Besmegeniai Blog

Nebūk besmegenis!!

Svarbiausi 2010 metų įvykiai pasaulyje (KOVAS)

leave a comment »

KOVAS  1 d. Rusija-Gruzija: po trejų metų pertraukos atidaryta vienintelė tiesioginė pasienio perėja iš Rusijos į Gruzijos teritoriją. Muitinės punktas Darjalo tarpukalnėje buvo uždarytas Rusijos sprendimu, kad būtų galima atlikti remonto darbus ir sutvarkyti aplink jį esančią teritoriją.

S.Tunicko projektas „Bazė“ (The Base) sulaukė daug dėmesio.
S.Tunicko projektas „Bazė“ (The Base) sulaukė daug dėmesio.
 

 Australija: apie 5 200 apsinuoginusių žmonių apsikabino vienas su kitu ant Sidnėjaus operos rūmų laiptų, pozuodami garsaus JAV fotomenininko Spencerio Tunicko (Spenserio Tuniko) nuotraukoms. Ši fotosesija buvo surengta po Sidnėjuje vykusio kasmetinio gėjų ir lesbiečių Užgavėnių parado.

3 d. Irakas: centriniame Baakubos mieste trys koordinuotos mirtininkų sprogdintojų atakos nusinešė mažiausiai 29 gyvybes, o dar 42 žmonės buvo sužeisti.

4 d. Vokietija: Diuseldorfo miesto teismas skyrė nuo 5 iki 12 metų laisvės atėmimo bausmes keturiems islamistų ekstremistams, planavusiems surengti “antrą rugsėjo 11-ąją” – virtinę sprogdinimų prieš įvairius taikinius, tarp jų JAV institucijas Vokietijoje ir tarp amerikiečių turistų populiarius naktinius klubus. Vadinamosios Zauerlando kuopelės nariai, iš kurių du yra islamo tikėjimą priėmę vokiečiai, buvo sulaikyti 2007 metų rugsėjį. Indija: šiaurinio Pratapgarho rajono Kundos miestelyje, esančiame už 180 km į pietryčius nuo Utar Pradešo valstijos sostinės Laknau, per spūstį šventykloje žuvo 63 žmonės, visos aukos – moterys ir vaikai.

6 d. Rusija: per rusų saugumo pajėgų specialiąją operaciją Ingušijos Nazranės rajone nukautas islamistų sukilėlių lyderis Saidas Buriatskis, kuris iki atsivertimo į islamą vadinosi Aleksandru Tichomirovu. Maskva jį kaltino prisidėjus prie 2009 metų lapkritį įvykdyto traukinio “Nevskij ekspres” susprogdinimo, per kurį žuvo 26 žmonės, ir laikė vienu svarbiausių Šiaurės Kaukazo kovotojų ideologų. Islandija: islandai referendume triuškinama balsų dauguma atmetė siūlymą išmokėti kompensacijas iš biudžeto bankrutavusio internetinio banko “Icesave” indėlininkams iš užsienio.

7 d. JAV: 82-ojoje Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų įteikimo ceremonijoje įtempto siužeto filmas apie Bagdade dirbančią JAV armijos išminuotojų komandą “Išminuotojų būrys” (The Hurt Locker) pelnė šešis “Oskarus”, tarp jų – geriausio filmo kategorijoje. Šios juostos kūrėja Kathryn Bigelow (Ketrin Bigelou) tapo pirmąja moterimi, pelniusia “Oskarą” už geriausią režisūrą. Sandra Bullock (Sandra Balok), kuri filme “Nematoma pusė” (The Blind Side) suvaidino benamį juodaodį paauglį į savo šeimą priėmusią namų šeimininkę, buvo pripažinta geriausia aktore ir laimėjo savo pirmąjį “Oskarą”. Geriausio aktoriaus “Oskaru” apdovanotas Jeffas Bridgesas (Džefas Bridžesas) – už prasigėrusio kantri muzikos dainininko vaidmenį filme “Crazy Heart”. Irakas: šalyje vyko antrieji viso parlamento rinkimai nuo 2003 metų JAV vadovaujamos invazijos, per kurią buvo nuverstas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas). Šveicarija: šveicarai referendume atmetė iniciatyvą, kad bylose dėl netinkamo elgesio su gyvūnais šiems atstovautų advokatai. Toks atstovavimas nuo 1992 metų yra privalomas Ciuricho kantone.

8 d. Kipras: kapinėse šalia Nikosijos aptikti buvusio prezidento Taso Papadopulo (Tassos Papadopoulos) palaikai, kurie 2009 metų gruodį buvo pagrobti iš kapo šioje Viduržemio jūros saloje. Dėl makabriško nusikaltimo buvo sulaikyti du Kipro ir Indijos piliečiai, kurie esą reikalavo išpirkos už buvusio prezidento kūną, bet šie pinigai nebuvo sumokėti. Pakistanas: antrajame pagal dydį Lahoro mieste į teisėsaugos pastatą įsirėžus sprogmenų prikrautam automobiliui, žuvo 13 žmonių, dar 60 buvo sužeisti. Atsakomybę už ataką prisiėmė šalyje veikiantis islamistų judėjimas “Tehreek-e-Taliban”.

9 d. Airija: policija suėmė septynis musulmonus, kurie įtariami planavę nužudyti švedų menininką Larsą Vilksą, nupiešusį karikatūrą, kurioje pranašas Muhammadas (Muhamadas) vaizduojamas turintis šuns kūną. Už jo galvą viena su “al Qaeda” susijusi grupuotė pažadėjo 100 tūkst. JAV dolerių premiją. Izraelis: žydų valstybė paskelbė apie planus pastatyti 1 600 naujų namų žydų naujakuriams Rytų Jeruzalėje. Šis pareiškimas tapo akibrokštu tuo metu su vizitu Izraelyje viešėjusiam JAV viceprezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) ir išprovokavo rimtą dvišalių santykių krizę.

10 d. JAV: žurnalas “Forbes” paskelbė kasmet sudaromą turtingiausių planetos žmonių sąrašą, kuriame Meksikos verslo magnatas, telekomunikacijų milžinės “America Movil” savininkas Carlosas Slimas Helu (Karlosas Slimas Helu) iš pirmosios vietos išstūmė kompiuterių ir programinės įrangos gamintojos “Microsoft Corp.” įkūrėją Billą Gatesą (Bilą Geitsą). Pastarasis iš lyderio pozicijų pasitraukė tik antrą kartą nuo 1995 metų.

11 d. Turkija-Švedija: Ankara atšaukė savo ambasadorių iš Stokholmo ir atidėjo kovo 17 dieną turėjusį įvykti premjero vizitą, kai Švedijos parlamentas priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Pirmojo pasaulinio karo metu vykdytas armėnų žudynes genocidu.

12 d. Vatikanas: Katalikų Bažnyčios, kurią prislėgė kaltinimų dėl kunigų pedofilijos našta, vadovas Benediktas XVI dar kartą griežtai atmetė galimybę atsisakyti XII šimtmetyje susiformavusios celibato tradicijos, pavadinęs savanorišką tyrumą Dievo dovana. Pontifikas tai pareiškė, kai keli vokiškai kalbančių šalių katalikų hierarchai užsiminė, jog yra ryšys tarp seksualinio vaikų išnaudojimo ir kunigų skaistybės įžadų, taip pat paragino Bažnyčią atviriau diskutuoti apie celibatą ir kunigų seksualumą.

13 d. Gruzija: televizija “Imedi” trumpam sukėlė gyventojų paniką ir sulaukė audringos kritikos šalies viduje ir užsienyje, parodžiusi sumontuotą laidą apie menamą Rusijos pajėgų invaziją ir prezidento Michailo Saakašvilio nužudymą.

14 d. Tailandas: vadinamasis raudonmarškinių opozicinis judėjimas Bankoke pradėjo protestų kampaniją, reikalaudamas, kad atsistatydintų “elitarinė ir nedemokratiška” vyriausybė. Gegužės 19 dieną kariškiai surengė protestuotojų stovyklos sostinės centre šturmą ir privertė pasiduoti judėjimo lyderius. Per du mėnesius vykusius pilietinius neramumus žuvo daugiau nei 80 žmonių, dar apie 2 tūkst. buvo sužeisti. Kolumbija: šalyje vyko abejų Kongreso rūmų rinkimai, kuriuose pergalę iškovojo prezidento Alvaro Uribe (Alvaro Uribės) Socialinė nacionalinės vienybės partija, vadinama tiesiog partija U, bei Kolumbijos konservatorių partija.

15 d. Suomija: Anglijos futbolo rinktinės bei Los Andželo “Galaxy” klubo saugui Davidui Beckhamui (Deividui Bekemui) privačioje Turku klinikoje sėkmingai atlikta trūkusios Achilo sausgyslės operacija. Ši trauma užkirto kelią D.Beckhamui dalyvauti pasaulio futbolo čempionate Pietų Afrikos Respublikoje.

16 d. Prancūzija: baskų separatistų grupuotės ETA kovotojai netoli Paryžiaus nušovė prancūzų policininką. Tai pirmasis Prancūzijos policijos pareigūnas, kritęs nuo baskų kovotojų rankos.

19 d. Egiptas: vieno seniausių pasaulyje Al Azharo universiteto Kaire vadovu paskirtas šeichas Ahmedas Mohamedas Ahmedas al Tayebas (Ahmedas Mohamedas Ahmedas Tajibas). Buvęs šio universiteto didysis imamas šeichas Sayedas al Tantawi (Mohamedas Sajidas Tantavis) kovo 10 dieną mirė ištikus širdies smūgiui.

21 d. Prancūzija: prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) Sąjungą už liaudies judėjimą regioniniuose rinkimuose sutriuškino kairieji.

23 d. JAV: prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasirašė istorinį sveikatos apsaugos sistemos reformos įstatymą. Iškilmingą pasirašymo ceremoniją “papuošė” spalvinga viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) frazė: “Tai didelis sukruštas reikalas (This is a big fucking deal)”. Šie žodžiai buvo skirti tik B.Obamos ausims, tačiau juos aiškiai užfiksavo televizijos kamerų mikrofonai.

24 d. Vokietija: Maxo Plancko (Makso Planko) evoliucinės antropologijos instituto Vokietijos mieste Leipcige mokslininkai paskelbė, jog genetinė medžiaga, aptikta trapiame pirštakaulyje, kuris buvo rastas vienoje oloje Sibire, rodo, kad kartu su šiuolaikiniais žmonėmis ir neandertaliečiais gyveno dar nežinomos rūšies priešistoriniai žmonių protėviai.

25 d. Didžioji Britanija: rusų milijardierius, buvęs KGB agentas Aleksandras Lebedevas už simbolinį vieną svarą iš airių žiniasklaidos kompanijos “Independent News & Media” įsigijo Britanijoje leidžiamą ir prie žlugimo slenksčio atsidūrusį dienraštį “The Independent”.

27 d. Pasaulis: garsiausi pasaulio statiniai, tokie kaip Niujorko “Empire State Building” ir “Chrysler Building” dangoraižiai, Egipto piramidės, Paryžiaus Eiffelio (Eifelio) bokštas ir Sidnėjaus uosto tiltas užtemo, kai milijonai žmonių išjungė šviesą, minėdami “Žemės valandą”. Ketvirtus metus iš eilės vykusioje akcijoje dalyvavo 4 tūkst. miestų ir gyvenviečių 125 šalyse (37-iomis daugiau negu 2009 metais).

28 d. Graikija: Atėnų vakariniame rajone prie valstybės pareigūnų mokymo instituto sprogus galingai bombai, žuvo paauglys afganistanietis, taip pat buvo sužeista jo sesuo bei motina. Tai buvo pirmasis žmogaus gyvybės pareikalavęs sprogdinimas Graikijoje per daug metų.

29 d. Rusija: Maskvos metropolitene dvi jaunos mirtininkės iš Dagestano įvykdė sprogdinimus, per kuriuos žuvo 40 žmonių, dar 143 buvo sužeisti. Atasakomybę už šiuos išpuolius prisiėmė čečėnų sukilėlių lyderis Doku Umarovas. Mianmaras: opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) judėjimas nusprendė boikotuoti rudenį numatytus pirmuosius per du dešimtmečius rinkimus kariškių valdomoje šalyje.

30 d. JAV: pietrytiniame Vašingtono rajone iš važiuojančio automobilio buvo apšaudyti praeiviai. Per šį incidentą, dėl kurio buvo areštuoti trys žmonės, tarp jų 14-metis paauglys, žuvo keturi žmonės, o dar penki buvo sužeisti. Šveicarija: Didžiajame hadronų greitintuve (Large Hadron Collider, LHC), esančiame abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos netoli Ženevos, pasiektas subatominių dalelių susidūrimų galios rekordas.

31 d. Rusija: Dagestano respublikos Kizliaro mieste per du mirtininkų įvykdytus sprogdinimus, kurių taikiniu tapo islamistų sukilimo krečiamo Šiaurės Kaukazo teisėsaugos institucijų darbuotojai, žuvo 12 žmonių, tarp jų devyni milicininkai, ir dar 23 buvo sužeisti. Serbija: parlamentas priėmė deklaraciją, smerkiančią 1995 metų liepą Srebrenicoje surengtas 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų žudynes, kurios laikomos kruviniausiu nusikaltimu Europoje po Antrojo pasaulinio karo ir tapo Balkanų karų žiaurumo simboliu.

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukaiwww.stats.lt - Tinklapiu reitingai, statistika, skaitliukas

Written by BESMEGENIAI

sausio 3, 2011 at 5:46 am

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: