Žudikai, nufilmavę žiaurią aukos egzekuciją, teisiami po kelerių metų

 

Prieš keletą metų jauni klaipėdiečiai rodė draugams mobiliojo ryšio telefonu įrašytą egzekuciją, kurioje krauju pasruvusiam nuogam narkomanui kankintojai ant galvos užmetė akmenį ir į užpakalį kišo medinį kuolą.

Apie 2007-ųjų rugpjūčio 6-osios nakties įvykius pasakojo 27 metų Jurgita Kiserauskaitė. Prieš pusketvirtų metų ji glaudėsi metaliniame garaže, buvo nėščia ir artimai bendravo su buvusiu mokslo draugu, narkomanu Mindaugu Š., rašo “Klaipėda“.

Jau buvo sutemę, kai pora vaikštinėjo Paryžiaus Komunos gatve ir pro skylę tvoroje įlindo į stadioną prie Futbolo mokyklos. Iš tamsos atsklido girtos kompanijos riksmai.

Netrukus prie poros priartėjo du nepažįstami vaikinai. Vienas jų paprašė pavaišinti cigarete ir netrukus nustebo išvydęs, kad Mindaugas Š. apsivilkęs jo drabužį.

J.Kiserauskaitė dar matė, kaip atėjūnai parvertė ant žemės jos draugą ir pradėjo spardyti.

Nėščia mergina paskubėjo dingti įniršusiems vaikinams iš akių, bet dar keliolika minučių girdėjo mušamo bičiulio aimanas.

24 metų Mindaugas Š. po patirtų kankinimų išgyveno kelias paras, tačiau sąmonės neatgavo ir mirė neatpažintas.

Patys šios istorijos dalyviai apie tai, kad auka mirė, sužinojo tik po metų, o į teisiamųjų suolą sėdo dar vėliau.

Telefonas, kuriuo nufilmuoti šiurpūs vaizdai, buvo pavogtas, o jo savininkas širdgėlavo, kad nespėjo ištrinti egzekucijos. Telefono savininko ilgą laiką nesisekė nustatyti.

Prie Seimo protestuotojų laukė mirtis

 

Netyla diskusijos, kas kėlė didesnį pavojų sausio 16-ąją: dėl išvogtos Lietuvos prieš vagis sukilę žmonės ar į minią šaudę policininkai. Pareigūnai teisinasi – šaudyta guminėmis kulkomis. Tačiau jie nutyli, kad tos kulkos gali būti ir mirtinos, – rašo dienraštis “Vakaro žinios“.

Į mitinguojančiųjų minią prie Seimo viešojo saugumo pareigūnai šaudė nekaltomis guminėmis kulkomis. Išpleškino jų apie tūkstantį. Kam kojos sąnarį sutrupino, kam dalį ausies nuplėšė. Nepaisydami to pareigūnai išsijuosę tvirtina, kad tokios kulkos nepavojingos!

Jei jos tokios nepavojingos, kodėl apie guminių kulkų uždraudimą pastaruoju metu kalbama Europos Parlamente? “Vakaro žinios“ aiškinosi, kodėl nuo “nekaltų“ kulkų nukentėjo visas būrys žmonių.

Nereikėjo šaudyti

“Mano nuomone, tada nebuvo jokio reikalo šaudyti, – svarstė buvęs “Aro“ rinktinės vadas, o dabar “Atlanto“ futbolo komandos vadovas Vacys Lekevičius. – Nebuvo dėl ko ginklus, tegu ir užtaisytus guminėmis kulkomis, nukreipti į žmones. Ne ta situacija. Būtų pakakę kitų apsisaugojimo priemonių. Juk yra ir skydų, ir kitos specialios įrangos. Gaila, bet nė kiek netobulėjame.“

Pasak jo, keista, kaip dabar esą kai kas bando tvirtinti, kad guminės kulkos – nepavojingos.

“Paleista iš nedidelio atstumo tokia kulka gali sunkiai sužaloti vidaus organus, pažeisti kraujagysles, sutrupinti kaulus, – vardijo jis. – O ką jau kalbėti, jei ji pataikytų į galvą! Žmogus žūti nuo jos gali!“

Pasekmės – sunkesnės

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas šiai nuomonei irgi pritaria: “Jokiu būdu nesakau, kad jos nepavojingos. Todėl ir reikia labai gerai apgalvoti, kokiais atvejais tokias kulkas galima naudoti. Ar apskritai reikia naudoti. Būtina atsižvelgti į galimas jų panaudojimo pasekmes, kad jos nebūtų sunkesnės nei pats veiksmas, kurį norima neutralizuoti.

Kolektyvinė bausmė

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos vadovas Audrius BUTKEVIČIUS  “Vakaro žinias“ tikino, kad teisėtai organizuotame mitinge prie Seimo susirinkusiai žmonių miniai, į ją šaudant, leidžiant dujas, buvo pritaikyta kolektyvinė bausmė, o kolektyvinė atsakomybė prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisių nuostatoms.

“Įstatymas draudžia naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jei gali nukentėti pašaliniai asmenys, – atkreipė dėmesį jis. – Be to, įsakymą šaudyti gali duoti tik vidaus reikalų ministras.“

O ministras Raimundas Palaitis per riaušes buvo Čekijoje.

Nuo guminių kulkų nukentėjo 34 mitingo dalyviai. A.Butkevičiaus duomenimis, vienas iki šiol yra ištiktas komos. Du žmones kulkos esą pavijo išeinančius iš mitingo.

“Abu jie turėjo megafonus – turbūt dėl to pareigūnai juos palaikė aktyvistais, – svarstė A.Butkevičius. – O juk mitingą rengti leidimas buvo duotas. Ko ten eiti, jei ne kalbėti?“

Pasak A.Butkevičiaus, joks daiktas – ar išdaužtas Seimo langas, ar apgadintas automobilis – nėra tolygu žmogaus sveikatos ar net gyvybės praradimui, todėl guminių kulkų apskritai nereikėjo naudoti. Apie tokių priemonių naudojimo uždraudimą Europarlamente jau esą seniai kalbama.

“O jei jas naudoti, tai tik laikantis griežtų instrukcijų, – pabrėžė A.Butkevičius. – Tačiau man iki šiol nepavyko gauti tokių instrukcijų. Neaišku, ar jos išvis egzistuoja.“   ww.vakarozinios.lt  2009 sausio mėn. 31 d.

Smaugia ir banditai, ir pareigūnai

Policijos pareigūnai ir banditai aukas rinkdavosi iš Dainavos turgaus prieigose susibūrusių nelegalių prekeivių tarpo.

Kovingai nusiteikusios E.Stepankevičienė (antra iš kairės), R.Kairiūkštienė (trečia iš kairės) ir kitos Stoties turgaus prekeivės tikino, kad jas skriaudžia ne banditai, o valdžia, pasišovusi atimti paskutinius grašius. Jeigu Vyriausybė panaikins verslo liudijimus, moterys teigė keliausiančios tiesiai į Darbo biržą. Smulkieji verslininkai savo kailiu patyrė kaunietiško verslo ypatumus: iš jų duoklės reikalauja korumpuoti policininkai, reketuoja ir muša banditai, atimti paskutinį kąsnį taikosi valdžia. Mitas, kad Kaune smulkiųjų prekeivių reketu užsiimančios gaujos išnaikintos, sklaidosi. Teisme nagrinėjama byla, kurioje reketo veteranas Kęstutis Narauskas su parankiniais prievartavo turtą iš Dainavos turgaus prekeivio Valdo V. Pinigus iš jo melžė ir policininkas Mindaugas Jakutis, praėjusią savaitę skandalingai išgarsėjęs kaip geriausio apskrities inspektoriaus vardą pelnęs pareigūnas. Prokuratūra tebetiria „Centro” gaujos lyderio Ričerdo Lošio ir jo bendrininkų bylą. Banditai reikalaudavo duoklės iš Stoties turgaus prekeivių. Smulkiuosius verslininkus prie sienos spaudžia ir galybė juos kontroliuojančių institucijų, pribaigti taikosi Vyriausybė, ketinanti naikinti verslo liudijimus ir įdiegti turguose kasos aparatus. Mokėjo neniurnėdamas Dainavos turgavietė ilgą laiką „šildė” senstelėjusį Kauno reketo pionierių K.Narauską, pravarde Metras, ir Dainavos policijos komisariato pareigūną M.Jakutį. Tai savo kailiu patyrė kaunietis Valdas V., prieš dvejus metus turguje pradėjęs prekiauti sendaikčiais, daržovėmis ir vaisiais. Vos iškrovęs prekes jis sužinojo, kad, norėdamas ramiai pardavinėti morkas ir kriaušes, turės kas mėnesį mokėti apylinkės inspektoriui M.Jakučiui. Žmogus neprieštaravo, jam atrodė visai natūralu, kad turgininkai, ypač prekiaujantys nelegaliai, moka duoklę už policijos „stogą”. Tačiau 2009-ųjų liepą prie jo priėjo stambokas vyriškis, prisistatė Petro vardu ir pareiškė, kad prekeivis turės mokėti po 150 litų kas mėnesį jo bosui Metrui, nuo seno renkančiam duoklę Dainavos turgavietėje. Neparodęs noro iš savo kišenės šelpti senstančio, bet ne mažiau gobšaus bandito, Valdas atrėžė turįs patentą. Turgininkų sutartine kalba žodis „patentas” reiškia ir tai, kad prekeivis moka duoklę policininkui. „Stogas” neapsaugojo K.Narauskui buvo nė motais, kad prekeivis moka korumpuotam policininkui. Pastarajam irgi nerūpėjo Metro „biznis”. Tačiau Valdas suprato, kad policininkas ir reketininkas žino apie vienas kito veiklą ir tarpusavyje nekonkuruoja: gali būti, kad vienas aukas prievartaudavo abu, kitas – pasidalydavo. Kai prekeivis savo „stogui” policijoje pasiguodė, jog Metro pasiuntinys Petras Pumputis reikalauja 150 litų mėnesinės duoklės, M.Jakutis esą tik gūžtelėjo pečiais ir tarė: „Ir kas tam Petrui užplaukė?” „Supratau, kad jie pažįstami ir bendrauja”, – įspūdžiais apie pareigūno ir turgų reketuojančių nusikaltėlių ryšius dalijosi Valdas V. Dalijosi įtakos zonomis Nukentėjusiojo teigimu, M.Jakutis ėmė duoklę iš nelegalių prekeivių – tiek prekiaujančių cigaretėmis, tiek maisto produktais be leidimų ir veterinarų išduotų pažymų. Kontrabandinių cigarečių pardavėjai neva kentė dvigubą jungą – turėdavo mokėti ir M.Jakučiui, ir Metrui. Pastarasis kibdavo ir prie legaliai parfumerija, buitine chemija prekiaujančių žmonių, tačiau šiukštu neliesdavo „pienininkų”. Pieno produktais nelegaliai prekiaujančios moterėlės esą buvo išskirtinis pavyzdingojo apylinkės inspektoriaus pajamų šaltinis. Ramiausiai jautėsi drabužių pardavėjai – dėl menkos prekių apyvartos jie buvo palikti oficialiam duoklės rinkikui – Mokesčių inspekcijai. Policininkas esą buvęs godesnis. Metras iš cigarečių pardavėjų reikalaudavo po 200 litų kas mėnesį, o M.Jakutis lupdavo po 500 litų ir daugiau. Metras iš daržovių pardavėjų prašydavo 150 litų (ir anaiptol ne visi jam duodavo), M.Jakutis reikalaudavo 400 litų. Prieštarauti buvo neįmanoma, nes pareigūnas turėjo valdžios galias – išsitraukdavo bloknotą ir rašydavo administracinių teisės pažeidimų protokolą už nelegalią prekybą. Veteranai dar šiepia dantis Už turto prievartavimą teisiama trijulė – K.Narauskas, P.Pumputis ir Edmundas Stankevičius – iš pirmo žvilgsnio panaši ne į mafijos gaują, o veikiau į jos parodiją iš senų prancūziškų komedijų. Didesnį įspūdį daro nebent stambaus sudėjimo P.Pumputis, o pats Metras primena mažą geraširdį, akiniuotą senelį. Tokiam, atrodo, tik pasakas anūkams skaityti. Tačiau senoji Kauno reketininkų gvardija dar turi žiupsnelį parako. Metro grupuotė ypač spaudė nusigyvenusį kolekcininką, Napoleono laikotarpio tyrinėtoją Regimantą Adamonį, prekiavusį kontrabandinėmis cigaretėmis. K.Narauskas, kaip įtariama, per mėnesį iš jo paimdavo 200 litų. Tačiau kartą jis užsimanė daugiau pinigų ir užsipuolė prekeivį priekaištaudamas, esą šis apskundęs jį Dainavos policijos komisariatui, todėl privaląs mokėti 2 tūkst. litų baudą. Metras buvo apmokestinęs ir legaliai parfumerija bei skutimosi peiliukais Dainavos turgavietėje prekiaujantį kaunietį Aleksą. Iš pagyvenusio vyriškio jis kaulydavo menkos sumos – po 20 litų per mėnesį. Tačiau žurnalisto kalbintas Aleksas neigė esąs reketuojamas, nudelbęs akis tvirtino jokio Metro nepažįstantis. Gal todėl, kad K.Narauskas ir jo parankiniai nesuimti, jie tik yra pasirašę pasižadėjimus neišvykti. Sumušė prie komisariato Valdas V. – vienas prekeivių, padėjusių sutraukyti ir policininko, ir Metro grupuotės reketo voratinklį. Jis griežtai atsisakė mokėti 150 litų banditams ir praėjusių metų vasarį kreipėsi į Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybą. Tų pačių metų balandį Metro parankiniai neklusniam prekeiviui surengė egzekuciją – užklupo vidury dienos prie Dainavos PK pastato ir smarkiai sumušė. Tačiau tai buvo paskutinis turgaus reketininkų išsišokimas. Šių metų pradžioje Valdą V. vėl ištiko šokas, kai iš žiniasklaidos sužinojo, jog Kauno meras ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai pareigūną M.Jakutį pasveikino, kaip bendruomenės išrinktą geriausią apylinkės inspektorių. Kaunietis čiupo mobilųjį telefoną ir netrukus nuo uniformuoto įtariamojo kyšininko nukrito uždanga, atskleidusi ne tik netvarką organizacinėse teisėsaugos struktūrose, bet ir dramatišką Kauno smulkiųjų verslininkų dalią. Gijos driekiasi plačiau Ar M.Jakutis – tik išimtis, ar uniformuotų turgaus reketininkų yra gerokai daugiau? Valdas V. teigė kartą paprašęs M.Jakučio sumažinti duoklę, tikindamas, jog jo apyvarta per menka, kad išgalėtų kas mėnesį mokėti po 400 litų. Tačiau pareigūnas atrėžęs, jog turįs dalytis grobiu su savo kolega. Pernai Kauno policijai buvo nusiųstas anoniminis pranešimas apie Dainavos turgavietėje, garaže, laikomą didelę kontrabandinių cigarečių siuntą. Tačiau pareigūnai turguje tąkart nepasirodė, o cigaretės iš garažo greitai dingo. Šio mėnesio pradžioje buvo sulaikytas Centro policijos tyrėjas Darius Drabavičius. Gauta duomenų, kad jis prašinėjo pinigų iš Stoties turgaus prekeivių, esą duoklę imdavęs ir bulvėmis. Siautėjo ne vienerius metus Kauno apygardos prokuratūroje vis daugėja bylos tomų apie nusikalstamos „Centro” grupuotės veiklą. Jos lyderis Ričerdas Lošys (Lūšiukas), Robertas Grabliauskas ir Kęstutis Lažaunykas kaltinami ne vienerius metus prievartavę turtą iš smulkiųjų verslininkų. Daugiausia – iš prekiaujančiųjų Stoties turguje. Nusikaltėliai iš prekeivių reikalaudavo įvairių sumų – nuo 100 iki 500 ir daugiau litų per mėnesį. Įtariamieji sulaikyti praėjusių metų spalį. Per kratą rastas banditų mėgstamas ginklas – pistoletas – kulkosvaidis „Agram”. Prokurorai turi per 10 nuo reketo nukentėjusių prekeivių pareiškimų, jų tikimasi sulaukti ir daugiau. Tvyro niūrios nuotaikos Stoties turguje apsilankiusiems žurnalistams susidarė įspūdis, kad prekeiviai mažiausiai bijo banditų ir uniformuotų kyšininkų. Didžiausiais smaugikais jie vadina Vyriausybę, užsimojusią naikinti verslo liudijimus (patentus) ir įdiegti turgavietėse kasos aparatus. „Daug metų prekiauju gėlėmis, jokia mafija neprisikabino. Kartą slankiojo vaikėzai iš Marijampolės, juos išvaikiau. Didžiausias reketininkas yra valdžia”, – tvirtino turgaus veteranė Regina Kairiūkštienė. Drabužiais prekiaujanti Edita Stepankevičienė piktinosi esą Kauno smulkieji verslininkai yra išskirtinai skriaudžiami: „Kaune už patentą reikia mokėti 900 litų, o, pavyzdžiui, Alytuje – tik 120 litų.” Iš prekybos turguje pragyvenantys kauniečiai įsitikinę: jeigu verslo liudijimai bus panaikinti ir teks kurti individualias įmones bei akcines bendroves, 90 proc. prekeivių keliaus į darbo biržą. Išsunkti lyg citrinos? Viena Stoties turgaus prekeivių sakė sutinkanti verčiau mokėti saikingą duoklę mafijai, duoti „protingo dydžio” kyšį policininkui, nei skursti tvarkingai sumokėjusi oficialius mokesčius. „Mes „Sodrai” mokame metinį mokestį, o darbo stažas skaičiuojamas tik už pusę metų. Mokesčių inspekcija reikalauja ataskaitų už metines pajamas, bet jai nė motais mūsų verslo išlaidos. Valdžia apyvartą laiko pelnu. Tai absurdas. Esame kaip išsunktos citrinos”, – skundėsi moteris. Prekeivius piktina ir ketinimas turguose statyti kasos aparatus. Ką esą su tais aparatais veikti, kai į pramoninių prekių paviljonus užsuka vos vienas kitas pirkėjas, o metinė kasos aparato patikra kainuoja apie 200 litų. Turgaus lauko paviljonuose neva nėra ir tinkamos vietos kasos aparatams laikyti. Turgaus prekeiviai tvirtina iki galo pasiryžę kautis už savo teises ir prisidėti prie smulkiųjų verslininkų vasario pradžioje rengiamos protesto akcijos. „Tai bus mūsų pasipriešinimas valstybiniam reketui. Apgynėme savo teises prieš 10 metų, kai tuometis premjeras Rolandas Paksas buvo užsimojęs panaikinti patentus, bandysime ir dabar”, – kalbėjo ilgametė prekybininkė R.Kairiūkštienė. Patarė vykti į Kiniją Iš smulkiųjų verslininkų syvus esą spaudžia ir valstybinės tikrintojų institucijos. Be įprastų Maisto ir veterinarijos tarnybos, Mokesčių inspekcijos, policijos reidų, turguose pastaruoju metu pasirodo ir Muitinės departamento atstovai. Sąžiningi prekiautojai maisto produktais pripažįsta, jog veterinarinė kontrolė turi būti griežta, tačiau, jų nuomone, principingumas kartais virsta smulkmenišku „sliekų ieškojimu”. Miesto turgaus direktorius Petras Tarvydas prisiminė kuriozinį atvejį. Praėjusią vasarą tikrintojas iš veterinarijos tarnybos pas vieną prekeivę pasigedo dešrigalio sąskaitos faktūros. Moteris kažkur ją nukišo. Tikrintojas tuomet liepė dešrą suvalgyti. Ką darys moteriškė – čia pat turguje nusipirko kelis pomidorus ir sukramtė dešrigalį. Dar didesnis akibrokštas ištiko kaunietę farmacininkę Astą N. Ji užsisakė Kinijoje maisto papildų, gavo visus leidimus jais prekiauti. Bet spausdindami etiketes kinai padarė gramatinę klaidą. Kauno miesto ir veterinarijos tarnybos valdininkas pareiškė, kad pardavinėti gaminio su klaida etiketėje negalima. Paklaustas, ką tokiu atveju daryti, valdininkas abejingai gūžtelėjo pečiais: „Važiuok į Kiniją ir išsispausdink naujas etiketes.” Mafijos seniai dar kruta Vladimiras Kakoškinas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras „Iš tiesų dar pasitaiko nemažai atvejų, kai į gaujas susitelkę asmenys bando prievartauti turtą iš smulkiųjų verslininkų. Dažniausiai tai daro jaunimas, bet ir senųjų gaujų likučiai dar bando priminti apie save. Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje siautėjusių gaujų vadeivos patys užspeitė save į kampą: dažnas jų nieko nemoka dirbti, o ir nenori. Bet pinigų jie godūs kaip ir anksčiau, todėl kimba prie smulkiųjų verslininkų, net prie turgaus prekeivių, prievartaudami iš jų paskutinius pinigus, dažniausiai nedideles sumas. Tačiau gerai, kad verslininkai dabar gerokai drąsesni nei prieš 20 ir 10 metų, laiku kreipiasi į policiją, prokuratūrą, tokiu būdu užkertamas kelias organizuotiems nusikaltimams plisti.” Randa būdų užmesti kilpą ant kaklo Artūras Mackevičius Kauno regiono smulkiųjų ir vidutiniųjų verslininkų asociacijos prezidentas „Turto prievartavimą iš smulkiųjų verslininkų galėčiau suskirstyti į du etapus. Pirmuoju, nuo 1990-ųjų iki maždaug 2000 metų, atakavo kriminaliniai nusikaltėliai ir su jais susiję pareigūnai, įvairūs tikrintojai, provokuodavę duoti kyšį. Buvo toks atvejis: į Kauno rajono parduotuvę užsukęs vyriškis nusipirko degtinės, tačiau greitai grįžo ir paprašė priimti butelį atgal bei grąžinti pinigus. Antrą kartą atėjęs nepažįstamasis tėškė tarnybinį pažymėjimą ir pareiškė, kad prekiaujama ne svaigalais, o vandeniu. Ir tikrai – pasirodo, jis vietoj degtinės pakišo butelį vandens. Paskui kalba buvo trumpa: arba sumoki į kišenę, arba jis skiria baudą. Pastarąjį dešimtmetį reketininkų vaidmens ėmėsi valdžia, metai iš metų smaugdama smulkųjį verslą. Tiesa, nei Mokesčių inspekcijos, nei veterinarijos, higienos kontrolės tarnybų atstovai kyšių iš manęs nereikalavo. Tačiau sukurta sistema, kaip ištraukti iš verslininko paskutinius grašius. Tarkime, nedidelės parduotuvės savininkas privalo tikrinti vandens, kuriuo pardavėja plauna padėklus ir savo rankas, kokybę. Už patikrą tenka sumokėti 40 litų. Jei randamas nors nedidelis kiekis bacilų, toks vanduo netinkamas. Ką daryti, negi keisti visą vandentiekio trasą? Tenka išsisukinėti – įpilti butelį gero vandens, dar kartą sumokėti, ir reikalas sutvarkytas.”  Artūras JANČYS LS 2011-01-22

Tyrėjų manymu, vaikinas, smogęs sau peiliu į krūtinę, turėjo jėgų perlipti balkono atbrailą ir pats iššoko žemyn galva į mirtį

Paslaptis: Valdo brolis Tadas vasarą namuose praleidusio brolio elgesyje jokio liūdesio požymių nepastebėjo.

Per balkoną iškritusio studento žudikai liko nežinomi?

Mįslingomis aplinkybėmis iš penkioliktojo bendrabučio aukšto Vilniuje iškritusio palangiškio byloje padėtas taškas. Tyrėjų manymu, vaikinas, smogęs sau peiliu į krūtinę, turėjo jėgų perlipti balkono atbrailą ir pats iššoko žemyn galva į mirtį.

Nužudymo versiją atmetė

Toks sprendimas, pasak Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko, priimtas gavus visas ekspertizių išvadas.

“Byla nutraukta, nes nepadaryta nusikalstama veika“, – trumpai nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl palangiškio 20-mečio Valdo Ekčio mirties komentavo prokuroras.

Vaikinas pernai rugsėjo 9-ąją buvo rastas negyvas bendrabučio kieme. Vilniaus universitete informacines technologijas studijavęs V.Ektis gyveno dešimtajame bendrabučio aukšte.

Tačiau nustatyta, kad jaunuolis iššoko iš penkioliktojo šio bendrabučio aukšto.

“Lavonas yra, o nusikaltimo sudėties nerado“, – kraupo tokią nutartį gavęs palangiškio tėvas Valdas Ektis.

Žuvusiųjų artimųjų neįtikino bylos tyrėjų dar tragedijos naktį imta piršti savižudybės versija.

“Žudikų nerado. Parašė, kad savižudybė. Žinoma, kad šią nutartį skųsime“, – tikino studento tėvas.

Iššoko pasiteiravęs rezultato

Vaikino mirtį tyrę ekspertai jo kraujyje nenustatė nei alkoholio, nei psichotropinių vaistų pėdsakų.

“Netikiu, kad niekada depresija nesirgęs vaikas pats trauktųsi iš gyvenimo“, – stebėjosi tėvas.

Artimųjų manymu, bylos tyrėjai galutine pasirinkę savižudybės versiją, ją turėjo taip pat pagrįsti, jei neradus įtariamųjų, nužudymo versija buvo atmesta.

Atsisveikinimo raštelio vaikinas nepaliko.

Prasidėjus mokslo metams, palangiškis bendrabutyje spėjo pagyventi vos kelias dienas. Iki tragedijos niekas negalėjo paliudyti, kad vaikiną būtų apnikusios suicidinės mintys.

Rugsėjo 9-osios vakarą vaikinas bendrabučio kambaryje buvo vienas.

Tą vakarą vyko Lietuvos ir Argentinos rinktinių krepšinio varžybos. Kambario kaimynai rungtynių transliaciją stebėjo kitame kambaryje.

Per pertrauką, apie 22 val., V.Ekčio kambario kaimynai trumpam buvo sugrįžę.

Vaikinai paliudijo, kad palangiškis su ausinėmis tuo metu sėdėjo priešais kompiuterio ekraną.

V.Ektis pasuko galvą ir pasiteiravo jaunuolių, koks varžybų rezultatas. Jaunuolio elgesys neatrodė neįprastas.

Peilis – be pirštų atspaudų

Nuo rugsėjo iki metų pabaigos tirtoje byloje buvo paskirta daugybė ekspertizių.

Prieš mėnesį bylos tyrimui vadovavęs prokuroras V.Baranauskas aiškino, kad jau yra gautos kūno tyrimo išvados, atliktos apklausos, ištirtas mirusiojo kraujas, esą tėra laukiama trasologinio tyrimo išvadų.

Tai reiškia, kad bylos tyrėjai ilgiausiai laukė peilio ir jo padarytos žaizdos ekspertizės.

“Ar gali būti, kad vienas iš nužudymo įrankių – peilis yra visiškai švarus? Ant peilio esą pirštų atspaudų nerado. Sūnus rastas be pirštinių, tad kas nuvalė atspaudus?“ – retoriškai klausė jaunuolio tėvas V.Ektis.

Prieš sprendimą nutraukti bylą kalbintas prokuroras V.Baranauskas, paklaustas, ar buvo rasta nusikaltimo vietoje kitų asmenų pirštų atspaudų, pareiškė, kad jie nieko bylai neduotų.

“O ką reiškia pirštų atspaudai bendrabutyje?“ – klausė V.Baranauskas.

Jaunuolio artimieji įsitikinę, kad sūnaus mirties aplinkybes aiškinęsi tyrėjai dirbo aplaidžiai.

“Kitą dieną po tragedijos balkone, iš kurio iškrito sūnus, radome jo šlepetes. Jos taip ir gulėjo čia visą naktį. Aplink mėtėsi cigarečių nuorūkos. Mes viską surinkome ir nuvežėme į policiją. Kaip tuomet kriminalistai apžiūrinėjo įvykio vietą, ar išvis apžiūrėjo?“ – po tragedijos dienraščiui kalbėjo V.Ekčio šeima.

Kažkas matė balkone

Teigiama, kad sau peiliu į kairę krūtinės pusę dūręs vaikinas liko gyvas. Bylos tyrėjų manymu, po to jis perlipo aukštoką balkono atbrailą ir pats nušoko žemyn.

“Jis iškrito dar būdamas gyvas. Mirties priežastis – traumos, būdingos kritimo traumoms“, – gruodį aiškino prokuroras V.Baranauskas.

Tačiau palangiškio artimieji netiki savižudybės versija.

“Byloje apklausti greitosios medikai, vairuotojai, tik ką nors vertingo galinčiųjų paliudyti taip ir nerado“, – tikino V.Ektis.

Artimieji abejoja, ar galėjo balkone palangiškį mačiusių studentų liudijimai tapti pagrindiniu svertu tyrėjams atmetant nužudymo versiją.

“Esą jį matė apžergus balkono kraštą“, – prisiminė tėvas.

Tačiau kas tiksliai dėjosi tragedijos akimirką penkioliktojo aukšto balkone, niekas taip ir neįvardijo.

“Jei paimčiau statistiką, vien iš šešiolikaaukščio jau trys yra iškritę“, – apie įvykius Saulėtekio bendrabučiuose kalbėjo prokuroras V.Baranauskas.

Kompiuteryje – 31 slaptažodis

Informatiką studijavęs V.Ektis, tėvų teigimu, turėjo išskirtinių sugebėjimų, vaikinas jau buvo gavęs darbo pasiūlymų.

Kompiuterinių technologijų subtilybėmis domėjęsis palangiškis savo asmeninį kompiuterį buvo apsaugojęs 31 slaptažodžiu ir užraktu.

“Jame tikėjomės rasti tai, kas sūnui kainavo gyvybę. Tačiau jis – tuščias “, – kalbėjo artimieji.

Iš bylos tyrėjų parsigabenę kompiuterį į namus, tėvai jame rado tik įprastas programas bei kelis dokumentus.

Šeima neatmeta, kad dokumentai galėjo būti ištrinti.

Artimieji ketina kompiuterį gabenti į Vokietiją, kompiuterinių technologijų ekspertams.

“Jei kietajame diske buvo ištrinta informacija, prašysime ją atkurti. Mūsų neįtikina tyrėjų versija – sūnus prieš pat mirtį lankėsi viename tinklalapyje, kur esą yra informacijos apie savižudybės būdus“, – tikino sūnaus netekęs tėvas.

Palangiškiai absurdu vadina teiginį, jog atverstas interneto puslapis gali būti įrodymas, kad rugsėjo 9-ąją nebuvo padaryta žmogžudystė.

Papildyta

Palangiškio studento bylą tyrusio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus (SNTS) viršininkas Vladislavas Abarovičius aiškino, kad ši byla nesiskyrė nuo kitų šiame skyriuje tirtų bylų.

„Buvo paskirta visa eilė ekspertizių“, – gruodyje aiškino V.Abarovičius.

Tačiau nuo rugsėjo iki gruodžio vidurio, tyrėjams taip ir nepavyko nustatyti įtariamųjų rato.

Sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas V.Abarovičius pripažino, kad šioje byloje buvo tiriamas ne tik žuvusiojo kūnas, tačiau ir kiti įkalčiai.

„Buvo paskirta kompiuterio ir mobiliojo telefono ekspertizės. Tyrėme viską“, – aiškino V.Abarovičius.

Gruodžio viduryje tyrėjai prisiekinėjo, kad nė viena iš iškeltų versijų dar nėra atmesta, gruodžio pabaigoje, gavę ekspertizių išvadas, vis tik pasiliko prie savižudybės versijos. KD 2011-01-18

Kauno policija ėmėsi reketo?

Kauną šią savaitę sukrėtė žinia, kad 2007 ir 2010 m. geriausiais miesto policininkais išrinkti pareigūnai įtariami rinkę duokles iš turgaus prekiautojų. Nors kalbama, kad inspektoriai elgėsi tarsi reketininkai, tačiau vienas jų Stoties turguje turi tikrą palaikymo komandą.

Įtariamieji purtė turgus

Centro policijos komisariato tyrėją Darių Drabavičių sulaikę pareigūnai pasiryžę įrodyti, kad jis padarė mažiausiai kelis nusikaltimus. Policininkas mėnesiui uždarytas už grotų, o po kratų Kauno apygardos prokurorai paprašė visuomenės pagalbos, nes mano, kad nusikaltimų gali būti gerokai daugiau. Prokurorų komentarai šykštūs, bet skleidžiama versija, kad D.Drabavičius reketavo Stoties turgaus pardavėjus. Vieni prekiautojai tai patvirtina, bet yra įsitikinę, kad su tyrėju kažkas susidorojo.

Nieko apie reketuojančius policininkus tvirtina negirdėję ir prekiautojai, dirbantys Dainavos turgavietėse, kuriose, kaip įtariama, šėlo anksčiau į kolegų akiratį patekęs Dainavos policijos komisariato pareigūnas Mindaugas Jakutis.

Abu atvejai sulaukė didelio atgarsio Lietuvoje, nes pareigūnai buvo pristatomi kaip pavyzdžiai kolegoms. M.Jakutis – 2010 m. geriausias Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apylinkės inspektorius. D.Drabavičiui toks pats apdovanojimas buvo įteiktas 2007 m.
Pareigūnai įvertinti vienodai, tačiau aišku, kad prisidirbo skirtingai. M.Jakučio net nepulta nušalinti nuo pareigų, o D.Drabavičius uždarytas mėnesiui į areštinę kaip labai rimtas nusikaltėlis. Todėl yra abejojančiųjų, ar jis sulaikytas už turgaus prekiautojų reketavimą.

Atsiskaitė bulvėmis

“Jūs apie Darių klausiate? Taip, reikalaudavo pinigų. Ateidavo kas porą mėnesių, kabinėdavosi, vartydavo dokumentus ir paimdavo po 20 litų. Duodavau, negi su policininku pyksiesi. Štai ta moteris visada sakydavo, kad pinigų neturi, todėl jam duodavo bulvių – bėrė turguje prie stoties prekiaujanti moteris. – Bet niekam nesakykite, kad aš jums tai sakiau. Man gali liūdnai baigtis.“

Vogčiomis, vis apsidairydama savo pasakojimą išpasakojusi moteris buvo vienintelė prekiautoja, kuri tvirtino buvusiam inspektoriui davusi kyšį. Daugelis kalbintų prekybininkų nesileido į kalbas.

“Nieko nežinau. Būdelėje sėdžiu ir apkalbų neklausau“, – suburbėjo kioske užtrauktukais prekiaujantis vyras.

Puolė liaupsinti

Nuo pokalbio išsisukinėjo ne visi. Į klausimą apie įtarimus D.Drabavičiui karštai reagavo Marytė Banionienė.

“Koks kyšis? Jam krienų indelio nesugebėdavau įsiūlyti. 20 metų turguje dirbu ir inspektorių pažįstu nuo pat pirmos jo darbo dienos. Su juo kažkas susidorojo. Aš žinau, nes mano sūnus policijoje dirba“, – nutaisiusi žinovės miną aiškino moteris.

Netrukus prie jos krienų, konservuotų rūgštynių ir grybų susirinko inspektoriaus palaikymo komanda.

“Jis ateidavo, perspėdavo, kad negaliu prekiauti šitais krienais, ir liepdavo patraukti juos nuo prekystalio. Bet niekada nėra baudęs ar prašęs kyšio. Nueikit, paklauskit, visi tai patvirtins“, – tęsė M.Banionienė.

“Taip, taip. Aš jį irgi labai gerai pažįstu. Buvo pareigingas, bet labai žmogiškas. Nepuldavo bausti, bet liepdavo susitvarkyti. Bausdavo tik tada, jei jo perspėjimo neišgirsdavai“, – kolegei pritarė Aldona Paštukienė. Tačiau netrukus išdygo moteris, kurią inspektorius nubaudė be perspėjimo: “Nubaudė, nes labai principingas buvo. Kyšio niekada nebūtų paėmęs.“
Inspektorių liaupsinusios moterys vis grįždavo prie minties, kad su D.Drabavičiumi kažkas susidorojo. Kažkas iš aukščiau, kam policininkas esą nedavė duoklės.

Blogų policininkų nepamena

Kovo 11-osios gatvėje esančioje turgavietėje kalbų apie reketuojančius policininkus mažiau nei prie autobusų stoties.

“Apie kokias duokles dar galime kalbėti, kai ištisas dienas nieko neparduodame“, – guodėsi drabužiais prekiaujanti moteris.

Prieš kelerius metus ši turgavietė vadinta pagrindine Dainavos mikrorajone. Tačiau net ir auksinius laikus pamenantys prekiautojai tvirtina neprisimenantys blogų policininkų.
Tą patį tvirtino ir turgaus administracija, tačiau buhalterė neatmetė galimybės, kad panašūs dalykai galėjo dėtis turgaus pašonėje, kur žmonės prekiaudavo nelegaliai. Kauno diena 20110115

Geriausiu inspektoriumi Kaune išrinktas kyšininkavimu įtariamas pareigūnas

 
M.Jakutis (kairėje) buvo apdovanotas Kauno miesto savivaldybėje.

Geriausiu Kauno apskrities policijos komisariato apylinkės inspektoriumi išrinktas Kauno Dainavos policijos komisariato prevencinio poskyrio tyrėjas Mindaugas Jakutis, kurį Kriminalinės policijos biuro operatyvininkai buvo sulaikę už kyšininkavimą.

Nugalėtoją pasveikino Kauno meras Andrius Kupčinskas, apskrities policijos komisariato vadovas Algirdas Kaminskas ir kiti aukšti pareigūnai, rašo “Lietuvos rytas“.

“Atrodo, kad tiesiog dirbau savo darbą. Dirbau kasdien ir nuosekliai. Turbūt todėl ir nusipelniau tokio įvertinimo“, – kuklinosi apdovanojimą atsiėmęs M.Jakutis.

Kauniečių sprendimas pagerbti kyšio ėmimu kaltinamą M.Jakutį pribloškė ne tik Kriminalinės policijos biuro pareigūnus, bet ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusį Generalinės prokuratūros prokurorą Mindaugą Dūdą: “Nežinau net ką ir sakyti. Gal jie ten Kaune iš tiesų neturi geresnių policininkų.“

Tyrėjams iš Vilniaus M.Jakutis įkliuvo praėjusių metų vasario mėnesį.

Pareigūnas buvo sulaikytas savo namuose, kai buvo surinkta įkalčių, kad jis rinko duokles iš smulkiųjų Dainavos policijos komisariato teritorijoje esančio turgaus prekeivių.

Pareigūnai turėjo duomenų, kad mėnesines duokles turėjo mokėti ne tik prekiautojai kontrabandinėmis cigaretėmis, bet ir močiutės, pardavinėjančios maisto produktus ar megztas pirštines. Apmokestintas buvo net šalia turgaus esančioje būdelėje dirbęs batsiuvys.

Pagal tyrėjų operatyvinę informaciją, nuolatines duokles mokėjo apie 50 žmonių.

Kai kurie turgaus prekeiviai pasakojo, kad duokles M.Jakučiui moka jau 10 metų. Jam net buvo sugalvota pravardė – Arbatos gėrėjas. Ji prilipo, kai į vieno prekeivio prašymą sumažinti duoklę pareigūnas atkirto: “Aš arbatos negeriu.“

Jau pradėję ikiteisminį tyrimą Kriminalinės policijos biuro operatyvininkai nustatė, kad turguje duokles renka ne tik policininkai. Savo kąsnio iš prekeivių nuolat reikalaudavo ir reketo veterano Kęstučio Narausko, pravarde Metras, gauja.

Tačiau, pasirodo, kriminaliniai nusikaltėliai rinkdavo daug mažesnes duokles nei policininkai.

Sulaikytas M.Jakutis nebuvo nušalintas nuo pareigų. Jį labai gynė komisariato vadovai.

Anot dienraščio, nusikaltimą atskleidę Kriminalinės policijos biuro operatyvininkai gavo naujos informaciją apie Kauno turguje renkamas duokles. Tačiau dabar elgiamasi apdairiau ir grynųjų pinigų beveik nebeimama.

Policininkų reketo schema tokia – dėl kelių dėžių rūkalų sulaikomas koks nors kontrabandinių cigarečių prekeivis, tačiau protokole įforminama, kad aptikta tik keliolika pakelių.

Kitas cigaretes kaip duoklę natūra pasiima pareigūnai.

Trokšti tapti geriausiu policininku? Imk kyšį!

Geriausio Kauno apskrities policijos komisariato apylinkės inspektoriaus prizą M.Jakučiui įteikė meras A.Kupčinskas.

Arvydas LEKAVIČIUS
LR korespondentas

2011-01-08

Ko belieka tikėtis iš kolegų ir viršininkų policininkui, įkliuvusiam už kyšio ėmimą? Paniekos, pasmerkimo? Tik ne Kaune. Pasirodo, teisiamuoju tapęs pareigūnas čia net gali pelnyti geriausio apskrities inspektoriaus vardą.

„Šiandien ne balandžio pirmoji, nekalbėkite nesąmonių”, – taip Kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos pareigūnai reagavo į žinią, kad jų demaskuotas pareigūnas išrinktas geriausiu Kauno apskrities policijos komisariato apylinkės inspektoriumi.

Toks titulas Kauno Dainavos policijos komisariato prevencinio poskyrio tyrėjui Mindaugui Jakučiui buvo suteiktas prieš pat Naujuosius metus savivaldybėje vykusiame renginyje.

Nugalėtoją pasveikino Kauno meras Andrius Kupčinskas, apskrities policijos komisariato vadovas Algirdas Kaminskas ir kiti aukšti pareigūnai.

„Atrodo, kad tiesiog dirbau savo darbą. Dirbau kasdien ir nuosekliai. Turbūt todėl ir nusipelniau tokio įvertinimo”, – kuklinosi apdovanojimą atsiėmęs M.Jakutis.

Kauniečių sprendimas pagerbti kyšio ėmimu kaltinamą M.Jakutį pribloškė ne tik Kriminalinės policijos biuro pareigūnus, bet ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusį Generalinės prokuratūros prokurorą Mindaugą Dūdą: „Nežinau net ką ir sakyti.

Gal jie ten Kaune iš tiesų neturi geresnių policininkų.”

Reketavo turgaus prekeivius

Tyrėjams iš Vilniaus M.Jakutis įkliuvo praėjusių metų vasario mėnesį.

Pareigūnas buvo sulaikytas savo namuose po to, kai buvo surinkta įkalčių, kad jis rinko duokles iš smulkiųjų Dainavos policijos komisariato teritorijoje esančio turgaus prekeivių.

„Nenori remti manęs, turėsi remti valstybę. Tik tai kainuos daug brangiau”, – taip ne vienam prekeiviui esą kalbėjo M.Jakutis.

Pareigūnai turėjo duomenų, kad mėnesines duokles turėjo mokėti ne tik prekiautojai kontrabandinėmis cigaretėmis, bet ir močiutės, pardavinėjančios maisto produktus ar megztas pirštines.

Apmokestintas buvo net šalia turgaus esančioje būdelėje dirbęs batsiuvys.

Pagal tyrėjų operatyvinę informaciją, nuolatines duokles mokėjo apie 50 žmonių.

Kai kurie turgaus prekeiviai pasakojo, kad duokles M.Jakučiui moka jau 10 metų. Jam net buvo sugalvota pravardė – Arbatos gėrėjas. Ji prilipo po to, kai į vieno prekeivio prašymą sumažinti duoklę pareigūnas atkirto: „Aš arbatos negeriu.”

Guodėsi, kad mažai nubyra

M.Jakutis garsėjo ne tik kaip aktyvus duoklių išieškotojas, bet ir puikią atmintį turintis žmogus. Jis niekada nepamiršdavo, kas ir kiek jam sumokėjo, kas liko skolingas.

Vienas prekeivis buvo apsidžiaugęs, kai pareigūnas net kelis mėnesius neatvyko pasiimti duoklės, – manė, kad pamiršo.

Tačiau, pasirodo, džiaugėsi be reikalo.

Vieną vakarą M.Jakutis nuosavu automobiliu „Volkswagen Passat” užblokavo prekeivio mašiną. Išlipęs policininkas tuoj pat pareikalavo pinigų.

„Bandžiau suminkštinti pareigūną, prašiau sumažinti duoklę, bet M.Jakutis labai nuoširdžiai man pasakė, kad jam mažai kas lieka, nes tenka dalintis su viršininkais”, – „Lietuvos rytui” apie susitikimą su duokles rinkusiu policininku pasakojo prekeivis.

Reketininkai – sukalbamesni

Jau pradėję ikiteisminį tyrimą Kriminalinės policijos biuro operatyvininkai nustatė, kad turguje duokles renka ne tik policininkai. Savo kąsnio iš prekeivių nuolat reikalaudavo ir reketo veterano Kęstučio Narausko, pravarde Metras, gauja.

Tačiau, pasirodo, kriminaliniai nusikaltėliai rinkdavo daug mažesnes duokles nei policininkai.

Be to, su jais prekeiviams būdavo daug lengviau susitarti atidėti mokėjimus.

Kai kurie vos galą su galu suduriantys asmenys net būdavo atleidžiami nuo duoklės.

Ligonį uždarė į narvą

Tuo tarpu policininkai į jokius kompromisus nesileisdavo. Visi, pabandę M.Jakučiui nemokėti duoklės, būdavo griežtai baudžiami. Pareigūnas nepasigailėdavo net ligotų, neįgalių žmonių.

Praėjusių metų pradžioje vien už tai, kad laiku nesumokėjo 400 litų duoklės, buvo nubaustas vienas kontrabandinėmis cigaretėmis turguje prekiavęs neįgalus vyriškis.

Šį vyriškį pareigūnai tiesiai iš turgaus atvežė į Dainavos policijos komisariatą ir pareiškė, kad dabar už vėlavimą reikės mokėti ne 400, o 500 litų.

Kai žmogus pareiškė neišgalįs tiek mokėti, buvo įmestas į geležinį grotuotą narvą, kuriame buvo keli recidyvistai.

„Šiame narve nebuvo net kur prisėsti, aš beveik septynias valandas turėjau stovėti ir klausytis pareigūnų ir kriminalinių nusikaltėlių įžeidinėjimų”, – skundėsi patyčias patyręs vyriškis.

Po pažeminimo – pareiškimas

Sulaikytas turgaus prekeivis rodė savo neįgaliojo pažymėjimą ir maldavo M.Jakučio paleisti arba pakviesti gydytojus. Bet išgirdo, kad turės čia būti dvi paras.

Galiausiai neįgalus vyriškis buvo paleistas. Jam pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Neiškentęs tokio pažeminimo, prekeivis kreipėsi į Kriminalinės policijos biuro Korupcijos kontrolės valdybos tyrėjus. Jie jau anksčiau buvo pradėję rinkti informaciją apie duoklių rinkimą turguje.

Jautė, kad yra sekamas

Tyrėjai pradėjo slapta stebėti M.Jakutį, klausytis jo pokalbių telefonu. Kad yra slapta sekamas, matyt, nujautė ir M.Jakutis.

Anksčiau drąsiai duokles rinkęs pareigūnas tapo gerokai atsargesnis ir sužlugdė ne vieną seklių bandymą prigriebti jį su įkalčiais.

Nekart sekliai su operatyvine technika laukdavo, kada M.Jakutis paims sužymėtus pinigus, tačiau šis sutartu laiku neatvykdavo. Tik po kelių dienų jis pats mieste susirasdavo prekeivį.

Bet tyrėjams vis dėlto pavyko užfiksuoti kelis atvejus, kai prekeiviai jam perduoda pinigus.

Pasikeitė tik duoklių forma

Sulaikytas M.Jakutis nebuvo nušalintas nuo pareigų. Jį labai gynė komisariato vadovai.

Tuo tarpu nusikaltimą atskleidę Kriminalinės policijos biuro operatyvininkai gavo naujos informaciją apie Kauno turguje renkamas duokles. Tačiau dabar elgiamasi apdairiau ir grynųjų pinigų beveik nebeimama.

Policininkų reketo schema tokia – dėl kelių dėžių rūkalų sulaikomas koks nors kontrabandinių cigarečių prekeivis, tačiau protokole įforminama, kad aptikta tik keliolika pakelių.

Kitas cigaretes kaip duoklę natūra pasiima pareigūnai.

Duoklė – ir iš mirusiojo

* M.Jakutis nuo duoklių mokėjimo nenorėjo atleisti net numirėlių. Turgaus prekeiviai papasakojo atvejį, kai netikėtai mirė vienas kontrabandinių cigarečių pardavėjas.

* Sutartą dieną pareigūnas atvyko atsiimti duoklės, bet velionio kolegos pasakė, kad pinigų nebus, nes žmogus mirė. Pareigūnas tuo nenorėjo patikėti, manė, kad jį apgaudinėja.

* Nepatenkintas duoklių rinkėjas buvo ir tada, kai savo akimis pamatė lavoną. „Kaip jis galėjo mirti man nesusimokėjęs”, – nuolat kartojo pareigūnas.

Geriausio inspektoriaus vardo suteikimo proga M.Jakutį sveikino Kauno apskrities policijos komisariato vadovas A.Kaminskas (dešinėje).



Ar “Konstitucinė dvasia“ yra supuvusi?

EŽTT: iki gyvos galvos R. Paksui taikytas draudimas kandidatuoti į Seimą neproporcingas

Iki gyvos galvos taikytas sprendimas uždrausti nušalintajam Lietuvos prezidentui, europarlamentarui bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, mat parlamentaras privalo prisiekti Lietuvos Respublikai, buvo neproporcingos ir neatitiko Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos protokolo straipsnio, užtikrinančio teisę į laisvus rinkimus.

Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Europos žmogaus teisių teismo Didžioji kolegija.

Europos žmogaus teisių teismas apsisprendė, kad Konvencijos 1-ojo protokolo straipsnis, užtikrinantis teisę į laisvus rinkimus, bus vertinamas tik teisės būti renkamam į įstatymų leidybos organą aspektu. Tai reiškia, kad R. Pakso skundai dėl neva neteisėto jo nušalinimo nuo prezidento pareigų bei draudimo būti renkamam į šias pareigas vėl paskelbti nepriimtinais ir yra nesuderinami su Konvencija.

R. Paksas 2004 m. apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš prezidento posto. R. Paksas buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.

 Tarptautinis teismas: Lietuva pažeidė R.Pakso teises

 

Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama Rolandui Paksui būti renkamam į parlamentą, ketvirtadienį paskelbė Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas.

 “Pastovus ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“, – sakoma Europos žmogaus teisių teismo sprendime, kurį cituoja naujienų portalas lrytas.lt.

Europos žmogaus teisių teismas sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento posto.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, Lietuvos parlamentas 2004 metais netrukus po R.Pakso apkaltos įstatyme įtvirtino, kad “Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą“.

 

 

Iš kėdės stumiamas prokuroras paslydo

Kodėl aukštas Generalinės prokuratūros pareigūnas Algimantas Kliunka, kuris buvo žinomas kaip nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, naktį girtas iš baro buvo atvežtas į policiją? Kas lėmė, kad žlunga ilgametė šio prokuroro karjera?

Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui prokuroras A.Kliunka vadovauja nuo 1993-iųjų.

Prokuroras A.Kliunka į policiją buvo atvežtas iš baro „Metro” Vilniuje.

Užvakar Generalinės prokuratūros vadovai savotiškai pasveikino Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovą A.Kliunką 53-iojo gimtadienio proga.

Į pareigūno kabinetą užėjęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis nieko nepaaiškinęs pareiškė, kad nutarta, jog A.Kliunka turi trauktis, o į jo vietą jau yra numatytas naujas žmogus.

Nesutiko išeiti savo noru

Toks ultimatumas pribloškė 18 metų svarbiausiam Generalinės prokuratūros departamentui vadovaujantį pareigūną.

A.Kliunka dar bandė paklausti, ar jam bus pasiūlytos kitos pareigos, tačiau D.Raulušaitis ištarė galįs pažadėti tik eilinio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro vietą.

A.Kliunka tokio pasiūlymo iškart atsisakė. D.Raulušaitis išėjo, tačiau po keliolikos minučių grįžo.

„Gerai, jei nesutinki būti eilinis prokuroras, siūlome Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vadovo postą.

Tai paskutinis pasiūlymas”, – nukirto generalinio prokuroro pavaduotojas.

„Aš ne baldas, kurį galima perstumti. Jeigu turite teisinį pagrindą mane atleisti, atleiskite.

Tačiau manau, kad tokio pagrindo nėra, tad aš per teismą sugrįšiu”, – atkirto A.Kliunka.

Užsnūdo ant minkštasuolio

Taip dviejų prokurorų pokalbis baigėsi. Po kelių valandų A.Kliunka buvo sulaikytas sostinės naktiniame klube „Metro”.

Po vidurnakčio šio klubo apsaugos darbuotojai policijai pranešė, kad vienas klientas triukšmauja, keikiasi ir įžeidinėja barmenę.

Klubo vadovų tuo metu nebuvo. Vakar iš personalo jie sužinojo, kad svečias užsnūdo ant minkštasuolio. Todėl barmenė jo negalėjo išprašyti namo.

Policijos patruliai į klubą atvyko apie pusę dviejų nakties. Jie A.Kliunką išvežė į šalia esantį 3-iąjį policijos komisariatą.

Pasitelkė „Google” paiešką

Policijos komisariate prokuroras buvo ramus ir apatiškas, bet atsisakė pasitikrinti girtumą.

A.Kliunka pareigūnams nerodė jokių savo dokumentų, bet pavardę pasakė. Budintiems policininkams jis nenurodė, kur dirba.

Policijos pareigūnai jo tapatybę nustatė įrašę pavardę į interneto paieškos sistemą „Google”. Jie netrukus apstulbo išvydę A.Kliunkos nuotrauką ir perskaitę, kokias pareigas eina šis vyras.

A.Kliunka iš policijos komisariato buvo išleistas 3 valandą.

Rytą apie įvykį buvo pranešta Generalinei prokuratūrai.

Skubiai paliko kabinetą

Trečiadienio rytą A.Kliunka atvyko į darbą. Iš karto buvo iškviesti kelių policijos patruliai. Blaivumo patikrinimo procedūrą stebėjo ir generalinis prokuroras Darius Valys.

Alkoholio tikrintuvas parodė 0,61 promilės.

Tai išvydęs A.Kliunka paprašė popieriaus lapo ir pareiškė rašysiąs atsistatydinimo pareiškimą. Tačiau D.Valys pasiūlė dar pagalvoti.

Už tai, kad neblaivus pasirodė darbo vietoje, generalinis prokuroras nušalino A.Kliunką vienai dienai nuo pareigų. Pradėtas tarnybinis patikrinimas.

A.Kliunka pareiškė apgailestaująs dėl incidento ir iš karto išvyko iš prokuratūros.

Už šį nusižengimą vyriausiajam prokurorui gresia pastaba, papeikimas, kvalifikacinio rango pažeminimas, perkėlimas į žemesnes pareigas arba atleidimas iš tarnybos.

Vakar po pietų A.Kliunka vėl pasirodė bare „Metro”. Jis atėjo atsiprašyti jo darbuotojų.

Be to, prokuroras prasitarė, kad šiandien žada įteikti atsistatydinimo pareiškimą.

Girti svečiai – į policiją

Ar prokuroras bus baudžiamas už smulkų chuliganizmą bare, paaiškės pareigūnams apklausus nukentėjusią barmenę, jos kolegas, apsaugos darbuotojus ir šio įvykio liudininkus.

Už šį pažeidimą gresia bauda nuo 100 iki 300 litų arba areštas iki 30 parų.

Barmenė vakar ilsėjosi po naktinės pamainos. „Metro” vadovas R.Sriubiškis neatmetė, kad ji atsiims pareiškimą.

Verslininkas tikino, kad jokių nuostolių nebuvo padaryta ir svečiui pretenzijų neturi.

Tačiau jis nepaaiškino, ar visiems vėlyviems ir įkaušusiems šio baro lankytojams yra iškviečiama policija.

Pateko į prezidentės nemalonę?

„Aš neatmetu teorinės galimybės, kad prieš A.Kliunką buvo įvykdyta provokacija.

Tačiau greičiausiai žmogus pats neatlaikė įtampos”, – vakar „Lietuvos rytui” sakė buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas.

Teisėsaugos užkulisiuose kalbama, kad V.Barkauskas kartu su buvusiu generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu, jo pavaduotoju Gintaru Jasaičiu bei Kauno apygardos prokuratūros vadovu Kęstučiu Betingiu buvo patekę į prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytą jos nemalonėm patekusių prokurorų sąrašą.

Manoma, kad šiame sąraše buvo ir A.Kliunka.

„Apie tokį sąrašą esu girdėjęs, tačiau jo nemačiau. Nežinau, ar į jį buvo įtrauktas A.Kliunka. Man ir G.Jasaičiui prezidentė tiesiai pasakė, kad mūsų kadencijos nepratęs.

Šalies vadovė savo apsisprendimo motyvų nekomentavo”, – kalbėjo V.Barkauskas.

Tokio chaoso dar nebuvo

Pats A.Kliunka jau anksčiau jautė, kad bus atleistas. Kalbėdamas su „Lietuvos ryto” žurnalistu pareigūnas guodėsi, kad tokio chaoso, koks dabar yra teisėsaugoje, dar niekada nebuvo.

Prokuroras piktinosi, kad iš pareigų šluojami tikri profesionalai, o jų vietas užima žmonės, neturintys jokios patirties.

Pareigūnas teigė, kad dabar keli rėksniai, kuriems pataikauja šalies vadovai, jau pradėjo reguliuoti, kaip tirti bylas, ką paskirti ir ką atleisti.

Vengė dviprasmiškų situacijų

A.Kliunka vengė dviprasmiškų situacijų ir stengdavosi elgtis taip, kad niekas jam negalėtų nieko kaip prokurorui prikišti.

Kartą prokuroras su žmona šventė vieno bičiulio gimtadienį.

A.Kliunkos sutuoktinė pradėjo guostis norinti išmokti vairuoti automobilį, tačiau niekaip neprisiprašo savo vyro – jis nuolat, net savaitgaliais sėdi darbe.

Tuomet A.Kliunkos bičiulis pasisiūlė pamokyti vairuoti prokuroro žmoną. Ši apsidžiaugė ir ėmė tartis dėl pamokų.

Tačiau kitą dieną A.Kliunka paskambino savo bičiuliui ir paprašė atsisakyti sumanymo: „Nepyk, bet dar kas pagalvos, kad tu už kokias nors paslaugas mokai mano žmoną. O mokėti tau pinigų negaliu, nes tada remčiau nelegalų verslą.”

Liko be apdovanojimo

2003 metais Generalinės prokuratūros vadovai kreipėsi į Prezidentūrą, kad už nuopelnus triuškinant Panevėžio Tulpinių ir Klaipėdos Gaidjurginių grupuotes A.Kliunkai būtų įteiktas valstybinis apdovanojimas.

Prokuroras labai tuo apsidžiaugė, planavo į ordino įteikimo iškilmes atvykti su visa šeima.

Bet tuometis prezidentas Rolandas Paksas netikėtai išbraukė A.Kliunką iš apdovanojamųjų sąrašo.

Ordinai buvo įteikti jo pavaldiniams – Artūrui Urbeliui ir Irmantui Mikelioniui.

Praėjus pusmečiui A.Kliunka sulaukė netikėtos žinios – jam buvo pranešta, kad prezidentas persigalvojo ir ketina jam įteikti valstybinį apdovanojimą.

Tačiau šįkart ši žinia prokurorui džiaugsmo nesuteikė.

A.Kliunka savo kolegoms guodėsi patekęs į dviprasmišką situaciją.

Mat tuo metu jau buvo prasidėjęs vadinamasis Prezidentūros skandalas, o A.Kliunkos vadovaujamo departamento prokurorams teko tirti kone visus su juo susijusius įvykius.

Sužinojęs, kad R.Paksas nusprendė skirti ordiną, A.Kliunka ilgai galvojo, kaip pasielgti.

Visi buvo įsitikinę, jog A.Kliunka vertas gauti apdovanojimą, nes darbui prokuratūroje atidavė daugybę metų, atskleidė daug sudėtingų nusikaltimų.

Bet A.Kliunka puikiai suprato ir tai, kad ordinas iš R.Pakso rankų gali būti vertinamas ir kaip bandymas jį papirkti, savotiškas kyšis.

Kita vertus, viešai atsisakęs valstybinio apdovanojimo prokuroras galėjo sulaukti ir R.Pakso šalininkų kritikos – kaltinimų šališkumu.

Aistras kurstė ir kai kurie radikaliai R.Pakso atžvilgiu nusiteikę artimi prokuroro A.Kliunkos giminaičiai bei politikai.

Jie primygtinai siūlė eiti į Prezidentūrą ir viešai atsisakyti ordino.

Po ilgų apmąstymų tuo metu, kai Prezidentūroje vyko ordinų įteikimo ceremonija, šventiškai apsirengęs A.Kliunka nuvažiavo į Vilniaus savivaldybėje surengtą meno darbų parodą.

Dirbo Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje

* A.Kliunka (nuotr.) gimė 1958 metais Raseinių rajone. 1982-aisiais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir pradėjo dirbti Šiaulių prokuratūros tardytoju.

* Vėliau buvo paskirtas Šiaulių prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, Generalinės prokuratūros Nusikaltimų tyrimo departamento Kauno skyriaus vadovu.

* Nuo 1993 metų A.Kliunka –Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vadovas.

A.Kliunka garsėjo darbštumu

* A.Kliunkos iniciatyva dar 1993 metais Generalinėje prokuratūroje buvo įkurtas organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, vėliau pervadintas į departamentą.

* Iš pradžių šiame skyriuje dirbo tik keli prokurorai ir jų padėjėjai, tačiau jie sugebėjo ne tik atskleisti daugybę kriminalinių nusikaltimų, bet ir demaskavo nemažai korumpuotų pareigūnų.

* Buvo laikai, kai A.Kliunkos skyriaus prokurorai sugaudavo daugiau kyšininkų negu visa Specialiųjų tyrimų tarnyba.

* Daugelis stebėjosi A.Kliunkos darbštumu. Jis gilindavosi į kiekvieną bylą, ilgai ruošdavosi įtariamųjų apklau-soms ir darbe dažnai užsisėdėdavo iki vidurnakčio.

Prokuroras – sudėtinga asmenybė

Kazys Pėdnyčia

Advokatas, buvęs generalinis prokuroras

„Trumpai apibūdinti prokurorą A.Kliunką nėra paprasta. Tai sudėtinga asmenybė.

Dirbdamas generaliniu prokuroru buvau jį nušalinęs nuo vienos bylos ir perdaviau ją Apygardos prokuratūrai.

Neteko girdėti, kad A.Kliunka būtų turėjęs problemų dėl girtavimo.

Jeigu Generalinėje prokuratūroje pasitaikydavo panašių atvejų, priimdavau greitus ir griežtus sprendimus. Su tuo tikrai nesitaikiau.”

Padorus ir tikras profesionalus

Artūras Paulauskas

Politikas, buvęs generalinis prokuroras

„Prokuroras A.Kliunka, kurį pažįstu jau daug metų, visuomet buvo puikus kolega. Tai labai padorus žmogus, tikras profesionalas.

Man atrodė, kad alkoholį jis vartodavo labai retai.

Galbūt dabar palūžo iš nuovargio ar darbe atsiradusios įtampos.”

Milda KUIZINAITĖ Arvydas LEKAVIČIUS
LR korespondentai  2011-01-06

Keisčiausi 2010-ųjų nusikaltimai: vagilė ir iškrypėliai

Galimai apsivogusi daininkė, jaunas studentas prievarta siekęs nepilnamečių meilės ir du pedofilijos bylos dalyviai, netikėtai rasti negyvi.

Netyčia mirė D.Kedys ir A.Ūsas

Policijos Lietuvoje ir užsienyje ieškotas D.Kedys balandžio 17-ąją buvo rastas negyvas Šlienavoje, Kauno marių pakrantėje. Atokioje vietoje vyro kūną rado buvęs policijos pareigūnas. Porą dienų apie rastą lavoną nebuvo pranešama artimiesiems, vyro artimieji morge jį rado patys, ten apsilankę D.Kedžio pusseserės Sonatos Žukauskienės, susapnavusios blogą sapną, paprašyti.

Ant vyro kūno buvo matyti daugybė sužalojimų, tačiau prokuratūra suskubo pranešti: D.Kedys mirė pats, prisigėręs iki žemės graibymo ir užspringęs savo skrandžio turiniu bei 12 cm ilgio švendrės lapu. Kur beveik septynis mėnesius slapstėsi D.Kedys, atsakymo iki šiol nėra.

D.Kedžio artimieji įsitikinę, kad jiems artimas žmogus buvo kankintas ir nužudytas, tačiau prokurorai kartoja savo: jis mirė sava mirtimi. Atsakymą į šį klausimą turėtų duoti Švedijos ekspertai, tačiau iki šiol bylos medžiaga jiems neperduota, dokumentų nesugebama išversti į švedų kalbą.

Birželio 13-ąją Lietuvą sukrėtė dar viena žinia – Alytaus rajone, pakelės griovyje, rastas negyvo vienintelio pedofilijos bylos įtariamojo Andriaus Ūso kūnas. Pas šeimos draugą atvykęs pasisvečiuoti D.Kedžio dukters tvirkinimu įtariamas vyras išvažiavo pasivažinėti keturračiu ir nebegrįžo.

Iš pradžių manyta, kad vyras galėjo užsimušti ištikus širdies smūgiui, bet netrukus buvo pranešta, jog širdis čia niekuo dėta – A.Ūsas įvažiavo į griovį, nulipo nuo keturračio, nusiėmė šalmą ir atsigulęs kniūbsčias nuskendo. Jis, kaip ir D.Kedys, buvo visiškai girtas.

Gruodį prokurorai paskelbė, kad jokio nužudymo nebuvo – A.Ūsas tikrai nuskendo, o ant jo kūno rastos smurto žymės atsirado jam krentant.

Metų studentas

Fakulteto darbuotojams ir studentams tai buvo tikras smūgis, niekas negalėjo net įtarti, kad pažangus, jokių nuobaudų neturintis ir niekuo iš bendraamžių neišsiskiriantis studentas turėjo ir slaptą pomėgį – užpuldinėti merginas ir versti jį tenkinti oraliniu būdu.

Paskutinį savo nusikaltimą A.Vasilevskis įvykdė rugsėjo 27-osios rytą Lazdynuose. Jis užpuolė ir oraliniu būdu išprievartavo į mokyklą einančią 14-metę. Pora savaičių anksčiau Šeškinės mikrorajone nuo jo nukentėjo autobuso stotelėje laukianti 19-metė, o pavasarį Karoliniškėse buvo užpulta ir išprievartauta 12-metė, kuri trumpindama kelią į mokyklą ėjo per Pasakų parką.

A.Vasilevskis vasarą taip pat išprievartavo 20 metų moterį bei dar vieną nepilnametę ir, kaip paaiškėjo jį sulaikius, kartu buvusią jos draugę.

Prievartautojų ir pedofilų areštų netrūko visus metus – sostinėje buvo sulaikyti trys vyrai, seksualiai išnaudoję vaikų globos namų auklėtinius, apie iškrypėlius atskriedavo žinios tai iš vieno, tai iš kito Lietuvos kampelio.

Šiemet prasidėjo ir žymiausiojo Lietuvos pedofilo titulą pretenduojančio buvusio karininko Sauliaus Vitkaus teismas. Jis kaltinamas išžaginęs ir išprievartavęs vienuolika 9–13 metų mergaičių.

Ar negabeno narkotikų?

Kad aukštas pareigūnas gabeno narkotikų, įrodyta nebuvo, tačiau suabejota ar raitosios policijos vadas toliau tinkamas eiti pareigas.

Lapkričio 8 d. dėl galimų L.Bankausko nusižengimų Policijos departamento Vidaus tyrimo valdyba nurodė Vilniaus policijos vadovams surengti neeilinę šio pareigūno atestaciją.

Per pastaruosius 12 mėnesių dėl L.Bankausko buvo atlikti net keturi tarnybiniai patikrinimai. Tris kartus L.Bankauskas buvo pripažintas nusižengęs tarnybinei etikai. Kol vyko tyrimas dėl jo kelionės į Baltarusiją, Vilniaus policijoje buvo pradėti dar du patikrinimai dėl L.Bankausko.

Policijos departamentas suabejojo ir L.Bankausko kelionių į Baltarusiją tikslingumu.

Dainininkė, pamėgusi ne savo daiktus

Lapkričio 20-osios vakarą dainininkė Irma Jurgelevičiūtė prisimins ilgai – ją iš TV3 projekto “Šok su manimi“ išsivežė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Vagystėmis įtariama dainininkė areštinėje sėdėjo beveik dvi paras ir nors prokuroras prašė teismo ją uždaryti dar 10 parų, teismas žymios moters pasigailėjo.

I.Jurgelevičiūtė įtariama vagystėmis iš projekto dalyvių, pavyzdžiui, iš Onos Kolobovaitės rankinės per du kartus pasisavinta net 1100 litų, iš Andriaus Butkaus – 500 litų, kiti dalyviai skundėsi dėl dingusios kosmetikos, kvepalų, o į skandalus nuolat patenkanti ekstravagantiškoji advokatė Svetlana Pronina kartą pasigedo net apatinių kelnaičių.

Nuo dainininkės gali būti nukentėjęs ir Seimo narys Andrius Šedžius, po I.Jurgelevičiūtės viešnagės savo namuose jis neberanda prabangaus laikrodžio.

Tyrimas dar nebaigtas, nors vagystė užfiksuota specialiai policijos įrengtomis kameromis. I.Jurgelevičiūtė neigia vogusi. O tauta projektą “Šok su manimi“ perkrikštijo “Vok su manimi“.  Parengė Asta Kuznecovaitė Kauno Diena

Kauno žudynių metai: Stankūnaitės pykčio priepuoliai ir kiti sutapimai

Metus tebesitęsianti Kauno pedofilijos byla paskui save palieka juodą pėdsaką: nušautas teisėjas ir dar viena moteris, netikėtai atrastas negyvas Drąsius Kedys, baloje nuskendęs vienintelis įtariamasis Andrius Ūsas. Mirčių ir keistų sutapimų virtinėje vienintelė neapsaugota grandis buvo likusi maža mergaitė – kol už ją mūru stojo paprasti Lietuvos žmonės.

Šių metų kovo pabaigoje, kai po D.Kedžio mirties vienintelis įtariamasis pedofilijos byloje A.Ūsas atsisakė valstybės apsaugos ir į pagalbą pasitelkė su politikais siejamą saugos tarnybą, valstybės apmokamų apsaugininkų neliko ir šalia mažosios D.Kedžio dukrelės.

Herojai žadėjo prabilti

Tuo metu, kai A.Ūsas atsisakė valstybės apsaugos ir į pagalbą pasitelkė su politikais siejamą saugos tarnybą, valstybės apmokamų apsaugininkų neliko ir šalia mažosios D.Kedžio dukrelės. Tokį sprendimą, nepaaiškindamas visuomenei argumentų, priėmė laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas.

Tuo pačiu metu jis pasirašė ir dar vieną įsakymą – palikti valstybės apsaugą mergaitės motinai Laimutei Stankūnaitei. Paklaustas, ar dabar moteris, kurią D.Kedys įtarinėjo pardavinėjant savo dukrą pedofilams, bus saugoma nuo visuomenės pykčio ir galimo keršto, laikinasis generalinis prokuroras prasitarė: „Ne tik nuo to. Reikia palaukti, kol viskas bus ištirta, kol viskas paaiškės.“

„Kodėl iki šiol saugoma L.Stankūnaitė? Nuo ko? O gal taip ji izoliuojama, kad niekas nespaustų papasakoti, kad ir žiniasklaidai, teisybę?“ – nagrinėdamas bylą, stebisi buvęs Klaipėdos apylinkės vyriausiasis prokuroras Stanislovas Stulpinas.

Nors ir buvo griežtai saugoma, į viešumą prasiskverbė informacija, kad tiek L.Stankūnaitė, tiek A.Ūsas pradeda panikuoti. Artėjo diena, kai gegužės 26-ąją Panevėžio apylinkės teismas turėjo atsiversti pedofilijos bylą, kur kaltinimai grėsė A.Ūsui. Netrukus turėjo paaiškėti ir tai, ar teismas negrąžins Vilniaus prokurorams dar kartą peržiūrėti įkalčių ir galbūt pareikšti įtarimus mergaitės motinai L.Stankūnaitei.

Kaip LŽ teigė su šiuo tyrimu dirbę asmenys, mergaitės motiną tuo metu apimdavo pykčio priepuoliai, kurių metu ji žadėjo „viską papasakoti“. A.Ūsas, esą įjunkęs į alkoholį, svaidėsi grasinimais „tvariams“ – Venckams ir jų rėmėjams, ir taip pat tvirtino nelaikysiąs liežuvio už dantų, jei teismo procedūros pakryps ne jo naudai.

A.Ūsas, regis, nepasitikėjo niekuo ir niekur. Savo name, nors skundėsi visiškai prasiskolinęs, įsirengė stebėjimo kameras, už nugaros subūrė gausų privačių apsaugininkų būrį. Net susižeidęs koją nesikreipė į Kauno medikus – greitosios pagalbos automobiliu lėkė į Panevėžį, paskui grasino teismais informaciją apie jo sveikatos būklę esą nutekinusiems gydytojams.

Mergaitę – motinai

Tačiau gegužės pabaigoje A.Ūsas lyg gimė iš naujo. „Teisingumas triumfavo ir triumfuos!“ – neslėpdamas džiugesio, bylojo pagrindinis kaltinamasis pedofilijos byloje.

Jis tvirtino esąs ramus prieš netrukus vyksiantį teismo posėdį, nes „ten nieko nebuvo. Tą patį pasakys ir teismas, atsivertęs bylą“. O jau pasibaigus teismo procesui, pasak A.Ūso, teks atsakyti visiems, „režisavusiems visą šitą istoriją ir kankinusiems nekaltus žmones dvejus metus“.

Euforišką reakciją kaltinamajam sukėlė gegužės 14-ąją Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Broniaus Varsackio priimtas sprendimas – nedelsiant, tą pačią dieną, grąžinti galbūt pedofilų išnaudotą mergaitę motinai L.Stankūnaitei.

Teisėjas aiškino tokią nutartį priėmęs atsižvelgdamas į vaiko interesus bei gerai ištyręs byloje esančius įrodymus. Esą byloje esančius įrodymus teisėjas ištyręs keletą kartų, o tuos, kurie kėlė abejonių, – 10 kartų. Be to, pasak B.Varsackio, paskaičius teismo gautą psichologo išvadą, jam nebekilo abejonių, su kuo nori gyventi D.Kedžio dukrelė, tad nusprendė, jog ją reikia perduoti biologinei motinai L.Stankūnaitei.

Teisybė netrunka iškilti į paviršių. Kaip paaiškėja, teisėjas B.Varsackis sprendimą D.Kedžio dukrelės byloje priėmė per 15 minučių, jos net neskaitęs, nes, kaip rašoma teismo nutartyje, „nutraukdamas civilinę bylą teismas netikrina ir nenagrinėja įrodymų“.

Taip pat aiškėja, kad psichologo išvadose akcentuojama, jog mažylė nenori gyventi su motina, o kaltinamajame akte, kur A.Ūsas kaltinamas tvirkinęs mažametę D.Kedžio dukrelę, teigiama: „A.Ūsas kaltinamas, kad jis nuo 2006 metų lapkričio iki 2008 metų lapkričio 23 dienos bute, Gimbutienės g. 8-1, kurį nuomojo L.Stankūnaitė, nenustatytą skaičių kartų mažametei laižė įvairias kūno vietas, lytinius organus ir prašė mažametės laižyti savo kūną.“

Tą pačią dieną Garliavoje, prie Venckų ir Kedžių namų, kur gyvena mažoji, spontaniškai susirinko žmonių minia ir neleido perduoti mergaitės motinai. Netrukus šie žmonės bus pradėti vadinti „garliaviniais“ ir „kedofilais“, o VSD, pirmą kartą per metus trunkančią bylą išėjęs į viešumą, naujojo savo vadovo Gedimino Grinos lūpomis paskelbė, kad situacija departamento „yra stebima“, susirinkę žmonės – suskirstyti į „kelias grupes“.

Tačiau dar iki tol teisėjas B.Varsackis nerimsta. D.Kedžio dukra turi būti paimta ir grąžinta motinai! Nesvarbu, ar ji pas N.Venckienę, ar pas senelius – viešai tvirtina B.Varsackis. Motina ir taip jau ilgai laukė, priduria teisėjas.

B.Varsackis – spalvinga asmenybė. „Alpinizmo vikio“ titulą turintis teisininkas, besiskundžiantis itin mažomis pajamomis, turi iš ko karstytis po pasaulio kalnus – dar 2007 metais kaip patyręs specialistas kelyje į Monblano viršukalnę lydėjo ne ką kitą, o tuometinį krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką.

Ne mažiau dėmesio vertas ir prieš kelerius metus B.Varsackio, advokato mantiją iškeitusio į teisėjo apdarus, rašytas laiškas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Stasiui Šedbarui (kalba netaisyta):

„Atvirai galiu jums pasakyti, nesigirdamas, mano teisinė patirtis didelė, nes būdamas advokatu nespecializavausi, o dalyvavau visų rūšių teisiniuose ginčuose. Bet geras advokatas, ypatingai ne Vilniuje, turi būti jaunas, energingas, šiek tiek chamiškas, nes reikia daug bėgioti. Viso to man netrūksta. Bet advokatas neturi tvirtų socialinių garantijų. Pagrinde dėl šios priežasties nuėjau dirbti teisėju. Tikrai nesigailiu

Teismo išvakarės

Taigi, Garliavoje būriuojasi mergaitę sauganti minia. A.Ūsas, laukdamas teismo, svaidosi grasinimais. Numaldyti jį, kaip atrodo, metamos visos pajėgos.

Gegužės 25-ąją, pedofilijos bylos išvakarėse, prokurorai, nebepaisydami visuomenės nuomonės ir galimų kaltinimų siekiant paveikti teismą, kviečia spaudos konferenciją, kurios leitmotyvas vienas: „Kas jį (D.Kedį – red.) galėjo nužudyti, jei jis nužudė. Niekas jo nežudė.“ Tai atkakliai tvirtina Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.

Neaišku, kodėl teismo išvakarėse A.Kliunka ir laikinasis prokuroras R.Petrauskas kartoja tai, ką jau kalbėjo prieš mėnesį: D.Kedys mirė sava mirtimi, esą girtas užspringęs skrandžio turiniu; nėra abejonių, kad žmogžudystes Kaune jis įvykdęs vienas – tam įrodyti net pateikiama detali praėjusių metų spalio 5-osios įvykių chronologija, tuo pat metu paneigiant ankstesnes pareigūnų kalbas apie grupinį nusikaltimą. Dar kartą patvirtinama, kad prie D.Kedžio kūno balandžio 17-ąją rastas iš dujinio į kovinį perdirbtas pistoletas „IŽ Baikal“ kitiems nusikaltimams daryti nepanaudotas, tačiau tai, kad būtent iš jo nušauti Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, prokurorai garantuoja 100 procentų.

Ar šis informacijos srautas nuramino A.Ūsą, laukiantį kitą dieną prasidėsiančio teismo? Vargu, nes gegužės 26-ąją turėjęs prasidėti procesas staiga atšaukiamas – dėl kaltinamojo advokatės L.Kraujutaitienės ligos. Kitas posėdis nukeliamas į birželio 16-ąją. Jau po jo, birželio 17-ąją, Panevėžio apygardos teismas turi spręsti, ar palikti galioti teisėjo B.Varsackio sprendimą dėl D.Kedžio dukrelės globos perdavimo motinai.

Lemtingas pasivažinėjimas

Lemtingojo proceso pradžios A.Ūsas nesulaukia. Trys dienos prieš jį, birželio 13-osios pavakare, visuomenę sukrečia nauja tragedija: pedofilijos byloje kaltinamas verslininkas randamas miręs griovyje (baloje) prie draugų sodybos.

A.Ūsui lemtinga tampa išvyka į bendrovės „Mentora“, plėtojančios kepyklų verslą ir, kaip neoficialiai teigiama, šalia to užsiimančios asmenų sauga, savininko Gintaro Fijadžeraldo Bašinsko sodybą Alytaus rajone, Eigirdonių kaime. Tas pats G.F.Bašinskas, anksčiau vadovavęs Kauno vyriausiojo policijos komisariato, kuriame triūsė ir nužudytasis teisėjas J.Furmanavičius, štabui, po teisėjo žūties ne kartą televizijos laidose plovė mirusio bičiulio reputaciją. Taigi A.Ūsas pailsėti atvyko pas gerą J.Furmanavičiaus bičiulį, nors pats tikino žuvusiojo teisėjo nepažinojęs.

Maža to – neoficialiai teigiama, kad birželio 12-ąją, prieš vykdamas pas G.F.Bašinską, kaltinamasis pedofilijos byloje atsisakė privačių apsaugininkų paslaugų – bent jau atvyko be jų palydos. Ir jau niekas nebepatvirtins, ar tikrai A.Ūsas, išlenkęs taurelę, sodybos šeimininkui užsiminė, kad jeigu bus nuteistas už D.Kedžio dukros prievartavimą ir sės į kalėjimą, tai nebetylės, papasakos apie savo bendrininkus…

Įvykio liudininkai pasakoja taip: A.Ūsas į Eigirdonis atvyko žūties išvakarėse, birželio 12-ąją. Vakare susirinkusi kompanija šiek tiek išgėrė, o sekmadienį važinėjosi keturračiais. A.Ūsas esą vėžino ir kartu atvykusią žmoną, ir sodybos šeimininko aštuonmetį sūnų. Už nuosavo keturračio vairo sėdo ir pats G.F.Bašinskas.

Apie 15 val. visi grįžo, o A.Ūsas, tariamai pareiškęs, kad apsuks dar porą ratų ir grįš po 15 minučių, išvažiavo. Vyrui negrįžus, jo draugai ieškojo dar porą valandų. Tada sužinojo, kad vienintelis bylos įtariamasis rastas negyvas baloje.

Policijos duomenimis, A.Ūso lavoną griovyje 15.40 val. aptiko vietos gyventojas. Ištempęs jį iš griovio, apvertė ant nugaros ir iškvietė medikus. Šie, atvykę po 15 minučių, konstatavo vyro mirtį ir išjungė tebeveikiantį keturračio variklį. Policija atvyko vėliau nei medikai. Nustačius, kad mirusysis gali būti A.Ūsas, apie tai buvo pranešta prokurorams.

Ką veikė ministras ir advokatė

Pareigūnai tuo pat metu bando įteigti kitą įvykių versiją: vienintelis pedofilijos bylos įtariamasis į bičiulių sodybą atvyko žūties dieną. Išvažiavo su keturračiu, kurį jau ne kartą vairavo, o apie 15.40 val. vietos gyventojas rado jo kūną.

Jau kitą dieną po žūties Zenonas Burokas, Generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo prokuroras, pareiškė: medicinos ekspertai nustatė, kad A.Ūso mirties priežastis – paskendimas griovyje, kuriame vandens buvo ne daugiau kaip iki kelių.

„Jis įvažiavo į griovį, nulipo nuo motociklo, nusiėmė šalmą, kažkodėl suklupo ir prigėrė vandenyje“, – pasakojo Z.Burokas.

Tą pačią dieną prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A.Kliunka patikslina – A.Ūsas pakelės griovyje nuskendo visiškai girtas. Anot prokuroro, jo biologinėje terpėje rastos daugiau nei 3 promilės alkoholio.

Tačiau A.Ūso ir L.Stankūnaitės bendra advokatė L.Kraujutaitienė iš karto po nelaimės žiniasklaidai pareiškia, kad esą ji pirmoji atsidūrusi tragedijos vietoje – t. y. atvažiavusi iš Kauno (iki sodybos reikėtų važiuoti valandą – red.) ir radusi savo klientą gulintį kniūbsčią, o keturračio variklis tebeveikė. Tiesa, po kelių dienų advokatė bando ištaisyti klaidą.

„Sekmadienį 18 val. sulaukiau Guodos (A.Ūso žmonos – red.) skambučio ir sužinojau, kad jos vyras nebegyvas“, – naują versiją pateikia L.Kraujutaitienė.

Savo tiesą turi ir netikėtai į istoriją įsipainiojęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Netrukus po žūties jis pats kolegoms ir teisėsaugininkams apsiskelbia tragedijos dieną važiavęs pro šalį, iš savo sodybos Trakų rajone, ir pastebėjęs įtartinai keliu vingiuojantį keturratį, kurį greičiausiai vairavo A.Ūsas. Ministras, tąkart kalbėdamas su LŽ, tiesiai pareiškė iš karto įtaręs, kad A.Ūsas vairavo girtas, tačiau netrukus kitoms žiniasklaidos priemonėms jau aiškino nei žuvusįjį pažinęs, nei įtarimų dėl jo blaivumo turėjęs. Vienaip ar kitaip, pamatęs keliu įtartinai vairuojamą transporto priemonę, teisingumo ministras apie tai neinformavo policijos, tačiau po žinios apie A.Ūso mirtį nedelsdamas pasiprašė priėmimo pas prokurorus.

Ar žuvusiojo advokatė ir ministras R.Šimašius galėjo puotauti A.Ūso žūties išvakarėse toje pačioje sodyboje? Liudininkai apie tai nutyli, abu herojai tokią galimybę neigia.

Prakalbo apie smurtą

Prokurorai, kaip ir D.Kedžio mirties atveju, bando įteigti, kad greičiausiai A.Ūsas žuvo per nelaimingą atsitiktinumą, nes ant jo kūno smurto žymių neaptikta. Su tokia versija nesutinka net žuvusiojo artimieji, paprastai tiksliai patvirtinantys teisėsaugininkų versijas.

A.Ūso uošvė Bena Latakaitė aiškino, kad artimieji ant žuvusiojo krūtinės matė juodą juostą, „lyg jį būtų virve kas tempęs, o gal buvo koks trosas ištiestas, norint jį sustabdyti“, taip pat tikino, kad buvo pajuodusi kairė ranka.

A.Ūso tėvas jo žūties dieną pareiškė, kad sūnus buvo pašalintas kaip neparankus liudytojas, kuris viską žinojo. „Keturi žmonės jau nužudyti, jūs sužinokite, kas bus penktas“, – kalbėjo sūnaus netekęs vyras.

Žuvusiojo artimieji neigia ir tai, kad A. Ūsas galėjo būti girtas. G.Ūsienės teigimu, jei vyras būtų buvęs išgėręs, jam niekas nebūtų leidęs vežioti sodybos šeimininko sūnaus. Tačiau prokurorai tebetvirtina – vyras paskendo būdamas visiškai girtas. Prie sodybos paliktame A.Ūso automobilyje rastas net ir butelis, iš kurio galbūt paslapčiomis nuo visų galėjo gerti A.Ūsas.

Lyg siekdami sustiprinti įspūdį, prokurorai, praėjus vos dviem dienoms po A.Ūso žūties ir preliminarių išvadų pateikimo, vėl skelbia spaudos konferencijoje, kurioje dar kartą kalba… apie D.Kedžio mirties priežastis, pagrįstas tų pačių Teismo medicinos instituto ekspertų, kurie tyrė įtariamojo pedofilijos byloje palaikus, išvadas.

Taigi – A.Ūso organizme nustatyta daugiau kaip 3 promilės alkoholio, o D.Kedžio – 3,7 promilės. A.Ūso keturratyje aptiktas alkoholinio gėrimo butelis, panašus voliojosi ir prie D.Kedžio lavono. Mergaitės tėvas mirė užspringęs skrandžio turiniu, ją galbūt išnaudojęs verslininkas – prigėręs seklioje baloje.

Tęsinys – rytoj.

2010-10-06 07:36
Jurga Tvaskienė | „Lietuvos žinios“