Besmegeniai Blog

Nebūk besmegenis!!

Skandalų dešimtukas: jie nusipelnė gyventi geriau

leave a comment »

 

Skandalų dešimtukas (ne eilės tvarka) neatsitiktinai spausdinamas prieš Savivaldos rinkimus. Pravartu prisiminti ne tik išvardytas istorijas, bet ir tuos skandalus, skandaliukus, kurie nepakliuvo į šią atmintinę rinkėjams. Ir dar — už kokią partiją balsuota prieš ketverius metus, ko tikėtasi ir kaip šiandien gyvenama.

Visi šių skandalų pagrindiniai veikiantys asmenys vėl tikisi patogesnio krėslo, geresnio gyvenimo.

SARGYBA: Viena iš žurnalistikos funkcijų – sargybinio šuns funkcija: pamatyti, išgirsti, pajusti ir įspėti.

Draugų klastotės

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius pernai Tarybai pakišo balsuoti ne už tą sprendimo projektą, kurį politikai svarstė komitetuose. Dėl apgaulės tada nukentėjo trys švietimo įstaigos: darželiai „Voveraitė“ ir “Žilvitis“ bei Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla, nes gavo mažiau lėšų nei joms buvo žadėta.

Išaiškinus V. Damulevičiaus klastotę buvo sušauktas neeilinis Tarybos posėdis. Jame V. Damulevičius iš lapo perskaitė savo atsiprašymą už apgavystę, nors dalis Tarybos narių reikalavo jį atstatydinti.

Meras G. Mikšys tada V. Damulevičių apgynė, girdi, direktorius suklydo.

Netrukus V. Damulevičius draugui atsilygino tuo pačiu — dėl kitos klastotės apgynė merą. Neseniai „Šiaulių kraštas“ išsiaiškino, kad G. Mikšys sublizgėjo pasirašydamas koncesijos sutartį su Šiaulių arenos valdytoju.

Nors miesto Taryba 2006 metų balandį pritarė sutarties projektui, kuriame konkrečiai įvardijo, kad arenos valdytojui Savivaldybė nebemoka koncesijos mokesčio, jeigu jis gauna pelną, sutartyje to nebeliko. Neliko ir punkto, kuriame buvo numatyta: jeigu arenos valdytojo pelnas viršija 6 procentus, tai jis įgyja pareigą mokėti koncesijos mokestį Savivaldybei.

Sutartyje, kurią pasirašė tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius G. Mikšys, buvo įrašyta nauja formuluotė, pagal kurią koncesininkas koncesijos mokestį iš savivaldybės gali gauti ir turėdamas pelno.

Nors V. Damulevičius vadovauja koncesijos sutarties vykdymo priežiūros komisijai, jis nė karto Tarybai neteikė informacijos apie tai, kaip dirba arenos valdytojai. Taigi ir G. Mikšio „nuopelnų“ Taryba nežinojo. Draugų rezultatas 1:1.

KLASTOTĖS: Šiaulių meras Genadijus Mikšys ir administracijos direktorius Vladas Damulevičius įrodė, kad valdžioje ranka ranką plauna, net jei esi iš skirtingų partijų.

Pagalbos planas

Praėjusių metų rugpjūtį ne tik Radviliškio rajone, bet ir šalyje plačiai nuskambėjo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Vitolio Januševičiaus gudriai suregztas, tačiau afera kvepiantis postų rokiruotės planas, užtikrinęs šiltą vietelę jo partijos kolegei iš Kauno.

Sausam išlipti iš vandens valdininkui padėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, jo poelgyje neįžvelgusi asmeninio suinteresuotumo. Galimas partinis suinteresuotumas komisijai neužkliuvo.

Valdininkas keliems mėnesiams Savivaldybėje įsteigė naują pareigybę, kurios konkursą laimėjo konservatorė iš Kauno Jolanta Žakevičienė.

Savivaldybės darbuotojai su naująja kolege nespėjo nė susipažinti — konkurso laimėtoja vos po keturių darbo dienų kaip valstybės tarnautoja buvo sugrąžinta į Kauną ir be jokio konkurso pasodinta į Kauno Gričiupio seniūnijos seniūno kėdę.

Maža to. Tą pačią dieną, kai naujoji darbuotoja buvo perkelta į Kauną, naujai įsteigta vyriausiojo specialisto pareigybė, lyg jos ir nebūtų buvę, V. Januševičiaus įsakymu buvo panaikinta.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija buvo informuota, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius V. Januševičius savo vadovaujamoje institucijoje steigia fiktyvius etatus, tuo galimai siekdamas padėti savo partijos kolegoms.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija praėjusių metų pabaigoje išnagrinėjo Seimo nario pareiškimą ir nustatė, jog V. Januševičius „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė“.

PLANUOTOJAS: Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorių Vitolį Januševičių pernai išgarsino skandalinga pagalba bendrapartietei iš Kauno.

Perversmininkai

Šios kadencijos Šiaulių rajono Taryba, kovodama dėl postų, daugiau kaip metus trikdė Savivaldybės, jos padalinių darbą.

2007-ųjų vasario pabaigoje išrinkus naują Šiaulių rajono Tarybą, 9 valstiečiai liaudininkai, po du socialliberalus, “darbiečius” ir liberalcentristas sudarė labai trapią 14-os narių valdančiąją koaliciją (Taryboje 27 nariai).

Opozicijoje atsidūrusioms partijoms liko vilčių prasibrauti į valdžią — pakako iš valdančiųjų gretos persivilioti bent vieną žmogų. Praėjus vos porai savaičių po rinkimų toks sukalbamas žmogus rastas — Naujosios sąjungos atstovas Zigmas Klimavičius.

Tą rytą socialdemokratai, konservatoriai, partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) atstovai valdantiesiems pranešė, kad šie Taryboje — jau ne dauguma.

Naujoji valdančioji dauguma džiūgavo neilgai — savaitei baigiantis Z. Klimavičius, matyt, po rimtų pokalbių su paliktaisiais kolegomis, naujiesiems bendradarbiavimo partneriams taip pat parodė padus.

Tų pačių metų gruodį Savivaldybėje vėl padvelkė perversmu: opozicija siūlė mero poste atsisakyti Raimundo Jakučio — tada leisią ramiai dirbti. Šįkart valdantieji atsilaikė.

2008 metų kovo pabaigoje pranešta apie susiformavusią naują Tarybos daugumą, reiškiamą nepasitikėjimą rajono vadovais. Interviu dalijo rajono socialdemokratų, konservatorių, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos vadovai Irena Laurinaitienė, Jonas Novogreckis, Kęstutis Lukšas, Ingrida Venciuvienė.

Šįkart iš valdančiosios stovyklos pabėgo abu Tarybos “darbiečiai”, vicemerė I. Venciuvienė ir Albertas Starkus.

INetrukus meru tapo A. Gaubas. Buvusieji valdžioje atsidūrė opozicijoje, ji silpnėjo ir valdantiems socialdemokratams, konservatoriams, “tvarkiečiams” bei “darbiečiams” nebekėlė grėsmės.

POSTAI: “Darbietei” Ingridai Venciuvienei 2008-ųjų pavasarį palikus valstiečių liaudininkų stovyklą ir padėjus suformuoti naują valdančiąją Tarybos daugumą, socialdemokratas Algimantas Gaubas (dešinėje) tapo meru, o konservatorius Jonas Novogreckis — jo pavaduotoju.

Mero „sliekai“

Šiaulių meras Genadijus Mikšys, į rinkimus vedantis Šiaulių liberalų ir centro sąjungos sąrašą, pernai spalį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.

Nors meras patarė „neieškoti sliekų“, VTEK nustatė, kad jis dalyvavo priimant sprendimus dėl naujų miesto kapinių Daušiškių kaime žemės nuo 2005-ųjų (tada jis buvo administracijos direktorius) iki 2009 metų. Žemė buvo išpirkta ir iš G. Mikšio artimųjų.

Mero artimieji už parduotą žemę kapinėms gavo per 800 tūkstančių litų.

Šį VTEK sprendimą G. Mikšys apskundė teismui, kuris sustabdė VTEK sprendimo galiojimą, kol bus išspręsta byla. G. Mikšiui reikia laimėti laiko, kad galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Mat trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali būti priimamas į valstybės tarnybą, vadinasi, G. Mikšys nebegalėtų būti išrinktas nei į miesto Tarybą, nei meru.

Be to, paaiškėjo, kad kapinės suplanuotos beveik 20-čia hektarų didesnės, nei leidžia įstatymai. Išpirkta mero G. Mikšio artimųjų žemė – kaip tik kapinių pakraštyje.

SLIEKAI: Mero sliekai dėl jo artimųjų žemės išpirkimo naujoms miesto kapinėms pralindo ir pro įstatymus.

Bizniukas, dėl kurio ne gėda

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius šią kadenciją įrodė: kad sektųsi versle, turi būti valdžioje.

Vos tik patekus į valdžią, V. Damulevičiaus žmonos įmonė išsinuomojo prie Šiaulių ligoninės pastatą ir prekiavo „jogurtukais“.

Biznis nekoks. Tada gavo leidimą parduotuvėlę perstatyti iš vieno į dviejų aukštų dėžę, kurioje be nuomos mokesčio įsikūrė vaistinė — vaistininkai tapo politiko žmonos įmonės akcininkais.

Sujungus gerą nuomos sutartį su vaistinių verslu, išėjo „labai gera sinergija“: vaistinė nemoka nuomos, bet dalijasi pelną su V. Damulevičiaus žmonos įmone.

Pastatą prie ligoninės V. Damulevičiaus žmonos įmonė nuomojasi nuo 2000 metų. Už nuomą apskrities administracijai, t.y. valstybei, nemokėjo nė cento. Politiko V. Damulevičiaus žmonos įmonei taip pavyko susiderėti su apskritimi, kad už nuomą įskaitomi pinigai, įdėti į pastato remontą bei rekonstrukciją. Ir tokios sąlygos numatytos iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.

„Šiaulių kraštas“ pasiteiravo: ar politikui V. Damulevičiui ne gėda, naudojantis valdišku turtu, nemokamai kaupti pelną savo šeimai?

„Man tikrai ne gėda“, — prisipažino V. Damulevičius.

Dar 2006 metais V. Damulevičius savo verslo biurą buvo įkūręs Seimo nario Vidmanto Žiemelio biure Šiauliuose — už 15,5 kvadratinio metro ploto kambarį parlamentaras nuomos mokesčių mokėjo po 550 litų kas mėnesį iš parlamentinių lėšų. O V. Damulevičius už savo verslo konsultavimo biurą nemokėjo nė lito — daugiau nei pusę metų Seimo narys mokesčių mokėtojų pinigais iš dalies rėmė jo verslą.

Dar viena gėdinga istorija buvo iškilusi į viešumą, kai V. Damulevičius per 2007 metų Savivaldybių rinkimus pateko į miesto valdžią. Tada jis, norėdamas atkeršyti tose pačiose patalpose dirbusiai įmonei į tualeto spynelę prikišo dantų krapštukų.

PELNAS: Konservatorius Vladas Damulevičius įrodė, kad tik būnant valdžioje galima pelningai užsidirbti šeimos verslui.

Valdžia — lyg saldainis

Akmenės rajono savivaldybės tarybos narė Jadvyga Dunauskaitė vėl dalyvauja šių metų savivaldybės rinkimuose Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašo pirmuoju numeriu. Nors pernai ji, kaip tuomet buvusi administracijos direktorė, prarado daugumos kolegų pasitikėjimą ir atleista iš šių pareigų.

J. Dunauskaitei, rajono konservatorių lyderei, reiškiami kaltinimai Mažeikių rajono policijos komisariato baudžiamojoje byloje, iškeltoje po pinigų plovimo statant Naujosios Akmenės pirtį.

Praėjusio rugsėjo pradžioje Akmenės rajono savivaldybės taryba nusprendė atleisti Jadvygą Dunauskaitę iš Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigų kaip praradusią pasitikėjimą.

2010 metų pradžioje duris atvėrusi maždaug 1 milijono litų vertės pirtis pagarsėjo, kaip statybos vieta, kurioje savivaldybės kontrolierės nustatė kelias dešimtis pažeidimų.

Tarp pačių akivaizdžiausių — prirašyti neatlikti darbai, todėl statybininkai atliktų darbų aktuose darbų ir medžiagų kiekį padidino beveik 40 tūkstančių litų.

Taip pat buvo padidinta kai kurios įrangos pirkimo kaina, pavyzdžiui, dujinis katilas esą kainavo apie 40 tūkstančių litų, nors prekyboje buvo reklamuojamas už 8 tūkstančius litų.

ĮTARIAMOJI: Jadvyga Dunauskaitė, buvusi Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorė, dėl pirties skandalo tapo įtariamąja baudžiamojoje byloje.

Teisiamųjų suole

2010 metų lapkričio 29 dieną Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį dviem į kyšininkavimo skandalą įsivėlusiems Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams: Igoriui Strupeikiui ir Romanui Čokovui. Laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti politikai nuosprendį  apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

50-ies metų I. Strupeikiui ir 42-ejų R. Čokovui dėl didelės vertės kyšio reikalavimo skirta po ketverius metus kalėjimo pataisos namuose. Prokuratūra teismą prašė susikompromitavusiems politikams skirti po pusšeštų metų kalėjimo.

Abu politikus 2008 metais įklampino bandymas Šiaulių taryboje patvirtinti Pavasario gatvėje esančių keturių sklypų detaliuosius planus, pakeisti jų paskirtį ir statyti čia gyvenamuosius namus.

Tyrimo duomenimis, už palankų Šiaulių miesto tarybos sprendimą — sklypo detaliojo plano patvirtinimą — I. Strupeikis ir R. Čokovas pareikalavo 200 tūkstančių litų kyšio. Vėliau kyšio suma buvo sumažinta iki 120-ies tūkstančių.

STT pareiškus įtarimus korupcija abu politikai — partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai) Šiaulių miesto skyriaus narys R. Čokovas ir Tėvynės sąjungos Šiaulių miesto skyriaus narys I. Strupeikis — pašalinti iš partijų.

TEISIAMIEJI: Buvę Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai konservatorius Igoris Strupeikis (kairėje) ir tvarkietis Romanas Čokovas iki šiol neigia reikalavę kyšio. Teisėsaugos įrodymai prieštarauja politikų neiginiams.   

Pagerinta kava

45 metų Pakruojo meras, socialdemokratas, Pakruojo „Rotary“ klubo narys Saulius Gegieckas sužibėjo girtuoklystės skandale.

Meras, 2009 metų spalio 27-ąją padauginęs alkoholio Pakruojo dvare, sėdo prie tarnybinio automobilio „Ford Mondeo“ vairo ir važiavo į netoliese esančios rajono savivaldybės garažą. Politiką sulaikė Šiaulių apskrities VPK Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnai.

Teisėsaugininkams kilę įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Paprašytas papūsti į alkoholio matuoklį S. Gegieckas neprieštaravo. Tačiau pats gerokai nustebo, kai aparatas parodė vidutinį — 1,9 promilės alkoholio — girtumą.

Meras teigė važiavęs iš dalykinio susitikimo dvare su verslininkais. Renginio metu tvirtino išgėręs du puodelius alkoholiu „pagerintos“ kavos ir nemanęs, kad pajus jų poveikį.

S. Gegiecko nusižengimas svarstytas Socialdemokratų partijos, kuriai jis priklauso, Etikos ir procedūrų komisijoje. Merui pareikštas įspėjimas.

Pakruojo rajono apylinkės teismas S. Gegieckui skyrė dviejų tūkstančių litų baudą ir dvejiems metams atėmė vairuotojo pažymėjimą.

Mero elgesys svarstytas ir neeiliniame Pakruojo rajono tarybos posėdyje, spręsta — atleisti jį iš pareigų ar ne. Slaptam balsavimui buvo išduoti dvidešimt trys biuleteniai, tačiau atidarius balsadėžę,  rasta mažiau nei pusė — dešimt.

Šeši balsavusieji pritarė mero atleidimui, vienas politikas balsavo prieš ir vienas susilaikė. Du biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

VAIRININKAS: Pakruojo meras Saulius Gegieckas girtas sėdo prie tarnybinio automobilio vairo ir nuvairavo tiesiai į policijos rankas.  Jono TAMULIO nuotr.

Senelių „tremtis“

2010 metų gegužės pirmąją duris užvėrė ilgus metus Joniškio rajone, Žagarėje, Dmitrijaus Naryškino dvaro rūmų pastate, gyvavę Senelių globos namai. Nors Joniškio rajono vadovai ir Tarybos nariai ne sykį diskutavo, kad pačioje Žagarėje būtų galima nupirkti kitą pastatą ir pritaikyti globos namams arba perkelti senelius į Joniškio ligoninės patalpas, variantų nerasta.

Seneliai buvo išvežti į ką tik lyg tyčia įsteigtus privačius Prano Ragulio senjorų namus atokiame Beržėnų kaime (Joniškio rajonas, Rudiškių seniūnija), kur nėra nei ambulatorijos, nei bažnyčios. Dalis žmonių liko be darbo.

Rajono politikai, esantys opozicijoje, piktinosi, kad aiškinamajame rašte Taryba negavo finansinės analizės, kur pigiau išlaikyti senolius ir suabejojo, ar kam nors nebuvo naudinga jų „ištremti“ į privačią įstaigą. Senelių, kurių pensija per maža, trūkstamą išlaikymo dalį kompensuoja Savivaldybė.

Manoma, kad senelių namams įrengti Žagarėje buvo galima pritraukiant lėšų iš Europos Sąjungos fondų. Verslininko senjorų namai tarsi specialiai pastatyti taikantis prie Žagarės senelių globos namų uždarymo.

IŠKELDINIMAS: Seneliai iškeliavo į šiuos privačius Senjorų namus, kurie, kai kurių Tarybos narių ir žagariečių nuomone, iškilo tarsi  žinant, kad nebebus namų Žagarėje.

Partiniuose gniaužtuose

 

Skandalas kilo 2008-aisiais, dėl Kelmės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktoriaus posto.

Tarybos sprendimu ši biudžetinė įstaiga buvo įkurta 2007 metų rugsėjį, o 2008 metų pradžioje buvo paskelbtas konkursas įstaigos vadovo pareigoms eiti. Į šias pareigas pretendavo tarybos narė socialdemokratė, Paprūdžių medicinos punkto bendruomenės slaugytoja Lina Balčiūnienė.

Tapti biuro vadove L. Balčiūnienei trukdė reikiamo išsilavinimo bei administracinio darbo stoka. Tačiau Lina Balčiūnienė dalyvavo konkurse direktorės pareigoms eiti, buvo vienintelė pretendentė ir konkursą laimėjo.

Tarybos daugumos sprendimui pasipriešino opozicija, teigdama, kad negalima nepaisyti ministro įsakymo. Tarybos narė, Visuomenės sveikatos centro direktorė Alma Monkauskaitė savo kolegoms savivaldybėje tvirtino, jog šis klausimas su sveikatos ministru buvo aptartas. Ministras teigęs, jog, be jokios abejonės, biurui gali vadovauti žmogus, įgijęs aukštąją neuniversitetinį išsilavinimą, jei taryba patvirtina.

L. Balčiūnienė išėjo iš Paprūdžių medicinos punkto, atsisakė tarybos nario mandato ir pradėjo direktoriauti.

Opozicija kreipėsi į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje Vaclovą Volkovą. Pastarasis nurodė ne vieną įstatymo pažeidimą, parašė keturis teikimus rajono tarybai ir pareikalavo atšaukti mero potvarkį dėl L.Balčiūnienės skyrimo Visuomenės sveikatos biuro direktore bei su tuo susijusius rajono tarybos sprendimus.

Tai ir buvo padaryta. Opozicija tuomet tvirtino, kad valdantieji šį sykį sugniuždė savo žmogų. L.Balčiūnienė neteko ankstesnio darbo (buvusi darbovietė panaikinta), prarado Tarybos narės mandatą. Meras Linos Balčiūnienės atsiprašė.

Vėliau konkurse į visuomenės sveikatos biuro direktorės postą dalyvavo ir laimėjo nepartinė Edita Zakarauskaitė. Pernai, lapkričio mėnesį, direktorė savo noru pasitraukė iš užimamų pareigų, kaip pati teigė, gavusi kitą, finansiškai patrauklesnį darbo pasiūlymą kitame mieste.

Nuo šio vasario 1-osios iki 2014 metų gruodžio 31 dienos Kelmės savivaldybės visuomenės sveikatos biurui vadovauja konkursą laimėjusi ta pati Lina Balčiūnienė. Iki minėto laikotarpio direktorei įgijus nustatytą išsilavinimą, jos darbo sutartis taps neterminuota.

Dabartinė biuro direktorė Vida Jonutienė nuo sausio 31 dienos iš darbo atleista ir grąžinta į ankstesnes pareigas biure.

NORAS: Kostas Arvasevičius, rajono meras, Sveikatos biuro direktorės poste būtinai norėjo matyti savo partijos bičiulę.

 

 

 

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukaiwww.stats.lt - Tinklapiu reitingai, statistika, skaitliukas



Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: