandalas kilo 2008-aisiais, dėl Kelmės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus posto.

Tarybos sprendimu ši biudžetinė įstaiga buvo įkurta 2007 metų rugsėjį, o 2008 metų pradžioje buvo paskelbtas konkursas įstaigos vadovo pareigoms eiti. Į šias pareigas pretendavo tarybos narė socialdemokratė, Paprūdžių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Lina Balčiūnienė.

Tapti biuro vadove L. Balčiūnienei trukdė reikiamo išsilavinimo bei administracinio darbo stoka. Tačiau Lina Balčiūnienė dalyvavo konkurse direktorės pareigoms eiti, buvo vienintelė pretendentė ir konkursą laimėjo.

Tarybos daugumos sprendimui pasipriešino opozicija, teigdama, kad negalima nepaisyti ministro įsakymo. Tarybos narė, Visuomenės sveikatos centro direktorė Alma Monkauskaitė savo kolegoms savivaldybėje tvirtino, jog šis klausimas su sveikatos ministru buvo aptartas. Ministras teigęs, jog, be jokios abejonės, biurui gali vadovauti žmogus, įgijęs aukštąją neuniversitetinį išsilavinimą, jei taryba patvirtina.

L. Balčiūnienė išėjo iš Paprūdžių medicinos punkto, atsisakė tarybos nario mandato ir pradėjo direktoriauti.

Opozicija kreipėsi į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje Vaclovą Volkovą. Pastarasis nurodė ne vieną įstatymo pažeidimą, parašė keturis teikimus rajono tarybai ir pareikalavo atšaukti mero potvarkį dėl L.Balčiūnienės skyrimo Visuomenės sveikatos biuro direktore bei su tuo susijusius rajono tarybos sprendimus.

Tai ir buvo padaryta. Opozicija tuomet tvirtino, kad valdantieji šį sykį sugniuždė savo žmogų. L.Balčiūnienė neteko ankstesnio darbo (buvusi darbovietė panaikinta), prarado Tarybos narės mandatą. Meras Linos Balčiūnienės atsiprašė.

Vėliau konkurse į visuomenės sveikatos biuro direktorės postą dalyvavo ir laimėjo nepartinė Edita Zakarauskaitė. Pernai, lapkričio mėnesį, direktorė savo noru pasitraukė iš užimamų pareigų, kaip pati teigė, gavusi kitą, finansiškai patrauklesnį darbo pasiūlymą kitame mieste.

Nuo šio vasario 1-osios iki 2014 metų gruodžio 31 dienos Kelmės savivaldybės visuomenės sveikatos biurui vadovauja konkursą laimėjusi ta pati Lina Balčiūnienė. Iki minėto laikotarpio direktorei įgijus nustatytą išsilavinimą, jos darbo sutartis taps neterminuota.

Dabartinė biuro direktorė Vida Jonutienė nuo sausio 31 dienos iš darbo atleista ir grąžinta į ankstesnes pareigas biure.

NORAS: Kostas Arvasevičius, rajono meras, Sveikatos biuro direktorės poste būtinai norėjo matyti savo partijos bičiulę.

 

 

 



Dėl „Žalgirio“ kaunietis prisirakino antrankiais

 

21-erių kaunietis antrankiais prisirakino prie medžio, raktus atidavė draugui ir paskelbė bado akciją. Šitaip vaikinas protestuoja prieš „Mikrovisatą“.

„Šalin antrankius nuo Eurolygos!“ – tokiu užrašu pasidabinęs krepšinio gerbėju save laikantis

Šarūnas Simaitis vakar ryte reikalavo, kad „Mikrovisatos TV“ pradėtų transliuoti „Viasat Sport Baltic“ kanalą.

„Tokios varžybos „Žalgiriui“ svarbios ir negaliu jų matyti. Kaip man jaustis?“ – judindamas šąlančius rankų pirštus postringavo jaunuolis.

Šarūnas neseniai grįžo iš Anglijos, kur tris mėnesius bandė užsidirbti pinigų pragyvenimui. Gimtinėn sugrįžęs vaikinas nustebo – namuose jis negali matyti krepšinio varžybų!

“Žalgirį” myliu nuo vaikystės, palaikau komandą, sergu už ją. Visi turi teisę žiūrėti savo mėgstamas laidas, todėl neteisinga, kad „Mikrovisata“ neatsižvelgia į savo klientų pageidavimus, nereaguoja į jų prašymus bei skundus ir nedaro visiškai nieko, kad padėtis pasikeistų“, – pyko jaunuolis.

Prie medžio šalia „Mikrovisatos TV“ Savanorių prospekte prisirakinęs Š.Simaitis po kelių valandų bado akcija pavadinto protesto buvo žvalus ir vis dar laukė bendrovės atsakymo.

„Kai rašai visokius raštus, skundiesi, niekas negirdi, tačiau, kai imiesi griežtesnių protesto formų, tuomet visi sukrunta“, – vylėsi jaunuolis, šiais metais ketinantis pradėti studijuoti politikos mokslus.

Po kelių valandų jaunuolis buvo pakviestas į “Mikrovisatos“ patalpas, kur su juo kalbėjosi bendrovės atstovai. 

“Mikrovisatos TV“ vykdantysis direktorius Mindaugas Anilionis “Kauno dienai“ pasakojo, kad abonento Šarūno Simaičio vardu nėra bendrovės abonentų bazėje.

“Ponas Šarūnas ankščiau nėra kreipęsis, pirmą kartą kreipėsi tik vakar, elektroniniu paštu ir tik pasibaigus darbo dienai su tokio paties turinio pranešimu. Ketvirtadienį, 10 val., jis atvyko į bendrovės abonentų skyrių. Jam pasiūlėme tapti kabelinės televizijos klientu, tačiau jis nieko neatsakė ir išėjo“, – pasakojo M.Anilionis. 

“Mane tai stebina, gal jų bazė nepilna arba ten kažkokios klaidos įsivėlė? Laišką siunčiau antradienį, apie 14 val,, trečiadienį, prieš 17 val., o ketvirtadienį atėjau prie salono. Jeigu laiškų bendrovė nemato, tai gal ir klientų neranda?“ – piktinosi Šarūnas.

Tuo tarpu “Mikrovisatos“ atstovas pridūrė, kad tiek bevielės, tiek kabelinės TV vartotojai turi galimybę užsisakyti ir matyti “Viasat Sport Baltic“ kanalą. Visgi viskas priklauso nuo kainos.

“Pigiau kainuojantys paketai ir yra sukurti tiems, kas turi mažesnes finansines galimybes ir/arba tiems klientams kuriems pilnai pakanka mažesnio programų skaičiaus. Nors “Viasat Sport Baltic“ kanalas yra pats brangiausias kanalas, tačiau jis retransliuojamas populiariausiame pakete kurį renkasi didžiausias kiekis klientų. Mano žiniomis, nė viena kabelinė ar palydovinė skaitmeninė TV neretransliuoja šio kanalo pigesniuose paketuose“, – aiškino M.Anilionis.

Jis patvirtino, kad prie medžio antrankiais prisirakinusiam  jaunuoliui bendrovė pasiūlė tapti klientu.  Ingrida Žirlienė KD 2011 02 10