Žudikai, nufilmavę žiaurią aukos egzekuciją, teisiami po kelerių metų

 

Prieš keletą metų jauni klaipėdiečiai rodė draugams mobiliojo ryšio telefonu įrašytą egzekuciją, kurioje krauju pasruvusiam nuogam narkomanui kankintojai ant galvos užmetė akmenį ir į užpakalį kišo medinį kuolą.

Apie 2007-ųjų rugpjūčio 6-osios nakties įvykius pasakojo 27 metų Jurgita Kiserauskaitė. Prieš pusketvirtų metų ji glaudėsi metaliniame garaže, buvo nėščia ir artimai bendravo su buvusiu mokslo draugu, narkomanu Mindaugu Š., rašo “Klaipėda“.

Jau buvo sutemę, kai pora vaikštinėjo Paryžiaus Komunos gatve ir pro skylę tvoroje įlindo į stadioną prie Futbolo mokyklos. Iš tamsos atsklido girtos kompanijos riksmai.

Netrukus prie poros priartėjo du nepažįstami vaikinai. Vienas jų paprašė pavaišinti cigarete ir netrukus nustebo išvydęs, kad Mindaugas Š. apsivilkęs jo drabužį.

J.Kiserauskaitė dar matė, kaip atėjūnai parvertė ant žemės jos draugą ir pradėjo spardyti.

Nėščia mergina paskubėjo dingti įniršusiems vaikinams iš akių, bet dar keliolika minučių girdėjo mušamo bičiulio aimanas.

24 metų Mindaugas Š. po patirtų kankinimų išgyveno kelias paras, tačiau sąmonės neatgavo ir mirė neatpažintas.

Patys šios istorijos dalyviai apie tai, kad auka mirė, sužinojo tik po metų, o į teisiamųjų suolą sėdo dar vėliau.

Telefonas, kuriuo nufilmuoti šiurpūs vaizdai, buvo pavogtas, o jo savininkas širdgėlavo, kad nespėjo ištrinti egzekucijos. Telefono savininko ilgą laiką nesisekė nustatyti.

Blondinių naujienos: I.Burlinskaitei – šviestuvu per galvą

 

Savam krašte pranašu nebūsi – pamanė lietuvaitės “Olialia“ blondinės Marina Bui ir Indrė Burlinskaitė, ir nusifilmavo Danijos eletroninių prekių reklamoje.

Svetainėje “Youtube“ internautai jau gali peržiūrėti graudžiai juokingą reklamą, kurioje tiesiai ant I.Burlinskaitės garbanų užvirsta didžiulis šviestuvas – taip danai reklamuoja elektronines prekes.

“Olialia“ mergaitėms Marinai ir Indrei reklamoje teko įprasta užduotis – staipytis dėvint tik bikinius ir iššauti šampano kamščius. Pusės minutės trukmės vaizdelio kulminacija – kai lietuvaitės galvą pasiekia palubėje kabėjęs šviestuvas.

Kodėl mylėti save naudinga?

 

Masturbacijos reiškinį ilgus šimtmečius gaubė įvairiausi mitai.

Laimei, šiandien jau neatsiras tikinčių, kad nuo masturbacijos delnai gali apaugti tankiais šeriais.

Pastarųjų metų statistika leidžia teigti, kad, nepaisant lytinių santykių dažnumo ar kokybės, vis daugiau žmonių užsiima masturbacija…

Nauda jai

Masturbacija padeda moteriai artimiau susipažinti su savo kūnu, išsiaiškinti savo erotines zonas ir išmokti valdyti orgazmą – jį atitolinti, sulaikyti ar pasiekti, o kartu išmokyti partnerį, kaip suteikti jai daugiausia malonumo. Su masturbacija susipažinusi moteris aiškiau suvokia, kaip ir kas ją jaudina.

Miuncheno seksologijos centro ekspertai nustatė, kad tų moterų, kurios periodiškai masturbuojasi, patiriamas orgazmas yra stipresnis.

JAV mokslininkai apklausė šimtą 30–32 metų moterų, kurios vieno lytinio akto metu sugeba patirti kelis orgazmus, ir patvirtino, kad 60 % respondenčių aktyviai (2–4 kartus per savaitę) praktikuoja masturbaciją dar nuo paauglystės. Amerikiečiai įsitikinę, kad savęs patenkinimas uždega moterų seksualumą ir leidžia joms įkaisti greičiau.

Nauda jam

Mokslininkai mano, kad egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp ejakuliacijos dažnumo ir prostatito bei prostatos vėžio atsiradimo. Todėl, jei susijaudinai, bet dėl kokių nors priežasčių seksas su partnere nėra įmanomas, medikai rekomenduoja pereiti prie masturbacijos, kuri yra puikus prostatinės liaukos išvalymo būdas.

Solidus Didžiosios Britanijos leidinys „British Journal of Urology International“ paskelbė, kad tie dvidešimtmečiai, kurie patiria ejakuliaciją daugiau nei 5 kartus per savaitę, maždaug trečdaliu sumažina riziką susirgti prostatitu. Šiuo atveju tai, kaip bus pasiektas spermos išsiveržimas, nėra svarbu.

Amerikiečiai urologai paskelbė, kad tas, kuris išras patikimą vaistą nuo prostatito, turėtų gauti Nobelio premiją. Ir nors masturbacija dažniausiai atneša lauktą apdovanojimą, ja, amerikiečių gydytojų nuomone, galima užsiimti ir tiesiog „dėl sveikatos“. Masturbavimasis gali atstatyti hormonų pusiausvyrą vyro organizme.

Norite tikėkite, norite ne, bet, pasak naujausio tyrimo „Seksas Jungtinėse Valstijose“, reguliariai masturbuojasi 80 procentų vyrų, turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Seksopatologai gydomuosius masturbacijos seansus rekomenduoja tiems vyrams, kurie skundžiasi potencijos sutrikimais ir priešlaikine ejakuliacija. Kai kurie specialistai tvirtina, kad savistimuliacija (tiesa, nepasiekiant orgazmo) likus valandai iki lytinio akto vėliau padeda pasiekti stipresnę bei standesnę erekciją.

Jam ir jai

Taip, masturbacija yra seksas su pačiu savimi. Ir ji nepatenka į neištikimybės apibrėžimą. Atvirkščiai: jei partneriai dažnai griebiasi šio nekalto savęs patenkinimo būdo, jų santykiai dažniausiai yra tvirtesni ir trunka ilgiau.

Abstrakčios fantazijos, kurios apninka žmones masturbacijos metu, padeda pagerinti realų seksualinį gyvenimą.

Tokia iškrova efektyviai sumažina tiek vyrų, tiek moterų nervinę, psichologinę ir seksualinę įtampą. Be to, masturbacija mažina pasidavimo depresyviai nuotaikai riziką, taip pat saugo nuo… gripo ir peršalimo ligų.

Tie žmonės, kurie 1–2 kartus per savaitę patiria orgazmą, gali pasigirti atsparesniu imunitetu, jų organizme padaugėja imunoglobulinų – žmonių, kurie neatsisako sekso ir masturbacijos, organizmas šių antikūnų pagamina maždaug 30 % daugiau. vyras.lt

A. Nedzinsko priešrinkiminiai manevrai: o gal geriau būtų laidotuvės?

 

„Dzyvų dzyvai“. Būtent taip dzūkiškai reiktų pasistebėti Seimo nario Antano Nedzinsko vestuvėmis. O kaip kitaip, jei, greičiausiai, tų vestuvių ir nebuvo. A. Salamakinas teigia, kad su santuoka juokauti negalima, televizijos aiškinasi tikras ar ne A. Nedzinsko vestuvių liudijimas, Seimo nario mama nieko nežino ir nenori šnekėti apie sūnaus jungtuves.

Pats A. Nedzinskas šia tema nieko nekomentuoja jam nepatinkančiai žiniasklaidai, tačiau įtartinai rodosi tik iš anksto suplanuotose TV laidose, kur pasakoja apie savo neišmatuojamą meilę ir laimę.

(Ne)santuoka

Atrodytų ši santuoka – tarsi danguje (tikrame, o ne tame, kur išgarsėjo Antanas) nulemta: 2 numeris Tautos prisikėlimo partijos sąraše Alytaus rajono savivaldybės tarybos rinkimuose ištekėjo už pirmojo numerio sūnaus.

Negalėjo būti kitaip, nes naujoji A.Nedzinsko (ne)žmona teigia, kad jos mylimasis ją užbūrė ne tik asmeniniu žavesiu, bet ir savo politinėmis idėjomis. Kuo tokiomis? Antanai, tauta nori išgirsti tas tavo politines idėjas. Čia juk ne sekso pozos, kad tik žmona žinotų, ką tu mėgsti.

Be to, jei jau iš meilės, tai reikėjo merginai žemesnį numerį duoti kandidatų sąraše, o dabar visas kaimas kalbės, kad mergina partinę karjerą padarė per lovą. Arba, jei vestuvių iš tiesų nebuvo, gali būti, kad jos karjera sugriuvo dar prieš prasidėdama. Bet koks skirtumas Antanui, jei tos meilės nėra.

Seimo nariui labiausiai turėtų rūpėti, kad jo paties politinė karjera gali nukentėti dėl šių neįvykusių vestuvių. Apie tai, kad A. Nedzinskas tapo rimtu vedusiu vyru ir nebėra tas pleibojus, kuris medžiojo tokias scenos primadonas kaip Raimonda Masiulytė, nešneka ir oficialus Seimo nario puslapis http://www.lrs.lt, kuriame kiekvienas sveiko proto politikas mielai ir neatidėliotinai pasiskelbtų, kad yra rimtas šeimos vyras.

Dar baisiau, kad net „Facebooke“, kuriame visi su draugais dalinasi vestuvių potyriais, kelia savo ką tik gimusių vaikučių nuotraukas – visiška tyla. A. Nedzinskas savo asmeniniame puslapyje socialiniame tinkle nieko nepasiskelbė, jo santykių statusas nepakito, vestuvių nuotraukos neįkeltos. Kaip čia taip: eiti į televizijos laidas ir porinti apie savo laimę, tačiau ja nepasidalinti su savo 2139 draugais?

Nevykęs pijarščikas

Antanai, juk turi ryšių su visuomene magistrą, kuriuo vis nevengi pasigirti. Kaip čia taip išėjo, kad šioje situacijoje visiškai apsiskaičiavai? Nors žmonėms patinka “veselės“, nepatinka, kai juos laiko kvailiais. Žmonės iš Seimo nario tikisi truputį rimtesnių veiklų nei „pažaidžiam šeimą“. Kažkaip šitas reklaminis projektas atrodo ne rimtas darbas, o mokyklos saviveikla.

Prieš prasidedant rinkiminei kampanijai į savivaldybių tarybas, pasklido kalbos, kad Lietuvos politikus įkvėpė Barako Obamos rinkiminė kampanija „Yes We Can!“ (Taip, mes galime! – aut. past.). Ir A. Nedzinskas nusprendė, kad jis irgi gali susituokti. Bet Lietuvoje tuo nieko nenustebinsi: tuoktis mes mokame, bet ir skiriamės neprasčiau, todėl Lietuva pirmauja visoje ES pagal skyrybų skaičių.

A. Nedzinsko flirtas su vestuvėmis pastebėtas jau anksčiau. Praėjusiais metais Seimo narys savo prabangiu limuzinu „Pobeda“ dirbo eiliniu berniuku pagal iškvietimą, t.y. vairuotoju. Ir ne bet kaip dirbo, o sugebėjo pažeisti daugybę kelių eismo taisyklių ir dar papiktinti į bažnyčią besirenkančius tikinčiuosius. Bet ko tik nepadarysi, kai tokia jaudinanti vestuvių akimirka. Tavo ar ne tavo, tikra ar netikra.

Jei labai norėjosi vestuvių motyvo, reikėjo pasirinkti „Pabėgusios nuotakos“ scenarijų ir tapti tuo, kurį paliko prie altoriaus. Ir santuokos liudijimo nereiktų spausdintis, be to, lietuviai myli nuskriaustuosius bei mielai už juos balsuoja.

Tačiau efektyviausia būtų susiorganizuoti savo mirtį. Žmonės gedėtų, neštų gėles, kalbėtų apie politiką tik gražiai. O vėliau, po kokių trijų dienų, galima susiorganizuoti ir savo prisikėlimą. Tai neabejotinai suveiktų geriau ir praktiškai būtų galima galvoti apie amžinybę politikoje. Jokūbas Graliauskas

A.Nedzinskas pasiuto: politikas verkia prieš kameras ir grasina “duoti į snukį“

 

Aiškėjant faktams, kad Seimo narys rinkėjams akis dūmė ir ne vestuves, o priešrinkiminę akciją surengė, Antanas Nedzinskas imasi apgailėtinos gynybos: kūkčioja priešais kameras ir grasina “duoti į snukį“.

A.Nedzinskas keistuoliu vadintas dar tais laikais, kai pirmą kartą jį išvydo plačioji auditorija (realybės šou “Dangus“). Antanas pokštaudavo prieš kameras, spekuliuodavo savo įvaizdžiu. Ir štai, Antanas Seimo nariu tapo, tada ir prasidėjo: A.Nedzinskas, Arūno Valinsko pasekėjas, vis privengdavo žurnalistų, stengėsi tyliai ramiai Seime sėdėti, niekam neužkliūti, bet tada po kojom pasipainiojo moteris.

A.Nedzinskas gyrėsi prieš porą savaičių ją vedęs, noriai pasakojo žurnalistams apie savo gražią šeimyninę ateitį, apie vaikus kalbėti pradėjo, į Seimo viešbutį įsileido, kur drauge su “žmona“ Greta ant sofutės apie santuoką svaičiojo. Tačiau tiems patiems žurnalistams prakapsčius vestuvinių dokumentų darželį, A.Nedzinskas pakraupo – kaip taip galima? Puolė ašaroti prieš kameras ir galiausiai pagrasino, kad žengę į jo žemes, sveiki iš jos neišeis – pats Seimo narys snukdaužiu užsiims.

LNK televizijoje jau sukasi anonsai – viena laida žada pasakojimo apie šaunią Nedzinskų vestuvinę puotą tęsinį, kita (“Neišgalvoti gyvenimai“) – gąsdina žurnalistus: jei šie imsis tiesos paieškų, viešas asmuo, valdžios žmogus, pavyzdys vaikams, Seimo narys pradės užsiimti ne tik “neišgalvotomis vestuvėmis“, bet ir “neišgalvotu žmonių žalojimu“ – liaudiškai tariant – “snukdaužiu“. “Jeigu ant mano tėvų, ar Gretos (“žmonos“) tėvų kiemo ateis žurnalistai su kamera, ir jei aš ten būsiu, aš be jokio perspėjimo trenksiu į snukį“, – ašarodamas grasina apsimelavęs ir pats dėl to supykęs A.Nedzinskas.

Ne veltui Antano žmonės nesupranta: pats žurnalistams patvirtina vedęs, paskui pyksta, kai televizininkai Antano melus atkapsto, paskui duoda tiems patiems žurnalistams interviu, kuriame beverkdamas sugeba ir pagrasinti. Koks Seimo narys, tokie ir reportažai.

Kita vertus – anokia čia naujiena Lietuvoje. Politikai meluoti pradeda anksčiau, nei tautos geru gyvenimu rūpintis. Štai, kandidatė į savivaldą Greta Šapkaitė-Valuckienė nemato reikalo paaiškinti, kodėl būdama mažametė Ievos kostiumu staipėsi prieš kameras, juk lengviau pasakyti, kad tai – kita mergelė nuoguose kadruose, ir tai – šmeižtas. Paprašyta sukonkretinti savo planus didžiojoje politikoje, supyksta – savo politinių idėjų ji neatskleis, nes jai gaila reitingų žiniasklaidai. Suprask, jai gaila, kad apie jos gerus užmojus sužinos masės rinkėjų.

Į tarybą Kupiškyje prieš savo valią bus renkami senoliai

Jeigu senolims progresuoja alzheimerio liga, jiems turėtų būti panaikinta teisė dalyvauti rinkimuose.

Kai kurie garbaus amžiaus kandidatai į Kupiškio rajono tarybą tik dabar sužinojo, kad yra partijos „Jaunoji Lietuva“ nariai. Kas už juos užpildė ir pasirašė dokumentus, aiškinasi Vyriausioji rinkimų komisija. Tuo metu partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas NE išsižada savo partijos narių Kupiškyje.

75-erių kupiškietė nustebo sužinojusi, kad partijos „Jaunoji Lietuva“ sąraše kandidatuoja į rajono tarybą. Paskutiniąja sąraše įrašyta moteris su skundu ją išbraukti atskubėjo į rinkimų komisiją. Tačiau neneigė, kad bendravo su šios partijos skyriaus pirmininku Dangirdu Mikšiu ir pasirašo už jo kandidatūrą.

„Jis lankydavo jas dėl šiukšlių, dėl gatvių valymo, jis pats norėjo išsikelti kandidatu, tai galvojo, kad renka parašus, kad jį palaikytų, bet ji tikrai nesuprato, ką pasirašo“, – aiškino Kupiškio rajono savivaldybės rinkimų apygardos pirmininkas Rolandas Aukštikalnis.

Kitas „Jaunosios Lietuvos“ partijos kandidatas į rajono tarybą šiuo metu guli prikaustytas ligos patale ir apie savo ketinimus tapti tarybos nariu sužinojo tik iš „Panoramos“ korespondentų.

„Aš turiu savo bendražygį tokį, kuris man tvarkė dokumentus, viską sužinojo, kad aš esu ligoninėje, aš su juo bendrauju ir nieko konkrečiai jis nepasakė, sako, man reikia“, – teigė partijos „Jaunoji Lietuva“ kandidatas į Kupiškio rajono tarybą Alfonsas Valma.

Vyriškis negalėjo pasakyti, net kokiai partijai priklauso jo pažįstamas. Į rajono tarybą patekęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąraše šiuo metu Dangirdas Mikšys taryboje neatstovauja jokiai partijai, todėl į savivaldos rinkimus 24 žmones veda jau su kitos partijos vėliava.

Nors Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje ir Kupiškio rajono rinkimų informaciniame leidinyje nurodyta, kad Dangirdas Mikšys kandidatuoja partijos „Jaunoji Lietuva“ sąraše, tačiau partijos pirmininkas Stanislovas Buškevičius nuo šio skyriaus atsiriboja.

„Tai yra partijos „Lietuvos kelias“ atstovai, tai nėra „Jaunosios Lietuvos“, kadangi po „Jaunosios Lietuvos“ skėčiu susibūrė labai daug politinių organizacijų ir šį klausimą galėtų atsakyti tikrai „Lietuvos kelio“ atstovai“, – aiškino partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininkas Stanislovas Buškevičius.

Pasak vyriausiosios rinkimų komisijos, partija „Lietuvos kelias“ savivaldos rinkimuose nedalyvauja. Kartu su kitais skyriais Kupiškio skyrių užregistravo būtent „Jaunosios Lietuvos“ pirmininkas.

„Jei tikrai senyvo amžiaus žmonėmis manipuliuojama, jiems nežinant, kažkas pasirašoma, tai nusipelno griežtos atsakomybės. Parašų klastojimas, apsimetimas kitu asmeniu ir panašūs nusikaltimai yra baudžiamasis kodeksas“, – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Vyriausioji rinkimų komisija įpareigojo Kupiškio rinkimų apygardos komisiją padėti dėl savo parašo senolei kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Patenkinti prašymo išbraukti ją iš kandidatų komisija pati negali, nes terminas tą padaryti baigėsi metų pradžioje.

Lietuviai žiemos bijo labiau nei latviai ar estai

 

Net 90 proc. lietuvių teigia, kad žiemą lauke praleidžia gerokai mažiau laiko nei šiltuoju metų laiku.

Daugiau nei pusė jų (60 proc.) nurodo, kad pagrindinė to priežastis yra blogas oras.

Tuo tarpu gydotojai sako, kad lietuviai, leidžiantys laiką tik uždarose patalpose ir neskiriantys dėmesio fiziniam aktyvumui, silpnina imunitetą ir rizikuoja savo sveikata.

Kaip parodė “Actimel“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa, vos dešimtadalis Lietuvos gyventojų žiemą lauke praleidžia tiek pat laiko, kiek ir kitais metų laikais. Daugumą jų (60 proc.) nurodo, kad į lauką neina dėl blogo oro, 40 proc. sako, jog žiemą lauke nėra ką veikti.

Tuo tarpu mūsų kaimynai latviai ir estai šaltuoju periodu yra aktyvesni – penktadalis latvių ir ketvirtadalis estų teigia, kad net ir žiemą lauke būna tiek pat kaip ir šiltuoju metų laiku.

Paklausti, ką dažniausiai veikia lauke žiemą, dauguma lietuvių (61 proc.) ir pusė estų nurodė, kad užsiima tokia nemalonia veikla kaip sniego kasimu, automobilių valymu ar kitais žiemos darbais.

Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustųjų latvių (52 proc.) sakė, jog laiką leidžia eidami pasivaikščioti ar statydami sniego senius. Tik vos daugiau nei dešimtadalis lietuvių nurodė, jog užsiima žiemos sportu – slidinėja, čiuožinėja. Žiemos pramogos populiariausios tarp latvių – 20 proc. teigia, kad slidinėja ar čiuožinėja.

Atšalus orams gerokai sumažėja visų Baltijos šalių gyventojų dėmesys fiziniam aktyvumui. Apie 60 proc. gyventojų visose trijose šalyse prisipažįsta, kad žiemą mažiau sportuoja ar aktyviai leidžia laiką.

Kauną garsino talentingi girtuokliai

 

Didžiosios depresijos metais laikinojoje sostinėje kavinių ir restoranų ne mažėjo, o daugėjo. Svaigalų ir alaus gamintojų praėjusio šimtmečio krizė nepapjovė, tik švelniai kepštelėjo per užpakalį.

1932 metų gruodį, prasidėjus adventui, Kauno bažnyčiose buvo išplatintas ganytojiškas vyskupo laiškas, kuriame pasakyta: „Dabar, kai siaučia pasaulio ūkio krizis, reikalinga moralinė tikinčiųjų santalka. Turime tausoti tautos dorovinį veidą, nepasiduoti blogio gundymams, nepulti į girtuoklystę. Ypatingai laikykimės blaivystės priesakų, duotų šviesiojo vyskupo Motiejaus Valančiaus.“

Deja, ir XX a. 4-ojo dešimtmečio krizės metu lietuviai gėrė. Kaip prieš ją ir po jos. Sunku pasakyti, kiek daug, nes tarpukario Lietuvoje alkoholizmas kompleksiškai nebuvo gydomas, tad tikslios statistikos nėra.

Gėrė kaip kiaulės

Dabar išplitusi nuomonė, esą mūsų proseniai gerdavę nedaug ir kultūringai, – mitas. Po 1863 m. sukilimo Suvalkų ir Kauno gubernijose spiritinių gėrimų suvartojimas du kartus viršijo bendrą Rusijos vidurkį.

Tai ar girtuoklių tauta – rusai? Tiesa, M.Valančiaus blaivybės akcijos iš pradžių davė vaisių. Tačiau jau nepriklausomos valstybės laikais garbusis vyskupas turėjo vartytis karste – jo vardu pavadintoje gatvėje kaip grybų pridygo pigių užeigų ir kavinių.

1932 m. laikraštis „Sekmadienis“ gandų skyrelyje rašė: „M.Valančiaus gatvėje vėlų vakarą Vidaus reikalų ministerijos departamento valdininkas, tūlas D., šleivojo girtas, šaukė visus papjausiąs, pasodinsiąs kalėjiman. Paskui sužvigo it paršas, klestelėjo ant bordiūro ir pasileido vemti.“

Gamintojai kentėjo mažiau

Dabar dėl sumažėjusio vartojimo degtindariai priversti mažinti gamybą, branginti gaminius, o praėjusio amžiaus Didžiosios depresijos metus lietuviškas spiritinių gėrimų ir alaus verslas išgyveno, palyginti su Vakarų Europos ir JAV, nesunkiai.

1926 m. veikė 35 valstybinės parduotuvės, o 1939 m. Kauno degtinės sandėlis (taip anuomet vadinosi „Stumbras“) jau valdė 141 parduotuvę. Valstybės biudžete degtinės monopolio pajamos sudarė per 18 proc., palyginimui galima pasakyti, kad Vokietijoje degtinės monopolio pajamos sudarė tik 2,6 proc.

Kitaip nei dabar, anuomet buvo stengiamasi ne didinti, o mažinti alaus akcizą ir kainas vartotojams. 1932 metais aludariai prispaudė valdžią, kad akcizas būtų sumažintas 18 centų nuo pagaminto alaus litro.

Blaivybės šalininkams praėjusio amžiaus 3-iajame ir 4-ajame dešimtmetyje nepavyko įtikinti valdžios, kad būtų įvestas prohibicijos režimas kaip JAV.

Rinką užpylė „brenkštu“

Vis dėlto spiritinių gėrimų kainos nuolat didėjo, todėl ir anuomet spirito kontrabanda maišė alkoholio gamintojų ir legalių prekeivių kortas. Vokiškas (prūsiškas) spiritas 1922 – 1926 metais buvo gabenamas per Rytų Prūsijos ir Lietuvos sieną ypač dideliais mastais. Kontrabandiniai svaigalai buvo vadinami „brenkštu“ arba „jūros šnapseliu“.

Tokių „šmugelninkų“ pelnas buvo didžiulis, nes skirtumas tarp pagaminimo ir pardavimo kainos siekdavo net iki 1 tūkst. 500 proc. Laisvajame Dancigo mieste (dabar Gdanskas, Lenkija) spiritą „šmugelininkai“ pirkdavo po 90 centų už litrą (didmeninė kaina), o Lietuvos juodojoje rinkoje pardavinėdavo jau po 10 – 15 Lt.

Dėl „brenkšto“ kontrabandos valstybė kasmet prarasdavo apie kelis milijonus litų. 1925 m. Klaipėdos krašte sulaikyta 38 tūkst. litrų spirito, o 1926 m. – 78 tūkst. litrų. Skaičiuota, kad sulaikoma apie 10 proc. kontrabandos, tad vien 1925-aisiais į Lietuvą įvežta apie 400 tūkst. litrų nelegalaus spirito.

Kavinė kaip visas pasaulis

Gerti negražu ir nesveika, tačiau neįmanoma įsivaizduoti laikinosios sostinės gyvenimo be „Metropolio“, „Versalio“ restoranų, „Konrado“ kavinės. Būtent kavinėse, restoranuose, baruose anuomet buvo galima greičiausiai sužinoti aukštuomenės gyvenimo naujienas, skandalus, susipažinti su vyresniais kolegomis, padėti pamatus karjerai.

Čia virdavo kūrybinės idėjos. „Metropolyje“, dūmų, degtinės ir krupniko tvaike, ryškėjo ir realistinio Petro Cvirkos romano „Frank Kruk“ kontūrai, ir mistinės Albino Herbačiausko astralinių pasaulių vizijos.

Tarpukario kultūringos girdyklos buvo dabartinė žiniasklaida, internetas, televizija ir mobiliojo ryšio telefonai vienoje krūvoje. Pagaliau ir muzikos naujienas – Danieliaus Dolskio šlagerius, M.Hofmeklerio aranžuotes – kauniečiai išgirsdavo gurkšnodami visai ne kokakolą.

Pirmos atgriūdavo ponios

Po nepriklausomos valstybės įkūrimo laikinosios sostinės restoranai buvo suskirstyti į grupes: daugiau valstybei mokantieji buvo vadinami pirmos rūšies, o mažiau – antros (buvo ir trečios rūšies restoranų bei kavinių). Pirmos rūšies restoranai dirbdavo iki 24 val., o antros – iki 22 valandos.

Turtingesni restoranai, kurių dauguma buvo įsikūrę Laisvės alėjoje, turėjo teisę didinti maisto ir gėrimų kainas.

Įvedus valstybinį degtinės monopolį, restoranų ir kavinių darbo laiko niekas neberibojo. Restoranai dažniausiai būdavo atviri iki 1 valandos nakties, bet buvo ir ilgiau dirbančių.

Kavinėse ilgiausiai sėdėdavo vyrai, tačiau rytais pirmosios pasirodydavo poniutės, apsivilkusios brangiais kailiais, dar atsivesdavo savo šunelius.

Firminis kunigo krupnikas

Tarpukario Kauno menininkai visus barus ir restoranus vadino kavinėmis. Gal todėl, kad populiarus gėrimas anuomet buvo kava su degtine. Tokį kokteilį ypač mėgo pirmosios Meno mokyklos Kaune įkūrėjas, žinomas dailininkas Justinas Vienožinskis. Jis buvo didelis mėgėjas paūžti, o po pokylio kviestis tą patį vežiką. Pasišnekėdavo ir su juo, ir su arkliu.

Beje, pastebėta, kad mokslus dar carinėje Rusijoje baigę kauniečiai daugiau gėrė degtinę, o studijavusieji Vakarų Europoje – vyną. Tačiau greitai visus gėrimus nurungė medaus, spirito ir žolelių likeris „Krupnikas“. Šį gėrimą ypač puikiai mokėjo paruošti poeto Maironio šeimininkė Marcelė. Pasakojama, kad poetas ypač džiaugdavosi viešniomis moterimis ir puldavo jas vaišinti savo „firminiu“ gėrimu.

Šaunios tradicijos išsigimė

Sovietų okupacija iš esmės pakeitė laikinosios sostinės restoranų veidą ir visą gėrimo kultūrą. Tarpukariu trims rimtiems vyrams „pasiekti kondiciją“ užtekdavo vieno 0,33 talpos buteliuko karčiosios, o nuo sovietmečio iki dabar jau reikia pusės litro „ant galvos“ vien apšilimui.

Čia ėmė rinktis jau nebe menininkai ir šaunūs kariūnai, o prekybos bazių vedėjai ir mėlynanosiai „praporščikai“. Užstalėse buvo kalbama nebe apie Bachą ar Feuerbachą. Geriausiu atveju – apie Editą Pjechą, kurią girti liežuviai irgi siųsdavo į vieną seksualią vietą, žymimą garsu „Ch“.  Artūras JANČYS  LS  20090124

Prie Seimo protestuotojų laukė mirtis

 

Netyla diskusijos, kas kėlė didesnį pavojų sausio 16-ąją: dėl išvogtos Lietuvos prieš vagis sukilę žmonės ar į minią šaudę policininkai. Pareigūnai teisinasi – šaudyta guminėmis kulkomis. Tačiau jie nutyli, kad tos kulkos gali būti ir mirtinos, – rašo dienraštis “Vakaro žinios“.

Į mitinguojančiųjų minią prie Seimo viešojo saugumo pareigūnai šaudė nekaltomis guminėmis kulkomis. Išpleškino jų apie tūkstantį. Kam kojos sąnarį sutrupino, kam dalį ausies nuplėšė. Nepaisydami to pareigūnai išsijuosę tvirtina, kad tokios kulkos nepavojingos!

Jei jos tokios nepavojingos, kodėl apie guminių kulkų uždraudimą pastaruoju metu kalbama Europos Parlamente? “Vakaro žinios“ aiškinosi, kodėl nuo “nekaltų“ kulkų nukentėjo visas būrys žmonių.

Nereikėjo šaudyti

“Mano nuomone, tada nebuvo jokio reikalo šaudyti, – svarstė buvęs “Aro“ rinktinės vadas, o dabar “Atlanto“ futbolo komandos vadovas Vacys Lekevičius. – Nebuvo dėl ko ginklus, tegu ir užtaisytus guminėmis kulkomis, nukreipti į žmones. Ne ta situacija. Būtų pakakę kitų apsisaugojimo priemonių. Juk yra ir skydų, ir kitos specialios įrangos. Gaila, bet nė kiek netobulėjame.“

Pasak jo, keista, kaip dabar esą kai kas bando tvirtinti, kad guminės kulkos – nepavojingos.

“Paleista iš nedidelio atstumo tokia kulka gali sunkiai sužaloti vidaus organus, pažeisti kraujagysles, sutrupinti kaulus, – vardijo jis. – O ką jau kalbėti, jei ji pataikytų į galvą! Žmogus žūti nuo jos gali!“

Pasekmės – sunkesnės

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas šiai nuomonei irgi pritaria: “Jokiu būdu nesakau, kad jos nepavojingos. Todėl ir reikia labai gerai apgalvoti, kokiais atvejais tokias kulkas galima naudoti. Ar apskritai reikia naudoti. Būtina atsižvelgti į galimas jų panaudojimo pasekmes, kad jos nebūtų sunkesnės nei pats veiksmas, kurį norima neutralizuoti.

Kolektyvinė bausmė

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos krašto apsaugos vadovas Audrius BUTKEVIČIUS  “Vakaro žinias“ tikino, kad teisėtai organizuotame mitinge prie Seimo susirinkusiai žmonių miniai, į ją šaudant, leidžiant dujas, buvo pritaikyta kolektyvinė bausmė, o kolektyvinė atsakomybė prieštarauja pagrindinėms žmogaus teisių nuostatoms.

“Įstatymas draudžia naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jei gali nukentėti pašaliniai asmenys, – atkreipė dėmesį jis. – Be to, įsakymą šaudyti gali duoti tik vidaus reikalų ministras.“

O ministras Raimundas Palaitis per riaušes buvo Čekijoje.

Nuo guminių kulkų nukentėjo 34 mitingo dalyviai. A.Butkevičiaus duomenimis, vienas iki šiol yra ištiktas komos. Du žmones kulkos esą pavijo išeinančius iš mitingo.

“Abu jie turėjo megafonus – turbūt dėl to pareigūnai juos palaikė aktyvistais, – svarstė A.Butkevičius. – O juk mitingą rengti leidimas buvo duotas. Ko ten eiti, jei ne kalbėti?“

Pasak A.Butkevičiaus, joks daiktas – ar išdaužtas Seimo langas, ar apgadintas automobilis – nėra tolygu žmogaus sveikatos ar net gyvybės praradimui, todėl guminių kulkų apskritai nereikėjo naudoti. Apie tokių priemonių naudojimo uždraudimą Europarlamente jau esą seniai kalbama.

“O jei jas naudoti, tai tik laikantis griežtų instrukcijų, – pabrėžė A.Butkevičius. – Tačiau man iki šiol nepavyko gauti tokių instrukcijų. Neaišku, ar jos išvis egzistuoja.“   ww.vakarozinios.lt  2009 sausio mėn. 31 d.

Pigaus populiarumo siekęs Kauno meras A.Kupčinskas apsijuokė

 

Prasidėjus pertraukai tarybos nariai nulenkę galvas spruko toliau nuo piketuotojų, o meras A.Kupčinskas galiausiai susipyko su protestuotojų lydere. Ketvirtadienį prie Kauno savivaldybės pastato turėjęs įvykti krepšinio baudų mėtymo turnyras miesto mero, konservatoriaus Andriaus Kupčinsko taurei laimėti, skandalingai žlugo. Jame nepanoro dalyvauti nė vienas miesto tarybos narys ar savivaldybės darbuotojas.  Išbandyti rankos taiklumą mėtant krepšinio kamuolį miesto politikai buvo kviečiami savivaldybės tarybos posėdžio pertraukos metu. Renginio organizatoriai šiam iškiliam konkursui pasiruošė nepriekaištingai: prie savivaldybės rūmų buvo pastatytas stovas su krepšinio lenta, paruoštos dvi spindinčios taurės – vieną jų ketinta įteikti daugiausia baudų įmetusiam vyrui, kitą – dailiosios lyties atstovei. Savivaldybės atstovai nepasikuklino pareikšdami, kad turnyras organizuojamas artėjant Lenkijoje vyksiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Tačiau šiam, Kauno vadovą ir politikus išgarsinti turėjusiam renginiui, prasidėti nebuvo lemta. Kauno politikai ir valdininkai pabūgo prie savivaldybės rūmų surengto triukšmingo neįgaliųjų bendrijos „Viltis“ piketo. Prasidėjus pertraukai tarybos nariai nulenkę galvas spruko toliau nuo piketuotojų, o meras A.Kupčinskas galiausiai susipyko su protestuotojų lydere. „Jie iš mūsų atima pastatą, kurį patys susiremontavome. Kaip vertiname tokį elgesį, sunku ką ir pasakyti. Žiemą, kai piketavome su vaikų nuotraukomis, meras praeidamas pasakė „nusispjauti man, vienu piketu daugiau ar mažiau“, – lrytas.lt žurnalistui sakė bendrijos „Viltis“ pirmininkė Joana Šimanauskienė. Ko gero, pabūgę neįgaliųjų, svaidyti krepšinio kamuolio ir varžytis dėl mero taurės nepanoro nei Kauno tarybos nariai, nei savivaldybės administracijos darbuotojai. Prie krepšinio lentos tarsi laukdamas stebuklo sukinėjosi meras A.Kupčinskas, keli administracijos darbuotojai, įamžinti istorines turnyro akimirkas ruošėsi savivaldybės fotografas. Į nepavydėtiną situaciją patekusį miesto vadovą bandė gelbėti keli jo bendražygiai, Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Kauno konservatoriai kelis kartus metė kamuolį, tačiau oficialiai užsiregistruoti turnyro dalyvių sąraše nepanoro. „Nežinau, kas ko išsigando. Gal tik pačiam merui reikėjo šio renginio, jis juk yra dviratininkas ir krepšininkas“, – svarstė politikus išbaidžiusių piketuotojų atstovė J.Šimanauskienė.  Nerijus Povilaitis 20090903