Archive for the ‘Anekdotai’ Category
Blondinių naujienos: I.Burlinskaitei – šviestuvu per galvą
Savam krašte pranašu nebūsi – pamanė lietuvaitės “Olialia“ blondinės Marina Bui ir Indrė Burlinskaitė, ir nusifilmavo Danijos eletroninių prekių reklamoje.
Svetainėje “Youtube“ internautai jau gali peržiūrėti graudžiai juokingą reklamą, kurioje tiesiai ant I.Burlinskaitės garbanų užvirsta didžiulis šviestuvas – taip danai reklamuoja elektronines prekes.
“Olialia“ mergaitėms Marinai ir Indrei reklamoje teko įprasta užduotis – staipytis dėvint tik bikinius ir iššauti šampano kamščius. Pusės minutės trukmės vaizdelio kulminacija – kai lietuvaitės galvą pasiekia palubėje kabėjęs šviestuvas.
A.Nedzinskas pasiuto: politikas verkia prieš kameras ir grasina “duoti į snukį“
Aiškėjant faktams, kad Seimo narys rinkėjams akis dūmė ir ne vestuves, o priešrinkiminę akciją surengė, Antanas Nedzinskas imasi apgailėtinos gynybos: kūkčioja priešais kameras ir grasina “duoti į snukį“.
A.Nedzinskas keistuoliu vadintas dar tais laikais, kai pirmą kartą jį išvydo plačioji auditorija (realybės šou “Dangus“). Antanas pokštaudavo prieš kameras, spekuliuodavo savo įvaizdžiu. Ir štai, Antanas Seimo nariu tapo, tada ir prasidėjo: A.Nedzinskas, Arūno Valinsko pasekėjas, vis privengdavo žurnalistų, stengėsi tyliai ramiai Seime sėdėti, niekam neužkliūti, bet tada po kojom pasipainiojo moteris.
A.Nedzinskas gyrėsi prieš porą savaičių ją vedęs, noriai pasakojo žurnalistams apie savo gražią šeimyninę ateitį, apie vaikus kalbėti pradėjo, į Seimo viešbutį įsileido, kur drauge su “žmona“ Greta ant sofutės apie santuoką svaičiojo. Tačiau tiems patiems žurnalistams prakapsčius vestuvinių dokumentų darželį, A.Nedzinskas pakraupo – kaip taip galima? Puolė ašaroti prieš kameras ir galiausiai pagrasino, kad žengę į jo žemes, sveiki iš jos neišeis – pats Seimo narys snukdaužiu užsiims.
LNK televizijoje jau sukasi anonsai – viena laida žada pasakojimo apie šaunią Nedzinskų vestuvinę puotą tęsinį, kita (“Neišgalvoti gyvenimai“) – gąsdina žurnalistus: jei šie imsis tiesos paieškų, viešas asmuo, valdžios žmogus, pavyzdys vaikams, Seimo narys pradės užsiimti ne tik “neišgalvotomis vestuvėmis“, bet ir “neišgalvotu žmonių žalojimu“ – liaudiškai tariant – “snukdaužiu“. “Jeigu ant mano tėvų, ar Gretos (“žmonos“) tėvų kiemo ateis žurnalistai su kamera, ir jei aš ten būsiu, aš be jokio perspėjimo trenksiu į snukį“, – ašarodamas grasina apsimelavęs ir pats dėl to supykęs A.Nedzinskas.
Ne veltui Antano žmonės nesupranta: pats žurnalistams patvirtina vedęs, paskui pyksta, kai televizininkai Antano melus atkapsto, paskui duoda tiems patiems žurnalistams interviu, kuriame beverkdamas sugeba ir pagrasinti. Koks Seimo narys, tokie ir reportažai.
Kita vertus – anokia čia naujiena Lietuvoje. Politikai meluoti pradeda anksčiau, nei tautos geru gyvenimu rūpintis. Štai, kandidatė į savivaldą Greta Šapkaitė-Valuckienė nemato reikalo paaiškinti, kodėl būdama mažametė Ievos kostiumu staipėsi prieš kameras, juk lengviau pasakyti, kad tai – kita mergelė nuoguose kadruose, ir tai – šmeižtas. Paprašyta sukonkretinti savo planus didžiojoje politikoje, supyksta – savo politinių idėjų ji neatskleis, nes jai gaila reitingų žiniasklaidai. Suprask, jai gaila, kad apie jos gerus užmojus sužinos masės rinkėjų.
Skandalų dešimtukas: jie nusipelnė gyventi geriau
Skandalų dešimtukas (ne eilės tvarka) neatsitiktinai spausdinamas prieš Savivaldos rinkimus. Pravartu prisiminti ne tik išvardytas istorijas, bet ir tuos skandalus, skandaliukus, kurie nepakliuvo į šią atmintinę rinkėjams. Ir dar — už kokią partiją balsuota prieš ketverius metus, ko tikėtasi ir kaip šiandien gyvenama.
Visi šių skandalų pagrindiniai veikiantys asmenys vėl tikisi patogesnio krėslo, geresnio gyvenimo.
Draugų klastotės
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pernai Tarybai pakišo balsuoti ne už tą sprendimo projektą, kurį politikai svarstė komitetuose. Dėl apgaulės tada nukentėjo trys švietimo įstaigos: darželiai „Voveraitė“ ir “Žilvitis“ bei Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla, nes gavo mažiau lėšų nei joms buvo žadėta.
Išaiškinus V. Damulevičiaus klastotę buvo sušauktas neeilinis Tarybos posėdis. Jame V. Damulevičius iš lapo perskaitė savo atsiprašymą už apgavystę, nors dalis Tarybos narių reikalavo jį atstatydinti.
Meras G. Mikšys tada V. Damulevičių apgynė, girdi, direktorius suklydo.
Netrukus V. Damulevičius draugui atsilygino tuo pačiu — dėl kitos klastotės apgynė merą. Neseniai „Šiaulių kraštas“ išsiaiškino, kad G. Mikšys sublizgėjo pasirašydamas koncesijos sutartį su Šiaulių arenos valdytoju.
Nors miesto Taryba 2006 metų balandį pritarė sutarties projektui, kuriame konkrečiai įvardijo, kad arenos valdytojui Savivaldybė nebemoka koncesijos mokesčio, jeigu jis gauna pelną, sutartyje to nebeliko. Neliko ir punkto, kuriame buvo numatyta: jeigu arenos valdytojo pelnas viršija 6 procentus, tai jis įgyja pareigą mokėti koncesijos mokestį Savivaldybei.
Sutartyje, kurią pasirašė tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius G. Mikšys, buvo įrašyta nauja formuluotė, pagal kurią koncesininkas koncesijos mokestį iš savivaldybės gali gauti ir turėdamas pelno.
Nors V. Damulevičius vadovauja koncesijos sutarties vykdymo priežiūros komisijai, jis nė karto Tarybai neteikė informacijos apie tai, kaip dirba arenos valdytojai. Taigi ir G. Mikšio „nuopelnų“ Taryba nežinojo. Draugų rezultatas 1:1.
KLASTOTĖS: Šiaulių meras Genadijus Mikšys ir administracijos direktorius Vladas Damulevičius įrodė, kad valdžioje ranka ranką plauna, net jei esi iš skirtingų partijų.
Pagalbos planas
Praėjusių metų rugpjūtį ne tik Radviliškio rajone, bet ir šalyje plačiai nuskambėjo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vitolio Januševičiaus gudriai suregztas, tačiau afera kvepiantis postų rokiruotės planas, užtikrinęs šiltą vietelę jo partijos kolegei iš Kauno.
Sausam išlipti iš vandens valdininkui padėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, jo poelgyje neįžvelgusi asmeninio suinteresuotumo. Galimas partinis suinteresuotumas komisijai neužkliuvo.
Valdininkas keliems mėnesiams Savivaldybėje įsteigė naują pareigybę, kurios konkursą laimėjo konservatorė iš Kauno Jolanta Žakevičienė.
Savivaldybės darbuotojai su naująja kolege nespėjo nė susipažinti — konkurso laimėtoja vos po keturių darbo dienų kaip valstybės tarnautoja buvo sugrąžinta į Kauną ir be jokio konkurso pasodinta į Kauno Gričiupio seniūnijos seniūno kėdę.
Maža to. Tą pačią dieną, kai naujoji darbuotoja buvo perkelta į Kauną, naujai įsteigta vyriausiojo specialisto pareigybė, lyg jos ir nebūtų buvę, V. Januševičiaus įsakymu buvo panaikinta.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo informuota, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Januševičius savo vadovaujamoje institucijoje steigia fiktyvius etatus, tuo galimai siekdamas padėti savo partijos kolegoms.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija praėjusių metų pabaigoje išnagrinėjo Seimo nario pareiškimą ir nustatė, jog V. Januševičius „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė“.
PLANUOTOJAS: Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorių Vitolį Januševičių pernai išgarsino skandalinga pagalba bendrapartietei iš Kauno.
Perversmininkai
Šios kadencijos Šiaulių rajono Taryba, kovodama dėl postų, daugiau kaip metus trikdė Savivaldybės, jos padalinių darbą.
2007-ųjų vasario pabaigoje išrinkus naują Šiaulių rajono Tarybą, 9 valstiečiai liaudininkai, po du socialliberalus, “darbiečius“ ir liberalcentristas sudarė labai trapią 14-os narių valdančiąją koaliciją (Taryboje 27 nariai).
Opozicijoje atsidūrusioms partijoms liko vilčių prasibrauti į valdžią — pakako iš valdančiųjų gretos persivilioti bent vieną žmogų. Praėjus vos porai savaičių po rinkimų toks sukalbamas žmogus rastas — Naujosios sąjungos atstovas Zigmas Klimavičius.
Tą rytą socialdemokratai, konservatoriai, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) atstovai valdantiesiems pranešė, kad šie Taryboje — jau ne dauguma.
Naujoji valdančioji dauguma džiūgavo neilgai — savaitei baigiantis Z. Klimavičius, matyt, po rimtų pokalbių su paliktaisiais kolegomis, naujiesiems bendradarbiavimo partneriams taip pat parodė padus.
Tų pačių metų gruodį Savivaldybėje vėl padvelkė perversmu: opozicija siūlė mero poste atsisakyti Raimundo Jakučio — tada leisią ramiai dirbti. Šįkart valdantieji atsilaikė.
2008 metų kovo pabaigoje pranešta apie susiformavusią naują Tarybos daugumą, reiškiamą nepasitikėjimą rajono vadovais. Interviu dalijo rajono socialdemokratų, konservatorių, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos vadovai Irena Laurinaitienė, Jonas Novogreckis, Kęstutis Lukšas, Ingrida Venciuvienė.
Šįkart iš valdančiosios stovyklos pabėgo abu Tarybos “darbiečiai“, vicemerė I. Venciuvienė ir Albertas Starkus.
INetrukus meru tapo A. Gaubas. Buvusieji valdžioje atsidūrė opozicijoje, ji silpnėjo ir valdantiems socialdemokratams, konservatoriams, “tvarkiečiams“ bei “darbiečiams“ nebekėlė grėsmės.
POSTAI: “Darbietei“ Ingridai Venciuvienei 2008-ųjų pavasarį palikus valstiečių liaudininkų stovyklą ir padėjus suformuoti naują valdančiąją Tarybos daugumą, socialdemokratas Algimantas Gaubas (dešinėje) tapo meru, o konservatorius Jonas Novogreckis — jo pavaduotoju.
Mero „sliekai“
Šiaulių meras Genadijus Mikšys, į rinkimus vedantis Šiaulių liberalų ir centro sąjungos sąrašą, pernai spalį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.
Nors meras patarė „neieškoti sliekų“, VTEK nustatė, kad jis dalyvavo priimant sprendimus dėl naujų miesto kapinių Daušiškių kaime žemės nuo 2005-ųjų (tada jis buvo administracijos direktorius) iki 2009 metų. Žemė buvo išpirkta ir iš G. Mikšio artimųjų.
Mero artimieji už parduotą žemę kapinėms gavo per 800 tūkstančių litų.
Šį VTEK sprendimą G. Mikšys apskundė teismui, kuris sustabdė VTEK sprendimo galiojimą, kol bus išspręsta byla. G. Mikšiui reikia laimėti laiko, kad galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Mat trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali būti priimamas į valstybės tarnybą, vadinasi, G. Mikšys nebegalėtų būti išrinktas nei į miesto Tarybą, nei meru.
Be to, paaiškėjo, kad kapinės suplanuotos beveik 20-čia hektarų didesnės, nei leidžia įstatymai. Išpirkta mero G. Mikšio artimųjų žemė – kaip tik kapinių pakraštyje.
SLIEKAI: Mero sliekai dėl jo artimųjų žemės išpirkimo naujoms miesto kapinėms pralindo ir pro įstatymus.
Bizniukas, dėl kurio ne gėda
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius šią kadenciją įrodė: kad sektųsi versle, turi būti valdžioje.
Vos tik patekus į valdžią, V. Damulevičiaus žmonos įmonė išsinuomojo prie Šiaulių ligoninės pastatą ir prekiavo „jogurtukais“.
Biznis nekoks. Tada gavo leidimą parduotuvėlę perstatyti iš vieno į dviejų aukštų dėžę, kurioje be nuomos mokesčio įsikūrė vaistinė — vaistininkai tapo politiko žmonos įmonės akcininkais.
Sujungus gerą nuomos sutartį su vaistinių verslu, išėjo „labai gera sinergija“: vaistinė nemoka nuomos, bet dalijasi pelną su V. Damulevičiaus žmonos įmone.
Pastatą prie ligoninės V. Damulevičiaus žmonos įmonė nuomojasi nuo 2000 metų. Už nuomą apskrities administracijai, t.y. valstybei, nemokėjo nė cento. Politiko V. Damulevičiaus žmonos įmonei taip pavyko susiderėti su apskritimi, kad už nuomą įskaitomi pinigai, įdėti į pastato remontą bei rekonstrukciją. Ir tokios sąlygos numatytos iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.
„Šiaulių kraštas“ pasiteiravo: ar politikui V. Damulevičiui ne gėda, naudojantis valdišku turtu, nemokamai kaupti pelną savo šeimai?
„Man tikrai ne gėda“, — prisipažino V. Damulevičius.
Dar 2006 metais V. Damulevičius savo verslo biurą buvo įkūręs Seimo nario Vidmanto Žiemelio biure Šiauliuose — už 15,5 kvadratinio metro ploto kambarį parlamentaras nuomos mokesčių mokėjo po 550 litų kas mėnesį iš parlamentinių lėšų. O V. Damulevičius už savo verslo konsultavimo biurą nemokėjo nė lito — daugiau nei pusę metų Seimo narys mokesčių mokėtojų pinigais iš dalies rėmė jo verslą.
Dar viena gėdinga istorija buvo iškilusi į viešumą, kai V. Damulevičius per 2007 metų Savivaldybių rinkimus pateko į miesto valdžią. Tada jis, norėdamas atkeršyti tose pačiose patalpose dirbusiai įmonei į tualeto spynelę prikišo dantų krapštukų.
PELNAS: Konservatorius Vladas Damulevičius įrodė, kad tik būnant valdžioje galima pelningai užsidirbti šeimos verslui.
Valdžia — lyg saldainis
Akmenės rajono savivaldybės tarybos narė Jadvyga Dunauskaitė vėl dalyvauja šių metų savivaldybės rinkimuose Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašo pirmuoju numeriu. Nors pernai ji, kaip tuomet buvusi administracijos direktorė, prarado daugumos kolegų pasitikėjimą ir atleista iš šių pareigų.
J. Dunauskaitei, rajono konservatorių lyderei, reiškiami kaltinimai Mažeikių rajono policijos komisariato baudžiamojoje byloje, iškeltoje po pinigų plovimo statant Naujosios Akmenės pirtį.
Praėjusio rugsėjo pradžioje Akmenės rajono savivaldybės taryba nusprendė atleisti Jadvygą Dunauskaitę iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigų kaip praradusią pasitikėjimą.
2010 metų pradžioje duris atvėrusi maždaug 1 milijono litų vertės pirtis pagarsėjo, kaip statybos vieta, kurioje savivaldybės kontrolierės nustatė kelias dešimtis pažeidimų.
Tarp pačių akivaizdžiausių — prirašyti neatlikti darbai, todėl statybininkai atliktų darbų aktuose darbų ir medžiagų kiekį padidino beveik 40 tūkstančių litų.
Taip pat buvo padidinta kai kurios įrangos pirkimo kaina, pavyzdžiui, dujinis katilas esą kainavo apie 40 tūkstančių litų, nors prekyboje buvo reklamuojamas už 8 tūkstančius litų.
ĮTARIAMOJI: Jadvyga Dunauskaitė, buvusi Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorė, dėl pirties skandalo tapo įtariamąja baudžiamojoje byloje.
Teisiamųjų suole
2010 metų lapkričio 29 dieną Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį dviem į kyšininkavimo skandalą įsivėlusiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams: Igoriui Strupeikiui ir Romanui Čokovui. Laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti politikai nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
50-ies metų I. Strupeikiui ir 42-ejų R. Čokovui dėl didelės vertės kyšio reikalavimo skirta po ketverius metus kalėjimo pataisos namuose. Prokuratūra teismą prašė susikompromitavusiems politikams skirti po pusšeštų metų kalėjimo.
Abu politikus 2008 metais įklampino bandymas Šiaulių taryboje patvirtinti Pavasario gatvėje esančių keturių sklypų detaliuosius planus, pakeisti jų paskirtį ir statyti čia gyvenamuosius namus.
Tyrimo duomenimis, už palankų Šiaulių miesto tarybos sprendimą — sklypo detaliojo plano patvirtinimą — I. Strupeikis ir R. Čokovas pareikalavo 200 tūkstančių litų kyšio. Vėliau kyšio suma buvo sumažinta iki 120-ies tūkstančių.
STT pareiškus įtarimus korupcija abu politikai — partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) Šiaulių miesto skyriaus narys R. Čokovas ir Tėvynės sąjungos Šiaulių miesto skyriaus narys I. Strupeikis — pašalinti iš partijų.
TEISIAMIEJI: Buvę Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai konservatorius Igoris Strupeikis (kairėje) ir tvarkietis Romanas Čokovas iki šiol neigia reikalavę kyšio. Teisėsaugos įrodymai prieštarauja politikų neiginiams.
Pagerinta kava
45 metų Pakruojo meras, socialdemokratas, Pakruojo „Rotary“ klubo narys Saulius Gegieckas sužibėjo girtuoklystės skandale.
Meras, 2009 metų spalio 27-ąją padauginęs alkoholio Pakruojo dvare, sėdo prie tarnybinio automobilio „Ford Mondeo“ vairo ir važiavo į netoliese esančios rajono savivaldybės garažą. Politiką sulaikė Šiaulių apskrities VPK Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnai.
Teisėsaugininkams kilę įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Paprašytas papūsti į alkoholio matuoklį S. Gegieckas neprieštaravo. Tačiau pats gerokai nustebo, kai aparatas parodė vidutinį — 1,9 promilės alkoholio — girtumą.
Meras teigė važiavęs iš dalykinio susitikimo dvare su verslininkais. Renginio metu tvirtino išgėręs du puodelius alkoholiu „pagerintos“ kavos ir nemanęs, kad pajus jų poveikį.
S. Gegiecko nusižengimas svarstytas Socialdemokratų partijos, kuriai jis priklauso, Etikos ir procedūrų komisijoje. Merui pareikštas įspėjimas.
Pakruojo rajono apylinkės teismas S. Gegieckui skyrė dviejų tūkstančių litų baudą ir dvejiems metams atėmė vairuotojo pažymėjimą.
Mero elgesys svarstytas ir neeiliniame Pakruojo rajono tarybos posėdyje, spręsta — atleisti jį iš pareigų ar ne. Slaptam balsavimui buvo išduoti dvidešimt trys biuleteniai, tačiau atidarius balsadėžę, rasta mažiau nei pusė — dešimt.
Šeši balsavusieji pritarė mero atleidimui, vienas politikas balsavo prieš ir vienas susilaikė. Du biuleteniai pripažinti negaliojančiais.
VAIRININKAS: Pakruojo meras Saulius Gegieckas girtas sėdo prie tarnybinio automobilio vairo ir nuvairavo tiesiai į policijos rankas. Jono TAMULIO nuotr.
Senelių „tremtis“
2010 metų gegužės pirmąją duris užvėrė ilgus metus Joniškio rajone, Žagarėje, Dmitrijaus Naryškino dvaro rūmų pastate, gyvavę Senelių globos namai. Nors Joniškio rajono vadovai ir Tarybos nariai ne sykį diskutavo, kad pačioje Žagarėje būtų galima nupirkti kitą pastatą ir pritaikyti globos namams arba perkelti senelius į Joniškio ligoninės patalpas, variantų nerasta.
Seneliai buvo išvežti į ką tik lyg tyčia įsteigtus privačius Prano Ragulio senjorų namus atokiame Beržėnų kaime (Joniškio rajonas, Rudiškių seniūnija), kur nėra nei ambulatorijos, nei bažnyčios. Dalis žmonių liko be darbo.
Rajono politikai, esantys opozicijoje, piktinosi, kad aiškinamajame rašte Taryba negavo finansinės analizės, kur pigiau išlaikyti senolius ir suabejojo, ar kam nors nebuvo naudinga jų „ištremti“ į privačią įstaigą. Senelių, kurių pensija per maža, trūkstamą išlaikymo dalį kompensuoja Savivaldybė.
Manoma, kad senelių namams įrengti Žagarėje buvo galima pritraukiant lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Verslininko senjorų namai tarsi specialiai pastatyti taikantis prie Žagarės senelių globos namų uždarymo.
IŠKELDINIMAS: Seneliai iškeliavo į šiuos privačius Senjorų namus, kurie, kai kurių Tarybos narių ir žagariečių nuomone, iškilo tarsi žinant, kad nebebus namų Žagarėje.
Partiniuose gniaužtuose
Skandalas kilo 2008-aisiais, dėl Kelmės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus posto.
Tarybos sprendimu ši biudžetinė įstaiga buvo įkurta 2007 metų rugsėjį, o 2008 metų pradžioje buvo paskelbtas konkursas įstaigos vadovo pareigoms eiti. Į šias pareigas pretendavo tarybos narė socialdemokratė, Paprūdžių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Lina Balčiūnienė.
Tapti biuro vadove L. Balčiūnienei trukdė reikiamo išsilavinimo bei administracinio darbo stoka. Tačiau Lina Balčiūnienė dalyvavo konkurse direktorės pareigoms eiti, buvo vienintelė pretendentė ir konkursą laimėjo.
Tarybos daugumos sprendimui pasipriešino opozicija, teigdama, kad negalima nepaisyti ministro įsakymo. Tarybos narė, Visuomenės sveikatos centro direktorė Alma Monkauskaitė savo kolegoms savivaldybėje tvirtino, jog šis klausimas su sveikatos ministru buvo aptartas. Ministras teigęs, jog, be jokios abejonės, biurui gali vadovauti žmogus, įgijęs aukštąją neuniversitetinį išsilavinimą, jei taryba patvirtina.
L. Balčiūnienė išėjo iš Paprūdžių medicinos punkto, atsisakė tarybos nario mandato ir pradėjo direktoriauti.
Opozicija kreipėsi į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje Vaclovą Volkovą. Pastarasis nurodė ne vieną įstatymo pažeidimą, parašė keturis teikimus rajono tarybai ir pareikalavo atšaukti mero potvarkį dėl L.Balčiūnienės skyrimo Visuomenės sveikatos biuro direktore bei su tuo susijusius rajono tarybos sprendimus.
Tai ir buvo padaryta. Opozicija tuomet tvirtino, kad valdantieji šį sykį sugniuždė savo žmogų. L.Balčiūnienė neteko ankstesnio darbo (buvusi darbovietė panaikinta), prarado Tarybos narės mandatą. Meras Linos Balčiūnienės atsiprašė.
Vėliau konkurse į visuomenės sveikatos biuro direktorės postą dalyvavo ir laimėjo nepartinė Edita Zakarauskaitė. Pernai, lapkričio mėnesį, direktorė savo noru pasitraukė iš užimamų pareigų, kaip pati teigė, gavusi kitą, finansiškai patrauklesnį darbo pasiūlymą kitame mieste.
Nuo šio vasario 1-osios iki 2014 metų gruodžio 31 dienos Kelmės savivaldybės visuomenės sveikatos biurui vadovauja konkursą laimėjusi ta pati Lina Balčiūnienė. Iki minėto laikotarpio direktorei įgijus nustatytą išsilavinimą, jos darbo sutartis taps neterminuota.
Dabartinė biuro direktorė Vida Jonutienė nuo sausio 31 dienos iš darbo atleista ir grąžinta į ankstesnes pareigas biure.
Apie Europos krepšinio čempionato burtų traukimo ceremoniją
Užtenka žvilgtelėti į socialinio tinklo „Twitter” žinutes – žemyną suvienijo kančia”, – po Raigardo Tautkaus suburto choro pasirodymo išvadą padarė žurnalistas.
 |
|
Įvairių šalių dainų popuri per Europos krepšinio čempionato burtų traukimo ceremoniją atliko būrys dainininkų.
|
Išsityčiojo iš renginio
Krepšiniui skirto britų žurnalo MVP apžvalgininkas Markas Woodsas iškeikė ceremoniją, kurią, jo nuomone, muzikos numeriai beprasmiškai ištęsė.
„Dabar vyras groja ksilofonu. Baisu ir pagalvoti, kaip prastai atrodo tie, kurie neįveikia lietuviškos muzikos realybės šou „Pop Idol” (populiarus britų TV talentų šou. – Red.) atrankos”, – pasirodymą su skrabalais komentavo žurnalistas.
Iškritikavęs pasirodymus, apžvalgininkas pasišaipė, kad pristatyti Graikiją kūriniu iš baleto „Graikas Zorba” – labai nenuspėjama.
„Tai tikrai skausminga. Nejaugi kas nors atėjo čia ko nors kito, o ne burtų traukimo?
Jei tai neįtikins visuomenės, kad verta grįžti prie 16 komandų sistemos (šįmet čempionate pirmąsyk rungsis 24 komandos. – Red.), niekas neprivers jos persigalvoti”, – kentėdamas muzikinį pasirodymą toliau piktinosi apžvalgininkas.
Galiausiai jis patarė Didžiajai Britanijai pažadėti sutrumpinti burtų traukimo ceremoniją, jeigu ji ateityje nori iškovoti teisę rengti čempionatą.
„Didžioji Britanija pristatoma „The Beatles” dainos karaokės variantu. FIBA už šitą dalyką gaus didelę sąskaitą iš sero Paulo McCartney advokatų.
Užtenka žvilgtelėti į socialinio tinklo „Twitter” žinutes – žemyną suvienijo kančia”, – po Raigardo Tautkaus suburto choro pasirodymo išvadą padarė žurnalistas.
Panašių atsiliepimų atsirado ir kitoje sporto žiniasklaidoje.
„Buvo gėda žiūrėti”
Andrius Mamontovas, dainininkas
„Ar tikrai reikėjo tokio lygio muzikinės programos? Tai atrodė kaip bandymas daryti mažytę „Euroviziją”. Įsijungiau televizorių, kad pamatyčiau, kaip bus traukiami burtai.
Įpusėjus muzikinei programai televizorių išjungiau. Pamaniau, kad jei traukimas bus toks, kaip ta programa, aš tų burtų nenoriu. Kai televizija rodo šiaip kokį dainų šou, tai viena.
Bet čia vedėjai kalbėjo angliškai, vadinasi, orientuotasi ir į užsienio auditoriją. Man, kaip Lietuvos piliečiui, svarbu, kaip pristatoma mano šalis. Kai šalies, jos žmonių veidas pristatomas šitaip, norisi rėkti, kad mano veidas – ne toks. Mūsų krepšinis ir šalis nusipelnė būti pristatyti geriau.
Buvo gėda ir skaudu, kad mes savęs nemylime. Jei pakviečiu svečius vakarieniauti, patiesiu staltiesę, pašluoju grindis. O mes pakvietėme svečių į Lietuvą ir vakarienę patiekėme ant laikraščio. Jei negalime padaryti gero šou, gal nedarykime jokio?
Tikiuosi, kad šį reginį užsienyje matė kuo mažiau žmonių. Tai, ką pamatėme, tikrai nebuvo graikų sirtakis ar Balkanų muzika, tik prasta imitacija. Norisi keiktis.
Nežinau, ar norėtume, kad užsieniečiai mūsų šalį pristatytų taip, kaip mes parodėme kitas šalis, – restorano lygio. Dar sykį pasirodėme kaip trečiojo pasaulio šalis.”
Egipte apie 40 proc. moterų nuolat muša savo vyrus, dažniausiai keptuvėmis
Egipto sociologai išsiaiškino, kad apie 40 proc. šalies moterų muša savo sutuoktinius.
Kaip rodo Egipto sociologinių tyrimų centro atliktos apklausos duomenys, didžiausios mušeikos yra didžiuosiuose miestuose gyvenančios 30–40 metų moterys. Apklausoje dalyvavo 150 atsitiktinai atrinktų įvairaus išsilavinimo ir socialinės padėties dailiosios lyties atstovių, rašo rus.newsru.ua
Populiariausias santykių aiškinimosi būdas – vyrų aptalžymas keptuvėmis ir kitais virtuvės indais ar įrankiais. 27 proc. apklaustų moterų prisipažino būtent taip ir besielgiančios. Dar 8,5 proc. respondenčių tiesiog paleidžia į darbą kumščius, o 4 proc. naudoja įvairias pirmų dviejų kovos būdų kombinacijas.
Sociologai taip pat aiškinosi priežastis, dėl kurių moterims trūksta kantrybė. Jos prisipažino, kad dažniausiai ima skriausti savo sutuoktinius dėl blogo elgesio su jomis, dėmesio trūkumo, ginčų vaikų auklėjimo klausimais, vyrų grasinimų išvaryti jas iš namų ir kai sutuoktiniai ima riboti jų finansines išlaidas.
Dailiosios mušeikos fizinę prievartą savo vyrų atžvilgiu laiko gera priemone pasiekti norimų tikslų, o tai pat puikiu būdu išlieti neigiamas emocijas. Beveik visos besimušančios egiptietės pareiškė, kad po muštynių jų nuotaika pagerėja ir jos pajunta emocinį pakilimą.
Jeigu į kumščiais mojuojančias moteris Egipte žvelgiama atlaidžiau, tai smurtas moterų ir vaikų atžvilgiu šioje šalyje laikomas vienu sunkiausių nusikaltimų ir gali būti baudžiamas net mirties bausme. Ir vis dėlto, „Amnesty International“ duomenimis, apie 30 proc. kasmet Egipte smurtine mirtimi mirštančių moterų yra mirtinai sužalojamos namuose savo artimųjų. 20110122
Išgarsėjo… “Olialia pupytės“ Kinijoje vadinamos “krūtų grupe“
Šviesiaplaukės, didžiakrūtės lietuvaitės “Olialia pupytės“ tapo desertu kinų akims. Po tokio pripažinimo visos trys “dainininkės“ jau drąsiai galėtų rikiuotis prie kokio Hugh Hefnerio “Playboy“ vilos – įaudrino kinus, sugebėtų ir amerikiečius!
Iki šiol “Olialia“ trijulė tik girdavosi koncertais užsienyje (Ukrainoje pavyzdžiui), apie kuriuos sklando daug gandų – neva ne visai dainuoti Oksana Pikul, Marina Bui ir Skaistė Steikūnaitė ten keliauja. Beje, jos pačios ir neskubėdavo gandų kokiais nors vaizdiniais įrodymais (video ar nuotraukomis iš pasirodymų) paneigti.
Labai gali būti, kad prie koncertinių ekspedicijų sąrašo bus prijungta ir Kinija. Šalies gigantės rinkai “Olialia pupytės“ virtualiai jau pažįstamos – štai, vienas jų klipų (tas brangiausias) patalpintas kiniškoje svetainėje Youku.com. Ten lietuvaitės pristatomos kaip “lietuviška krūtų grupė“ (Lithuanian Breast group).
Pasirodžius kūriniui apie norų išpildymą, kinai suskubo reikšti savo nuomonę. Vieniems itin patiko kūrinys, tačiau dauguma pasisako apie ryškiausią klipo momentą – krūtinės srityje pūpsančius silikonus. “Gera klausytis, geri papai“ – sako vienas kinas. “Turiu pripažinti, jos mane traukia“ – antrina kitas. Ir štai vienintelis klausytojas neatkreipė dėmesio į blondinių formas: “Vaizdo klipas geras, bet kokybė prasta.“
10 bjauriausių komunistų palikimų
867-ais vokietis Karlas Marxas tiek tingėjo dirbti, kad parašė knygą „Kapitalas“, kurioje perskyrė žmones į darbuotojus ir darbdavius ir teigė, kad pirmieji turi nužudyti antruosius tam, kad turėtų gyvenimus, ir įvesti diktatūrą. To prisiskaitęs Vladimiras „Leninas“ Iljičius surengė komunistų revoliuciją Rusijoje, o jo įpėdinis vėliau okupavo Lietuvą ir 50 metų čia statė naują visuomenę. Europoje komunizmas žlugo, tačiau liko daugybė bjaurių dalykų, iš kurių atrinkome dešimt bjauriausių.
10. Miegamieji rajonai – susižavėję šveicaro architekto Charles’io Edouardo Corbusier idėjomis, kad funkcija turi būti pirmiau, komunistai pristatė kvartalus pilkų dėžučių, kuriose ir dabar gyvena dalis Lietuvos, tačiau grožio taip ir nepamatė.
9. Sumaištis rusų galvose – komunistams pirmiausiai pavyko sukelti revoliuciją Rusijoje, todėl iš visų Europos šalių ji nukentėjo labiausiai. Nukentėjo tiek, kad dabar didelė dalis rusų priima antitautinį, tautos idėją niekinantį komunizmą kaip savo tautos tapatybės dalį. Nors savi skerdė savus…
8. Prastas menas – modernų meną komunistai smerkė, nes originalumo siekimo tiesiog nesuprato, o ir tiems ieškojimams būtina sąlyga yra laisvė, žmogaus dialogas su kitu apie to dialogo trūkumą. Apriboję temų ratą ir toleruotinas laisvės formas, jie mus paliko su literatūra apie nieką ir kinu apie tą patį. Negalintis sakyti, ką galvoja, žmogus negalėjo džiaugtis, kurti ir tobulėti, todėl statė filmus, iš kurių dabar turi mokytis kino studentai.
7. Požiūris „kas nors turi mirti“ – komunistai kūrė naują žmogų, naują visuomenę, tad įsigalėjo jaunystės kultas ir požiūris, kad kuo žmogus naujesnis, tuo geresnis. Kartos Lietuvoje iki šiol nesutaria ir dažnai iš žmonių, net politikų galima išgirsti kažką panašaus į „visi pensininkai turi išmirti, tada aš gerai gyvensiu“.
6. Valdžia – tai ne aš. Kadangi komunistų tikslas buvo revoliucija, išžudę verslininkus ir susigrobę jų turtą, komunistai nebežinojo ką daryti, o žmonės vis tiek norėjo savo kieme tvarkytis kaip tinkami. Kad išsilaikytų valdžioje, komunistai turėjo griebtis teroro ir priespaudos, todėl užgniaužė bet kokią kitą nuomonę bei palaužė žmonių tikėjimą. Darbininkas nieko negalėjo pakeisti, nebent prisišaukti, kad KGB sulaužytų jam stuburą. Ir dabar žmonės netiki, kad gali paveikti valdžių sprendimus arba, to tai tikrai negali būti!, patys tapti valdžia.
5. Valdžia viską duos – darbininkas nieko negalėjo pakeisti, negalėjo skųstis, abejoti valdžios sprendimų gerumu, atidaryti savo kioską ir gaminti medines menteles, todėl turėjo laukti, kol proletaro diktatoriai nuspręs, ko jam reikia ir kiek užtenka.
4. Susikaldžiusi Europa – karo lauke Adolfo „Hitlerio“ Shicklgrueberio nacionalsocialistai buvo Josifo „Stalino“ Džiugašvilio komunistų priešas, tačiau ir tie, ir tie kilo iš visų turtuolių nekentėjų tėvo Karlo Markso. Naciai taip pat nekentė turtuolių, tačiau nenorėjo revoliucijos kelti visame pasaulyje, todėl blogąjį darbdavį savame socializme jie pakeitė amžinuoju žydu. Pašiurpusi Europa iki šiol nenoriai vartoja terminą „nacija“ ir vienijasi ne pagal idėją, o pelno siekį ir bendrą valiutą.
3. Laisvė – tai džinsai. Materializmu vadovavęsi, kaip čia tiksliau pasakyt, daiktus tikslu laikiusiems komunistams iš dalies pasisekė pasiekti savo tikslų – daug žmonių Lietuvoje ir Rytų Europoje laisvę pirmiausiai siejo ne su tuo, kad galės gaminti ir pardavinėti džinsus, o kad galės jų nusipirkti vienoje vietoje kartu su bananais ir kramtomąja guma. O ką veikti po to?
2. Viskas nupirkta – terminas “korupcija“ kilęs iš lotyniško termino „griuvimas, sugedimas“ ir nurodo dvasinį būvį. Ne pasiaukojimą dėl kito, o daiktų turėjimą aukštinę komunistai savo sugedimu užkrėtė visą žuvies kūną. Daugybė žmonių ir šiandien negali patikėti, kad įmanoma kažko pasiekti savo jėgomis, susidūrę su kito sėkme šaukia: „Viskas nupirkta!“ ir nesupranta, kam reikalinga ta valstybė.
1. „Tai sovietinis mąstymas!“ – komunistai bandė perkelti rojų į žemę. Jie teigė, kad rojus ateis, kai per revoliuciją darbininkai atims turtą iš verslininkų. Rojus žemėje – labai kvaila, niekas nežino, kada istorija baigsis, tačiau Lietuvoje dažnas lipdo etiketę „Tai sovietinis mąstymas!“ susidūręs su bet kokia kvailybe, taip neatleidžia savo skriaudėjams ir tik užtęsia visos Lietuvos kančią. Karolis Jachimavičius 2011-01-20
Velnio advokatai. Apie unitazo baimę /video/
„Velnio advokatai“ O.Lapinas ir A.Lelkaitis kalba apie unitazo baimę. Psichoterapeutas Olegas Lapinas ir buvęs žurnalistas Audrius Lelkaitis videobloge „Velnio advokatai“ apžvelgia svarbiausius įvykius, kovodami su vidine ir išorine cenzūra. Šį kartą jie kalba apie unitazo baimę.
Besmegeniai Blog 