Blondinių naujienos: I.Burlinskaitei – šviestuvu per galvą

 

Savam krašte pranašu nebūsi – pamanė lietuvaitės “Olialia“ blondinės Marina Bui ir Indrė Burlinskaitė, ir nusifilmavo Danijos eletroninių prekių reklamoje.

Svetainėje “Youtube“ internautai jau gali peržiūrėti graudžiai juokingą reklamą, kurioje tiesiai ant I.Burlinskaitės garbanų užvirsta didžiulis šviestuvas – taip danai reklamuoja elektronines prekes.

“Olialia“ mergaitėms Marinai ir Indrei reklamoje teko įprasta užduotis – staipytis dėvint tik bikinius ir iššauti šampano kamščius. Pusės minutės trukmės vaizdelio kulminacija – kai lietuvaitės galvą pasiekia palubėje kabėjęs šviestuvas.

Kodėl mylėti save naudinga?

 

Masturbacijos reiškinį ilgus šimtmečius gaubė įvairiausi mitai.

Laimei, šiandien jau neatsiras tikinčių, kad nuo masturbacijos delnai gali apaugti tankiais šeriais.

Pastarųjų metų statistika leidžia teigti, kad, nepaisant lytinių santykių dažnumo ar kokybės, vis daugiau žmonių užsiima masturbacija…

Nauda jai

Masturbacija padeda moteriai artimiau susipažinti su savo kūnu, išsiaiškinti savo erotines zonas ir išmokti valdyti orgazmą – jį atitolinti, sulaikyti ar pasiekti, o kartu išmokyti partnerį, kaip suteikti jai daugiausia malonumo. Su masturbacija susipažinusi moteris aiškiau suvokia, kaip ir kas ją jaudina.

Miuncheno seksologijos centro ekspertai nustatė, kad tų moterų, kurios periodiškai masturbuojasi, patiriamas orgazmas yra stipresnis.

JAV mokslininkai apklausė šimtą 30–32 metų moterų, kurios vieno lytinio akto metu sugeba patirti kelis orgazmus, ir patvirtino, kad 60 % respondenčių aktyviai (2–4 kartus per savaitę) praktikuoja masturbaciją dar nuo paauglystės. Amerikiečiai įsitikinę, kad savęs patenkinimas uždega moterų seksualumą ir leidžia joms įkaisti greičiau.

Nauda jam

Mokslininkai mano, kad egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp ejakuliacijos dažnumo ir prostatito bei prostatos vėžio atsiradimo. Todėl, jei susijaudinai, bet dėl kokių nors priežasčių seksas su partnere nėra įmanomas, medikai rekomenduoja pereiti prie masturbacijos, kuri yra puikus prostatinės liaukos išvalymo būdas.

Solidus Didžiosios Britanijos leidinys „British Journal of Urology International“ paskelbė, kad tie dvidešimtmečiai, kurie patiria ejakuliaciją daugiau nei 5 kartus per savaitę, maždaug trečdaliu sumažina riziką susirgti prostatitu. Šiuo atveju tai, kaip bus pasiektas spermos išsiveržimas, nėra svarbu.

Amerikiečiai urologai paskelbė, kad tas, kuris išras patikimą vaistą nuo prostatito, turėtų gauti Nobelio premiją. Ir nors masturbacija dažniausiai atneša lauktą apdovanojimą, ja, amerikiečių gydytojų nuomone, galima užsiimti ir tiesiog „dėl sveikatos“. Masturbavimasis gali atstatyti hormonų pusiausvyrą vyro organizme.

Norite tikėkite, norite ne, bet, pasak naujausio tyrimo „Seksas Jungtinėse Valstijose“, reguliariai masturbuojasi 80 procentų vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Seksopatologai gydomuosius masturbacijos seansus rekomenduoja tiems vyrams, kurie skundžiasi potencijos sutrikimais ir priešlaikine ejakuliacija. Kai kurie specialistai tvirtina, kad savistimuliacija (tiesa, nepasiekiant orgazmo) likus valandai iki lytinio akto vėliau padeda pasiekti stipresnę bei standesnę erekciją.

Jam ir jai

Taip, masturbacija yra seksas su pačiu savimi. Ir ji nepatenka į neištikimybės apibrėžimą. Atvirkščiai: jei partneriai dažnai griebiasi šio nekalto savęs patenkinimo būdo, jų santykiai dažniausiai yra tvirtesni ir trunka ilgiau.

Abstrakčios fantazijos, kurios apninka žmones masturbacijos metu, padeda pagerinti realų seksualinį gyvenimą.

Tokia iškrova efektyviai sumažina tiek vyrų, tiek moterų nervinę, psichologinę ir seksualinę įtampą. Be to, masturbacija mažina pasidavimo depresyviai nuotaikai riziką, taip pat saugo nuo… gripo ir peršalimo ligų.

Tie žmonės, kurie 1–2 kartus per savaitę patiria orgazmą, gali pasigirti atsparesniu imunitetu, jų organizme padaugėja imunoglobulinų – žmonių, kurie neatsisako sekso ir masturbacijos, organizmas šių antikūnų pagamina maždaug 30 % daugiau. vyras.lt

A. Nedzinsko priešrinkiminiai manevrai: o gal geriau būtų laidotuvės?

 

„Dzyvų dzyvai“. Būtent taip dzūkiškai reiktų pasistebėti Seimo nario Antano Nedzinsko vestuvėmis. O kaip kitaip, jei, greičiausiai, tų vestuvių ir nebuvo. A. Salamakinas teigia, kad su santuoka juokauti negalima, televizijos aiškinasi tikras ar ne A. Nedzinsko vestuvių liudijimas, Seimo nario mama nieko nežino ir nenori šnekėti apie sūnaus jungtuves.

Pats A. Nedzinskas šia tema nieko nekomentuoja jam nepatinkančiai žiniasklaidai, tačiau įtartinai rodosi tik iš anksto suplanuotose TV laidose, kur pasakoja apie savo neišmatuojamą meilę ir laimę.

(Ne)santuoka

Atrodytų ši santuoka – tarsi danguje (tikrame, o ne tame, kur išgarsėjo Antanas) nulemta: 2 numeris Tautos prisikėlimo partijos sąraše Alytaus rajono savivaldybės tarybos rinkimuose ištekėjo už pirmojo numerio sūnaus.

Negalėjo būti kitaip, nes naujoji A.Nedzinsko (ne)žmona teigia, kad jos mylimasis ją užbūrė ne tik asmeniniu žavesiu, bet ir savo politinėmis idėjomis. Kuo tokiomis? Antanai, tauta nori išgirsti tas tavo politines idėjas. Čia juk ne sekso pozos, kad tik žmona žinotų, ką tu mėgsti.

Be to, jei jau iš meilės, tai reikėjo merginai žemesnį numerį duoti kandidatų sąraše, o dabar visas kaimas kalbės, kad mergina partinę karjerą padarė per lovą. Arba, jei vestuvių iš tiesų nebuvo, gali būti, kad jos karjera sugriuvo dar prieš prasidėdama. Bet koks skirtumas Antanui, jei tos meilės nėra.

Seimo nariui labiausiai turėtų rūpėti, kad jo paties politinė karjera gali nukentėti dėl šių neįvykusių vestuvių. Apie tai, kad A. Nedzinskas tapo rimtu vedusiu vyru ir nebėra tas pleibojus, kuris medžiojo tokias scenos primadonas kaip Raimonda Masiulytė, nešneka ir oficialus Seimo nario puslapis http://www.lrs.lt, kuriame kiekvienas sveiko proto politikas mielai ir neatidėliotinai pasiskelbtų, kad yra rimtas šeimos vyras.

Dar baisiau, kad net „Facebooke“, kuriame visi su draugais dalinasi vestuvių potyriais, kelia savo ką tik gimusių vaikučių nuotraukas – visiška tyla. A. Nedzinskas savo asmeniniame puslapyje socialiniame tinkle nieko nepasiskelbė, jo santykių statusas nepakito, vestuvių nuotraukos neįkeltos. Kaip čia taip: eiti į televizijos laidas ir porinti apie savo laimę, tačiau ja nepasidalinti su savo 2139 draugais?

Nevykęs pijarščikas

Antanai, juk turi ryšių su visuomene magistrą, kuriuo vis nevengi pasigirti. Kaip čia taip išėjo, kad šioje situacijoje visiškai apsiskaičiavai? Nors žmonėms patinka “veselės“, nepatinka, kai juos laiko kvailiais. Žmonės iš Seimo nario tikisi truputį rimtesnių veiklų nei „pažaidžiam šeimą“. Kažkaip šitas reklaminis projektas atrodo ne rimtas darbas, o mokyklos saviveikla.

Prieš prasidedant rinkiminei kampanijai į savivaldybių tarybas, pasklido kalbos, kad Lietuvos politikus įkvėpė Barako Obamos rinkiminė kampanija „Yes We Can!“ (Taip, mes galime! – aut. past.). Ir A. Nedzinskas nusprendė, kad jis irgi gali susituokti. Bet Lietuvoje tuo nieko nenustebinsi: tuoktis mes mokame, bet ir skiriamės neprasčiau, todėl Lietuva pirmauja visoje ES pagal skyrybų skaičių.

A. Nedzinsko flirtas su vestuvėmis pastebėtas jau anksčiau. Praėjusiais metais Seimo narys savo prabangiu limuzinu „Pobeda“ dirbo eiliniu berniuku pagal iškvietimą, t.y. vairuotoju. Ir ne bet kaip dirbo, o sugebėjo pažeisti daugybę kelių eismo taisyklių ir dar papiktinti į bažnyčią besirenkančius tikinčiuosius. Bet ko tik nepadarysi, kai tokia jaudinanti vestuvių akimirka. Tavo ar ne tavo, tikra ar netikra.

Jei labai norėjosi vestuvių motyvo, reikėjo pasirinkti „Pabėgusios nuotakos“ scenarijų ir tapti tuo, kurį paliko prie altoriaus. Ir santuokos liudijimo nereiktų spausdintis, be to, lietuviai myli nuskriaustuosius bei mielai už juos balsuoja.

Tačiau efektyviausia būtų susiorganizuoti savo mirtį. Žmonės gedėtų, neštų gėles, kalbėtų apie politiką tik gražiai. O vėliau, po kokių trijų dienų, galima susiorganizuoti ir savo prisikėlimą. Tai neabejotinai suveiktų geriau ir praktiškai būtų galima galvoti apie amžinybę politikoje. Jokūbas Graliauskas

A.Nedzinskas pasiuto: politikas verkia prieš kameras ir grasina “duoti į snukį“

 

Aiškėjant faktams, kad Seimo narys rinkėjams akis dūmė ir ne vestuves, o priešrinkiminę akciją surengė, Antanas Nedzinskas imasi apgailėtinos gynybos: kūkčioja priešais kameras ir grasina “duoti į snukį“.

A.Nedzinskas keistuoliu vadintas dar tais laikais, kai pirmą kartą jį išvydo plačioji auditorija (realybės šou “Dangus“). Antanas pokštaudavo prieš kameras, spekuliuodavo savo įvaizdžiu. Ir štai, Antanas Seimo nariu tapo, tada ir prasidėjo: A.Nedzinskas, Arūno Valinsko pasekėjas, vis privengdavo žurnalistų, stengėsi tyliai ramiai Seime sėdėti, niekam neužkliūti, bet tada po kojom pasipainiojo moteris.

A.Nedzinskas gyrėsi prieš porą savaičių ją vedęs, noriai pasakojo žurnalistams apie savo gražią šeimyninę ateitį, apie vaikus kalbėti pradėjo, į Seimo viešbutį įsileido, kur drauge su “žmona“ Greta ant sofutės apie santuoką svaičiojo. Tačiau tiems patiems žurnalistams prakapsčius vestuvinių dokumentų darželį, A.Nedzinskas pakraupo – kaip taip galima? Puolė ašaroti prieš kameras ir galiausiai pagrasino, kad žengę į jo žemes, sveiki iš jos neišeis – pats Seimo narys snukdaužiu užsiims.

LNK televizijoje jau sukasi anonsai – viena laida žada pasakojimo apie šaunią Nedzinskų vestuvinę puotą tęsinį, kita (“Neišgalvoti gyvenimai“) – gąsdina žurnalistus: jei šie imsis tiesos paieškų, viešas asmuo, valdžios žmogus, pavyzdys vaikams, Seimo narys pradės užsiimti ne tik “neišgalvotomis vestuvėmis“, bet ir “neišgalvotu žmonių žalojimu“ – liaudiškai tariant – “snukdaužiu“. “Jeigu ant mano tėvų, ar Gretos (“žmonos“) tėvų kiemo ateis žurnalistai su kamera, ir jei aš ten būsiu, aš be jokio perspėjimo trenksiu į snukį“, – ašarodamas grasina apsimelavęs ir pats dėl to supykęs A.Nedzinskas.

Ne veltui Antano žmonės nesupranta: pats žurnalistams patvirtina vedęs, paskui pyksta, kai televizininkai Antano melus atkapsto, paskui duoda tiems patiems žurnalistams interviu, kuriame beverkdamas sugeba ir pagrasinti. Koks Seimo narys, tokie ir reportažai.

Kita vertus – anokia čia naujiena Lietuvoje. Politikai meluoti pradeda anksčiau, nei tautos geru gyvenimu rūpintis. Štai, kandidatė į savivaldą Greta Šapkaitė-Valuckienė nemato reikalo paaiškinti, kodėl būdama mažametė Ievos kostiumu staipėsi prieš kameras, juk lengviau pasakyti, kad tai – kita mergelė nuoguose kadruose, ir tai – šmeižtas. Paprašyta sukonkretinti savo planus didžiojoje politikoje, supyksta – savo politinių idėjų ji neatskleis, nes jai gaila reitingų žiniasklaidai. Suprask, jai gaila, kad apie jos gerus užmojus sužinos masės rinkėjų.

Lietuviai žiemos bijo labiau nei latviai ar estai

 

Net 90 proc. lietuvių teigia, kad žiemą lauke praleidžia gerokai mažiau laiko nei šiltuoju metų laiku.

Daugiau nei pusė jų (60 proc.) nurodo, kad pagrindinė to priežastis yra blogas oras.

Tuo tarpu gydotojai sako, kad lietuviai, leidžiantys laiką tik uždarose patalpose ir neskiriantys dėmesio fiziniam aktyvumui, silpnina imunitetą ir rizikuoja savo sveikata.

Kaip parodė “Actimel“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa, vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų žiemą lauke praleidžia tiek pat laiko, kiek ir kitais metų laikais. Daugumą jų (60 proc.) nurodo, kad į lauką neina dėl blogo oro, 40 proc. sako, jog žiemą lauke nėra ką veikti.

Tuo tarpu mūsų kaimynai latviai ir estai šaltuoju periodu yra aktyvesni – penktadalis latvių ir ketvirtadalis estų teigia, kad net ir žiemą lauke būna tiek pat kaip ir šiltuoju metų laiku.

Paklausti, ką dažniausiai veikia lauke žiemą, dauguma lietuvių (61 proc.) ir pusė estų nurodė, kad užsiima tokia nemalonia veikla kaip sniego kasimu, automobilių valymu ar kitais žiemos darbais.

Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų latvių (52 proc.) sakė, jog laiką leidžia eidami pasivaikščioti ar statydami sniego senius. Tik vos daugiau nei dešimtadalis lietuvių nurodė, jog užsiima žiemos sportu – slidinėja, čiuožinėja. Žiemos pramogos populiariausios tarp latvių – 20 proc. teigia, kad slidinėja ar čiuožinėja.

Atšalus orams gerokai sumažėja visų Baltijos šalių gyventojų dėmesys fiziniam aktyvumui. Apie 60 proc. gyventojų visose trijose šalyse prisipažįsta, kad žiemą mažiau sportuoja ar aktyviai leidžia laiką.

Kauną garsino talentingi girtuokliai

 

Didžiosios depresijos metais laikinojoje sostinėje kavinių ir restoranų ne mažėjo, o daugėjo. Svaigalų ir alaus gamintojų praėjusio šimtmečio krizė nepapjovė, tik švelniai kepštelėjo per užpakalį.

1932 metų gruodį, prasidėjus adventui, Kauno bažnyčiose buvo išplatintas ganytojiškas vyskupo laiškas, kuriame pasakyta: „Dabar, kai siaučia pasaulio ūkio krizis, reikalinga moralinė tikinčiųjų santalka. Turime tausoti tautos dorovinį veidą, nepasiduoti blogio gundymams, nepulti į girtuoklystę. Ypatingai laikykimės blaivystės priesakų, duotų šviesiojo vyskupo Motiejaus Valančiaus.“

Deja, ir XX a. 4-ojo dešimtmečio krizės metu lietuviai gėrė. Kaip prieš ją ir po jos. Sunku pasakyti, kiek daug, nes tarpukario Lietuvoje alkoholizmas kompleksiškai nebuvo gydomas, tad tikslios statistikos nėra.

Gėrė kaip kiaulės

Dabar išplitusi nuomonė, esą mūsų proseniai gerdavę nedaug ir kultūringai, – mitas. Po 1863 m. sukilimo Suvalkų ir Kauno gubernijose spiritinių gėrimų suvartojimas du kartus viršijo bendrą Rusijos vidurkį.

Tai ar girtuoklių tauta – rusai? Tiesa, M.Valančiaus blaivybės akcijos iš pradžių davė vaisių. Tačiau jau nepriklausomos valstybės laikais garbusis vyskupas turėjo vartytis karste – jo vardu pavadintoje gatvėje kaip grybų pridygo pigių užeigų ir kavinių.

1932 m. laikraštis „Sekmadienis“ gandų skyrelyje rašė: „M.Valančiaus gatvėje vėlų vakarą Vidaus reikalų ministerijos departamento valdininkas, tūlas D., šleivojo girtas, šaukė visus papjausiąs, pasodinsiąs kalėjiman. Paskui sužvigo it paršas, klestelėjo ant bordiūro ir pasileido vemti.“

Gamintojai kentėjo mažiau

Dabar dėl sumažėjusio vartojimo degtindariai priversti mažinti gamybą, branginti gaminius, o praėjusio amžiaus Didžiosios depresijos metus lietuviškas spiritinių gėrimų ir alaus verslas išgyveno, palyginti su Vakarų Europos ir JAV, nesunkiai.

1926 m. veikė 35 valstybinės parduotuvės, o 1939 m. Kauno degtinės sandėlis (taip anuomet vadinosi „Stumbras“) jau valdė 141 parduotuvę. Valstybės biudžete degtinės monopolio pajamos sudarė per 18 proc., palyginimui galima pasakyti, kad Vokietijoje degtinės monopolio pajamos sudarė tik 2,6 proc.

Kitaip nei dabar, anuomet buvo stengiamasi ne didinti, o mažinti alaus akcizą ir kainas vartotojams. 1932 metais aludariai prispaudė valdžią, kad akcizas būtų sumažintas 18 centų nuo pagaminto alaus litro.

Blaivybės šalininkams praėjusio amžiaus 3-iajame ir 4-ajame dešimtmetyje nepavyko įtikinti valdžios, kad būtų įvestas prohibicijos režimas kaip JAV.

Rinką užpylė „brenkštu“

Vis dėlto spiritinių gėrimų kainos nuolat didėjo, todėl ir anuomet spirito kontrabanda maišė alkoholio gamintojų ir legalių prekeivių kortas. Vokiškas (prūsiškas) spiritas 1922 – 1926 metais buvo gabenamas per Rytų Prūsijos ir Lietuvos sieną ypač dideliais mastais. Kontrabandiniai svaigalai buvo vadinami „brenkštu“ arba „jūros šnapseliu“.

Tokių „šmugelninkų“ pelnas buvo didžiulis, nes skirtumas tarp pagaminimo ir pardavimo kainos siekdavo net iki 1 tūkst. 500 proc. Laisvajame Dancigo mieste (dabar Gdanskas, Lenkija) spiritą „šmugelininkai“ pirkdavo po 90 centų už litrą (didmeninė kaina), o Lietuvos juodojoje rinkoje pardavinėdavo jau po 10 – 15 Lt.

Dėl „brenkšto“ kontrabandos valstybė kasmet prarasdavo apie kelis milijonus litų. 1925 m. Klaipėdos krašte sulaikyta 38 tūkst. litrų spirito, o 1926 m. – 78 tūkst. litrų. Skaičiuota, kad sulaikoma apie 10 proc. kontrabandos, tad vien 1925-aisiais į Lietuvą įvežta apie 400 tūkst. litrų nelegalaus spirito.

Kavinė kaip visas pasaulis

Gerti negražu ir nesveika, tačiau neįmanoma įsivaizduoti laikinosios sostinės gyvenimo be „Metropolio“, „Versalio“ restoranų, „Konrado“ kavinės. Būtent kavinėse, restoranuose, baruose anuomet buvo galima greičiausiai sužinoti aukštuomenės gyvenimo naujienas, skandalus, susipažinti su vyresniais kolegomis, padėti pamatus karjerai.

Čia virdavo kūrybinės idėjos. „Metropolyje“, dūmų, degtinės ir krupniko tvaike, ryškėjo ir realistinio Petro Cvirkos romano „Frank Kruk“ kontūrai, ir mistinės Albino Herbačiausko astralinių pasaulių vizijos.

Tarpukario kultūringos girdyklos buvo dabartinė žiniasklaida, internetas, televizija ir mobiliojo ryšio telefonai vienoje krūvoje. Pagaliau ir muzikos naujienas – Danieliaus Dolskio šlagerius, M.Hofmeklerio aranžuotes – kauniečiai išgirsdavo gurkšnodami visai ne kokakolą.

Pirmos atgriūdavo ponios

Po nepriklausomos valstybės įkūrimo laikinosios sostinės restoranai buvo suskirstyti į grupes: daugiau valstybei mokantieji buvo vadinami pirmos rūšies, o mažiau – antros (buvo ir trečios rūšies restoranų bei kavinių). Pirmos rūšies restoranai dirbdavo iki 24 val., o antros – iki 22 valandos.

Turtingesni restoranai, kurių dauguma buvo įsikūrę Laisvės alėjoje, turėjo teisę didinti maisto ir gėrimų kainas.

Įvedus valstybinį degtinės monopolį, restoranų ir kavinių darbo laiko niekas neberibojo. Restoranai dažniausiai būdavo atviri iki 1 valandos nakties, bet buvo ir ilgiau dirbančių.

Kavinėse ilgiausiai sėdėdavo vyrai, tačiau rytais pirmosios pasirodydavo poniutės, apsivilkusios brangiais kailiais, dar atsivesdavo savo šunelius.

Firminis kunigo krupnikas

Tarpukario Kauno menininkai visus barus ir restoranus vadino kavinėmis. Gal todėl, kad populiarus gėrimas anuomet buvo kava su degtine. Tokį kokteilį ypač mėgo pirmosios Meno mokyklos Kaune įkūrėjas, žinomas dailininkas Justinas Vienožinskis. Jis buvo didelis mėgėjas paūžti, o po pokylio kviestis tą patį vežiką. Pasišnekėdavo ir su juo, ir su arkliu.

Beje, pastebėta, kad mokslus dar carinėje Rusijoje baigę kauniečiai daugiau gėrė degtinę, o studijavusieji Vakarų Europoje – vyną. Tačiau greitai visus gėrimus nurungė medaus, spirito ir žolelių likeris „Krupnikas“. Šį gėrimą ypač puikiai mokėjo paruošti poeto Maironio šeimininkė Marcelė. Pasakojama, kad poetas ypač džiaugdavosi viešniomis moterimis ir puldavo jas vaišinti savo „firminiu“ gėrimu.

Šaunios tradicijos išsigimė

Sovietų okupacija iš esmės pakeitė laikinosios sostinės restoranų veidą ir visą gėrimo kultūrą. Tarpukariu trims rimtiems vyrams „pasiekti kondiciją“ užtekdavo vieno 0,33 talpos buteliuko karčiosios, o nuo sovietmečio iki dabar jau reikia pusės litro „ant galvos“ vien apšilimui.

Čia ėmė rinktis jau nebe menininkai ir šaunūs kariūnai, o prekybos bazių vedėjai ir mėlynanosiai „praporščikai“. Užstalėse buvo kalbama nebe apie Bachą ar Feuerbachą. Geriausiu atveju – apie Editą Pjechą, kurią girti liežuviai irgi siųsdavo į vieną seksualią vietą, žymimą garsu „Ch“.  Artūras JANČYS  LS  20090124

Pigaus populiarumo siekęs Kauno meras A.Kupčinskas apsijuokė

 

Prasidėjus pertraukai tarybos nariai nulenkę galvas spruko toliau nuo piketuotojų, o meras A.Kupčinskas galiausiai susipyko su protestuotojų lydere. Ketvirtadienį prie Kauno savivaldybės pastato turėjęs įvykti krepšinio baudų mėtymo turnyras miesto mero, konservatoriaus Andriaus Kupčinsko taurei laimėti, skandalingai žlugo. Jame nepanoro dalyvauti nė vienas miesto tarybos narys ar savivaldybės darbuotojas.  Išbandyti rankos taiklumą mėtant krepšinio kamuolį miesto politikai buvo kviečiami savivaldybės tarybos posėdžio pertraukos metu. Renginio organizatoriai šiam iškiliam konkursui pasiruošė nepriekaištingai: prie savivaldybės rūmų buvo pastatytas stovas su krepšinio lenta, paruoštos dvi spindinčios taurės – vieną jų ketinta įteikti daugiausia baudų įmetusiam vyrui, kitą – dailiosios lyties atstovei. Savivaldybės atstovai nepasikuklino pareikšdami, kad turnyras organizuojamas artėjant Lenkijoje vyksiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Tačiau šiam, Kauno vadovą ir politikus išgarsinti turėjusiam renginiui, prasidėti nebuvo lemta. Kauno politikai ir valdininkai pabūgo prie savivaldybės rūmų surengto triukšmingo neįgaliųjų bendrijos „Viltis“ piketo. Prasidėjus pertraukai tarybos nariai nulenkę galvas spruko toliau nuo piketuotojų, o meras A.Kupčinskas galiausiai susipyko su protestuotojų lydere. „Jie iš mūsų atima pastatą, kurį patys susiremontavome. Kaip vertiname tokį elgesį, sunku ką ir pasakyti. Žiemą, kai piketavome su vaikų nuotraukomis, meras praeidamas pasakė „nusispjauti man, vienu piketu daugiau ar mažiau“, – lrytas.lt žurnalistui sakė bendrijos „Viltis“ pirmininkė Joana Šimanauskienė. Ko gero, pabūgę neįgaliųjų, svaidyti krepšinio kamuolio ir varžytis dėl mero taurės nepanoro nei Kauno tarybos nariai, nei savivaldybės administracijos darbuotojai. Prie krepšinio lentos tarsi laukdamas stebuklo sukinėjosi meras A.Kupčinskas, keli administracijos darbuotojai, įamžinti istorines turnyro akimirkas ruošėsi savivaldybės fotografas. Į nepavydėtiną situaciją patekusį miesto vadovą bandė gelbėti keli jo bendražygiai, Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Kauno konservatoriai kelis kartus metė kamuolį, tačiau oficialiai užsiregistruoti turnyro dalyvių sąraše nepanoro. „Nežinau, kas ko išsigando. Gal tik pačiam merui reikėjo šio renginio, jis juk yra dviratininkas ir krepšininkas“, – svarstė politikus išbaidžiusių piketuotojų atstovė J.Šimanauskienė.  Nerijus Povilaitis 20090903

Dėl „Žalgirio“ kaunietis prisirakino antrankiais

 

21-erių kaunietis antrankiais prisirakino prie medžio, raktus atidavė draugui ir paskelbė bado akciją. Šitaip vaikinas protestuoja prieš „Mikrovisatą“.

„Šalin antrankius nuo Eurolygos!“ – tokiu užrašu pasidabinęs krepšinio gerbėju save laikantis

Šarūnas Simaitis vakar ryte reikalavo, kad „Mikrovisatos TV“ pradėtų transliuoti „Viasat Sport Baltic“ kanalą.

„Tokios varžybos „Žalgiriui“ svarbios ir negaliu jų matyti. Kaip man jaustis?“ – judindamas šąlančius rankų pirštus postringavo jaunuolis.

Šarūnas neseniai grįžo iš Anglijos, kur tris mėnesius bandė užsidirbti pinigų pragyvenimui. Gimtinėn sugrįžęs vaikinas nustebo – namuose jis negali matyti krepšinio varžybų!

“Žalgirį” myliu nuo vaikystės, palaikau komandą, sergu už ją. Visi turi teisę žiūrėti savo mėgstamas laidas, todėl neteisinga, kad „Mikrovisata“ neatsižvelgia į savo klientų pageidavimus, nereaguoja į jų prašymus bei skundus ir nedaro visiškai nieko, kad padėtis pasikeistų“, – pyko jaunuolis.

Prie medžio šalia „Mikrovisatos TV“ Savanorių prospekte prisirakinęs Š.Simaitis po kelių valandų bado akcija pavadinto protesto buvo žvalus ir vis dar laukė bendrovės atsakymo.

„Kai rašai visokius raštus, skundiesi, niekas negirdi, tačiau, kai imiesi griežtesnių protesto formų, tuomet visi sukrunta“, – vylėsi jaunuolis, šiais metais ketinantis pradėti studijuoti politikos mokslus.

Po kelių valandų jaunuolis buvo pakviestas į “Mikrovisatos“ patalpas, kur su juo kalbėjosi bendrovės atstovai. 

“Mikrovisatos TV“ vykdantysis direktorius Mindaugas Anilionis “Kauno dienai“ pasakojo, kad abonento Šarūno Simaičio vardu nėra bendrovės abonentų bazėje.

“Ponas Šarūnas ankščiau nėra kreipęsis, pirmą kartą kreipėsi tik vakar, elektroniniu paštu ir tik pasibaigus darbo dienai su tokio paties turinio pranešimu. Ketvirtadienį, 10 val., jis atvyko į bendrovės abonentų skyrių. Jam pasiūlėme tapti kabelinės televizijos klientu, tačiau jis nieko neatsakė ir išėjo“, – pasakojo M.Anilionis. 

“Mane tai stebina, gal jų bazė nepilna arba ten kažkokios klaidos įsivėlė? Laišką siunčiau antradienį, apie 14 val,, trečiadienį, prieš 17 val., o ketvirtadienį atėjau prie salono. Jeigu laiškų bendrovė nemato, tai gal ir klientų neranda?“ – piktinosi Šarūnas.

Tuo tarpu “Mikrovisatos“ atstovas pridūrė, kad tiek bevielės, tiek kabelinės TV vartotojai turi galimybę užsisakyti ir matyti “Viasat Sport Baltic“ kanalą. Visgi viskas priklauso nuo kainos.

“Pigiau kainuojantys paketai ir yra sukurti tiems, kas turi mažesnes finansines galimybes ir/arba tiems klientams kuriems pilnai pakanka mažesnio programų skaičiaus. Nors “Viasat Sport Baltic“ kanalas yra pats brangiausias kanalas, tačiau jis retransliuojamas populiariausiame pakete kurį renkasi didžiausias kiekis klientų. Mano žiniomis, nė viena kabelinė ar palydovinė skaitmeninė TV neretransliuoja šio kanalo pigesniuose paketuose“, – aiškino M.Anilionis.

Jis patvirtino, kad prie medžio antrankiais prisirakinusiam  jaunuoliui bendrovė pasiūlė tapti klientu.  Ingrida Žirlienė KD 2011 02 10

Lietuviai laimėjo sniego skulptūrų konkursą

 

Sniego skulptoriai iš Lietuvos laimėjo Sapporo sniego festivalį – praneša snowfes.com. Trys lietuviai – Kęstutis Lanauskas, Artūras Burneika ir Tomas Petreikis, iš sniego sukūrė avilį su bitėmis. Jų darbą pristatė šūkis: „Pasaulis yra mūsų avilys. Būkime atsakingi“.

Lietuvių komanda savo prisistatyme pabrėžė medaus ir bičių svarbą lietuvių tautai. „Verta paminėti, kad lietuviškas draugo pavadinimas – „bičiulis“, yra kilęs iš daikt. „bitė“, – rašoma lietuvių prisistatyme.

Bičių avilio kūrėjai sako, kad bičių gyvenimas mums primena svarbiausius draugiško sugyvenimo principus.

Šiais metais Japonijoje vykusiame festivalyje dalyvavo šešiolika komandų iš skirtingų pasaulio kampelių.

Visas sniego skulptūras galite pasižiūrėti čia.

***

Sniego skulptūrų festivalyje Japonijoje kauniečiai tapo nugalėtojais

Tradiciniame Sniego skulptūrų festivalyje Tekančios saulės šalyje kauniečių skulptorių sukurtas bičių avilys pelnė pirmąją vietą. Tai – aukščiausias lietuvių pripažinimas, pelnytas Sniego skulptūrų festivalyje Sapore.

„Pasaulis yra mūsų avilys. Būkime atsakingi“, – skelbia kauniečių skulptorių Kęstučio Lanausko, Artūro Burneikos ir architekto Tomo Petreikio sukurta 3 metrų aukščio sniego skulptūra. Jai sukurti prireikė 27 kubų sniego.

62-ajame Sniego skulptūrų festivalyje Sapore dalyvavo 16 skulptorių komandų iš viso pasaulio. Ketvirtadienio rytą festivalio žiuri apžiūrėjo sniego skulptūras ir paskelbė nugalėtojus. „Šiandien visą dieną sninga, iš ryto nukasėme nereikalingą sniegą, nuvalėme skulptūrą – norėjome, kad komisija ją pamatytų tokią, kokią sugalvojome“, – iš Japonijos atskriejo džiugus skulptoriaus Kęstučio Lanausko balsas. Laikrodžiams Lietuvoje mušant ketvirtadienio vidudienį, Japonijoje jau buvo 7 valanda vakaro.

Tai – ne pirmoji, tačiau aukščiausia Kauno skulptorių pergalė viename populiariausių Japonijos žiemos renginių. Prieš dvejus metus kauniečiai Mindaugas Jurėnas, Alfonsas Vaura ir Simonas Šidlauskas pelnė antrąją vietą. Garbingą apdovanojimą kauniečiams tąkart pelnė iš sniego sukurta pelė ir pirštinė. 2006 m. M.Jurėno, K.Lanausko ir A.Vauros milžiniška sniego žvaigždė pelnė ketvirtąją vietą.

Piniginiai prizai festivalio laureatams neskiriami. „Į Lietuvą parvešime garbę, medalius ir Saporo vėliavą, kuri yra pereinamasis festivalio prizas“, – šypsojosi K.Lanauskas. Jis prisipažino su kolegomis svarstęs, vežtis vėliavą į Lietuvą ar ne. Mat kitais metais pirmąją vietą laimėjusi komanda ją  turės parvežti į Saporą. „Kvietimą kitais metais vėl atvykti į Saporą jau turime.

Taigi, vėliava pasisvečiuos Lietuvoje, Kaune, o 2012 m. parkeliaus į Japoniją“, – planavo skulptorius. Lietuvius nustebino antrąją vietą laimėjusios Suomijos komanda – techniškai sudėtingą „Atspaudą“ iš sniego kūrė moterys. Trečiąją vietą pelnė Kinijos skulptoriai, iš sniego sukūrę „Mergaitės šypseną“. 

***

Lietuvių komandą sudarė skulptoriai Kęstutis Lanauskas, Artūras Burneika, Tomas Petreikis. Jų darbą pristatė šūkis: „Pasaulis yra mūsų avilys. Būkime atsakingi“. Lietuvių komanda savo prisistatyme pabrėžė medaus ir bičių svarbą lietuvių tautai.Štai ką jie sako: „Medus yra natūralus maisto produktas, pagamintas nesunaikinant jokio gyvybės formos. Įvairiose skirtingose kultūrose bitės yra vilties simbolis, saulės ir jos energijos ženklas. Jos taip pat simbolizuoja švarą, socialinę organizaciją, darbštumą, nenuilstantį darbą, intelektą, medaus saldumą netgi poeziją. Bičių sukurtas šešiakampis korys yra širdies ir gyvenimo saldumo simbolis. Bitės mus mokina, kaip išgauti savo gyvenimo medaus saldumą, gyventi ir džiaugtis juos, kuomet šviečia saulė.

Baltijos šalyse senovės protėviai buvo sužavėti šių mažų būtybių. Ūkininkai buvo sužavėti jų socialinio gyvenimo ir jų darbštumu. Verta priminti, kad lietuvių kalboje žodis „bičiulis“ yra kilęs nuo daiktavardžio „bitės“.

Bičių gyvenimas mums primena pagrindinius mūsų egzistavimo principus: „Duok ir imk…“ Bitei gėlė yra gyvybės šaltinis. Ir gėlei bitės yra meilės pasiuntinės. Tiek bitės ir gėlės vienos be kitų negali egzistuoti (pagal Kahlil Gibran)“.

Iš viso Saporo sniego skulptūrų festivalyje šiais metais dalyvavo 16 komandų iš įvairiausių pasaulio valstybių. Komandos sukūrė daug sniego skulptūrų, kurios sužavėjo ne tik lankytojus, bet ir pačius festivalio dalyvius. Antroji vieta atiteko Suomijos komandai.

Kauno miesto savivaldybė kauniečių komandai iš Kultūros programos šiemet skyrė 15 tūkst. litų. Kauniečiai Saporo sniego skulptūrų festivalyje dalyvauja nuo 2003 metų.

Dešimt didžiausių vasario mėnesio Lietuvos žvaigždžių

Laidos prasidėjo ir baigėsi, projektas plovė projektą, vakarėlyje susirinkusios žvaigždės taip stumdėsi savo seksualumais, kad šie kibirkščiavo į objektyvus. O kas iš daugybės žinomų veidų per mėnesį užsiaugino didžiausias auras arba jas išbarstė? Leiskit mums pasakyti.

10. Irma Jurgelevičiūtė. Iš pradžių atrodė, kad įtarimai vagystėmis Irmai tik padės pritraukti daugiau užsakymų koncertams, net reklamų skalbimo milteliams, tačiau praeitą savaitę visas Lietuvos žvaigždynas staiga suprato, kad vagystės – rimtas dalykas ir Irmai padvelkė šalčiu.

9. Liveta Kazlauskienė. O dėl šio netikėto praregėjimo labiausiai kalta Liveta Kazlauskienė, viešai papasakojusi apie tai, kaip suspendavo jos ir I. Jurgelevičiūtės draugystę. Paskui ji dar prišnekėjo į eterį, kad politikoje viskas nupirkta. Tikėkimės, kad ji pasitenkins šiuo dėmesiu ir nepradės vėl leisti albumų.

8. Irena Degutienė. Kaip ir Dalios Grybauskaitės, I. Degutienės reitingai šį mėnesį kiek smuktelėjo, tačiau mes manome, kad Seimo pirmininkė vis dar kilo: ji pareiškė, kad ne tik kitų, bet ir jos partijos nariai spaudė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą, ir galutinai susiformavo kaip nauja politikos žvaigždė. Jei dar kalbas mokėtų rėžt…

7. Deivydas Zvonkus. Nors “Chorų karų“ generolo idėja buvo vogta, tačiau pritaikyta negerbiamai vietinei rinkai atnešė klaipėdiečiui didelės šlovės. Be to, jis buvo pastebėtas su nauja mergina, žurnaliste kaip jo mama, tad dabar galės stumti pijarą tiesiog namuose. Ir, galbūt, ji D. Zvonkui paaiškins, kodėl yra gerai, kad Lietuvoje nėra mėnesinio topo įžymybių, kurios rengiasi blogiausiai.

6. Marijonas Mikutavičius. Visos Lietuvos bernas visada kiek įmanoma stengiasi nelįsti į tiesioginę šviesą ar bent ožiuojasi į ją tempiamas, tačiau TV3 paskelbus naujo krepšinio himno rinkimus jo veidą vėl užliejo blykstės. Nors TV3 rinko naują krepšinio himną, tačiau rinkimų anonse skambėjo „Trys milijonai“. Lyg TV3 norėtų sukurti antrus „Tris milijonus“. Bet ir senas niekur nedingo. Ir naujuosius rinkimus laimėjo M. Mikutavičius, neabejotinas nugalėtojas šioje situacijoje: tie, kurie nežino „Trijų milijonų“, dainuos naująją dainą.

 

5. Simas Jasaitis. Panašu, kad manekenės brolis pamažu apsiprato su viešumu ir naująja drauge, todėl drįso prieš kameras parodyti savo kadaise apleistus šokėjo talentus, todėl dabar bent dvi savaites bus siuntinėjamas nuorodomis, kamantinėjamas ir prašomas pakartoti.

4. Ona Kolobovaitė. Torso apnuoginimas ir romanas su Marium Jampolskiu O. Kolobovaitės publikos akyse nepadarė nei ikona, nei bloga mergaite, tačiau prasidėjus „Žvaigždžių duetams“ balsingoji visaginietė šovė į priekį, pakurstydama kalbas apie sužadėtuves su Andrium Butkum. Šiuo metu visi žino, kad norėtų ją matyti “Eurovizijoje“, tačiau to nesako.

3. Radžis Aleksandrovičius. Stereotipais apie čigonus besimėgaujantis auksais apsikarstęs koverių atlikėjas ne visai savo noru sugrįžo priešais lempas. Sako, TV3 keršijo už jo artimus santykius su LNK, ir visai be rūpesčio bei nepatikrinę paleido piktą gandą apie jo tėvus. Bet net ir purtomas skandalo Radžis nenori apkabinti savo mamos.

2. Vilija Pilibaitytė-Mia. Laimingo atsitiktinumo dėka V. Pilibaitytė atsidūrė Egipte tuo metu, kai vietiniams trūko kantrybė nuo ilgametės diktatūros, todėl ji tapo specialiąja Lietuvos “selebričių“ bendruomenės reportere nuo Raudonosios Jūros. Be to, ji ką tik sudalyvavo ir naujojo krepšinio himno laimėjime. Eina mergina.

1. Natalija Ivanova-Zvonkė. Mums vos paskelbus praeito mėnesio topą, Natalija paskelbė esanti nėščia, o mėnesio pabaigoje žurnalo „Žmonės“ skaitytojų buvo išrinkta metų žvaigžde. Nors dėl šeimos lūkesčių veikia ji mažiau, tačiau šie du dalykai dar labiau sustiprino jos stereotipiškumą – sakai žvaigždė, galvoji „Zvonkė“. Karolis Jachimavičius Zebra.lt 2011 02 09