Studentai: PSD mokestis paskatins dar didesnę emigraciją

 

Vyriausybės ketinimai apmokestinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) studentus, mokančius už mokslą, lems dar didesnę jaunų žmonių emigraciją, teigė ketvirtadienį prie Vyriausybės piketavusieji studentų atstovai.Ketvirtadienio vidurdienį grupelė studentų ir jų atstovų surengė piketą prie Vyriausybės. Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Aš ant tokio PSD, paprasčiausiai BBD“, „Ne – vargšų genocidui, už mokslą, prieinamą visiems“, „Kubilius fizikas ar mokesčių melžėjas? Jeigu patys moka už mokslą – vadinasi, turi pinigų, jeigu turi pinigų – vadinasi, patys gali susimokėti PSD“.

Viename plakate puikavosi premjero Andrius Kubiliaus, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir viceministrės Nerijos Putinaitės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Manto Adomėno, profesoriaus Egidijaus Kūrio nuotraukos su užrašu „Krepšelio genijai“.

Piketo dalyviai teigė nepritarią Vyriausybės idėjai sumokėti PSD biudžeto lėšomis tik už valstybės finansuojamus studentus, visus kitus įstatymais verčiant PSD susimokėti savo lėšomis.

Anot jų, mokantys už savo studijas turi žymiai blogesnį studijų prieinamumą už studijuojančius valstybės finansuojamose vietose, todėl neteisinga dar labiau apsunkinti mokančių už mokslą studentų padėties, užkraunant jiems PSD mokestį.

„Mes manome, kad tai neteisinga ir diskriminuoja studentus, kurie patys moka už mokslą. Iš tikrųjų, už mokslą mokantys studentai ir taip studijuoja žymiai blogesnėmis sąlygomis – jie turi imti paskolas arba patys turi susimokėti už studijas nuo 4 iki 19 tūkst. litų per metus. Tie, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, jie neturi nieko mokėti. Tai dabar už tuos studentus norima dar ir sveikatos draudimo mokestį sumokėti, o tiem, kurie moka už mokslą, dar ir devynis kailius nudirti. Manome, kad tokia situacija neteisinga“, – žurnalistams sakė protesto dalyvė, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Olga Suprun.

Piketuotojai rašte, adresuotame ministrui pirmininkui A. Kubiliui ir ministrui G. Steponavičiui, reikalavo, kad už visus nedirbančius studentus, nepriklausomai nuo jų studijų formos, pakopos ar finansavimo pobūdžio, PSD būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis tais atvejais, kai jie pirmą kartą studijuoja bakalauro ar magistro pakopoje. Jų teigimu, jeigu nebus atsižvelgta į taikią poziciją, ateityje planuojami drastiškesni žingsniai.

„Šitas susirinkimas, mitingas yra savalaikis ir labai reikalingas, kol dar turime laiko. Dabar žiūrėdamas į visa tai valstybės mastu, galiu pasakyti, kad ir taip mes nemažai esame studentų praradę. Pavasarį Vokietija atidaro sienas. Taigi tiems, kurie abejoja, ar likti Lietuvoje ar ne, šitas mokestis tiktai gali labiau sumažinti abejones, o gal dar pridėti ir kitų abejojančių“, – sakė studentas Gediminas Zelvaras.

Antradienį ministrų kabinetas priėjo prie nuomonės, kad valstybė PSD turėtų drausti tuos studentus, kurių mokslas taip pat yra finansuojamas valstybės lėšomis, o šis finansavimas truktų šešerius metus arba tol, kol studentas baigtų studijas.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys mato kompromisinį sprendimą dėl studentų PSD ir artimiausiu metu jį žada teikti Vyriausybei. R. Šukys siūlo, jog valstybė, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų drausti visus nuolatinę studijų formą pasirinkusius studentus, o už pasirinkusiuosius tęstines studijas – jei už jų mokslą moka valstybė, taip pat už nedirbančius doktorantus.

Klausimą dėl studentų PSD Vyriausybė svarstys kitą savaitę.

Baltųjų arklių dvasios

Iliustracija iš knygos ,,Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“

Konstitucijos dvasia – mistinis burtininkų juodom sutanom kūrinys, gimęs vieno iš jų Egidijaus Kūrio lūpose. Turi sąlyčio taškų su sąvoka “gyva teisė“, labai mažai bendro su buvusia teisės raide ir labai daug su būsima teisės raide.

Dar kartais pastebima, kad visas šitas bendravimas su Konstitucijos dvasia – tai grynas šamanizmas, o šiosios dvasios prižiūrėtojai primena laukinių tautelių šamanus, tik tetrūksta, kad dar ir būgneliais žvangintų, kaip kokie krišnaitai…

Kiti gi dar pastebi, kad toji konstitucijos dvasia galinti būti nei ne dvasia, o kažkokia šmėkla, mat jos iškvietimo metodai – tai ne kas kita, kaipo grynas satanizmas…   {žr. Laisvoji Pipedija}

Pipedija – vien tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Tikriausia durnapedija Lietuvoje! Nusišnekėjimų šventovė!

 *************

Konstitucijos dvasia: idėja fiks, „juodoji“ technologija ar išgryninta teisė?  

Egidijus Šileikis
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius

Pastarųjų metų Lietuvos konstitucinėje ir politinėje terminijoje, matyt, nėra kito žodžių junginio, keliančio tiek daug kreivų šypsenų ir užgaulių replikų, kaip „Konstitucijos dvasia“. Šiuos žodžius Konstitucinis Teismas pirmą kartą pavartojo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime, lyg tyčia persmelktame išskirtinio visuomenės dėmesio ir politinio rezonanso: pašalinto Respublikos Prezidento Rolando Pakso pakartotinio kandidatavimo į valstybės vadovus kontekste. Tokio kandidatavimo nerašytą ribojimą Teismas išvedė iš atitinkamų Konstitucijos formuluočių esmės ir paskirties, t. y. jų dvasios. Ši metodologija ir kartu tarsi nauja Konstitucijos šaltinio samprata įžiebė atvirą tam tikrų politikų (ir, deja, netgi teisininkų) nepasitenkinimą. Esą Konstitucinis Teismas ėmėsi vadovautis… dvasiomis! Tokia kritika atitinkamais būdais reiškiama iki šiol.
Atsižvelgiant į tai svarbu konceptualiai įsigilinti į Konstitucijos dvasios idėją, analizuoti ją teisinių (teisminių) aiškinimo metodų požiūriu ir pagal „pritaikymo“ galimybę… CK ar BK atžvilgiu! Pastarasis aspektas verčia gilintis, ar bendrosios kompetencijos teismai gali remtis „kodekso dvasia“, t. y. ar Konstitucijos dvasiai analogiška idėja atsispindi civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų nagrinėjimo praktikoje.

Visą straipsnį skaitykite žurnale JUSTITIA 2008 m. Nr. 3 (69).