Besmegeniai Blog

Nebūk besmegenis!!

TOP-10. A.Lapinskas – PSD peticijos autoriai neskaitė įstatymų

leave a comment »

Mėginti ką nors rimtai paaiškinti daugiau nei keturioms dešimtims tūkstančių įpykusių žmonių, o tiek jų jau pasirašė peticiją „Absurdiškom PSD įmokom už NIEKĄ – NE“ , yra, greičiausiai, neįmanomas dalykas. Tačiau aiškinti, manyčiau, vis tiek reikėtų, nes minios triukšmas nėra pats geriausias problemų sprendėjas, kaip ir tos gausios minios pasirašoma peticija tikrai nėra tas įrankis, kurį paėmę galėtume ką nors racionaliai ir kokybiškai nuveikti.

„Šis įstatymas yra totalus absurdas,“ – rašoma internete platinamoje peticijoje. Tai apie Sveikatos draudimo įstatymą. Visiškai aišku, kad peticijos tekstą jos autoriai rašė gerokai susijaudinę, todėl jos teiginiai, išvados, reikalavimai, švelniai tariant, yra gana netikslūs. Matosi, kad ją rašiusieji vadovavosi tik emocijomis, o ne šaltu protu, juk tereikėjo atidžiai perskaityti įstatymą ir su juo susijusius poįstatyminius aktus ir daugelis peticijos teiginių būtų buvę pataisyti ar iš viso išbraukti. O manyti, kad įstatymą skaityti imsis peticiją pasirašantieji žmonės, būtų jau visiškai naivu.

Kas rašoma toje peticijoje? Pirmiausia, netiksli yra pati jos pradžia: „Pagal Privalomojo sveikatos draudimo įstatymą“. Tikslus šio teisės akto pavadinimas yra „Sveikatos draudimo įstatymas“ be žodelio „privalomojo“. Tolesnis teiginys irgi nėra tikras: „jeigu asmuo neturėjo pajamų visą kalendorinį mėnesį ir nebuvo draustas valstybės lėšomis, jis privalo už save sumokėti po 72 Lt per mėnesį sveikatos draudimo įmokų“. Tokių žodžių įstatyme nėra.

Įstatymo 17 straipsnyje sakoma, kad „9. Asmenys, nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 1–8 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje“, t.y. nepriklausantys asmenų grupėms, už kuriuos draudėjai kartu su pačiais apdraustaisiais moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas – turbūt kaip tik juos peticijos autoriai ir vadina „neturinčiais pajamų“. Taip pat asmenys, kuriuos draudžia valstybė – dalis šio sąrašo nurodyta ir peticijoje, taigi visi tie nepriklausantys ir valstybės nedraudžiami „kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas“. Toji mėnesio įmoka iš tiesų šiuo metu yra 72 litai. Bet ką daryti, jei, anot peticijos, asmuo „neturėjo pajamų“, t.y. per visą mėnesį neuždirbo nė cento ir „nebuvo draustas valstybės lėšomis“?

Tokie atvejai gali atsirasti mažiausiai dėl trijų priežasčių. Pirmoji: žmogus visą mėnesį nedirbo todėl, kad buvo atleistas iš darbo, nesiregistravo darbo biržoje ir vėl įsidarbino tik po mėnesio. Toks atvejis yra paaiškintas Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnyje, ten sakoma, kad apdraustieji asmenys „paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas“. Taigi tą „tuščią“ mėnesį sveikatos draudimas dar galioja.

Kitu atveju, kažkurį mėnesį neturėti pajamų gali asmuo, pvz., gyvenantis iš pajamų pagal autorines sutartis, sporto ar atlikėjo veiklos pajamų, kitaip tariant nereguliaraus uždarbio. Tuomet, remiantis Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklėmis, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. VA-27, tokį gyvenimo būdą mėgstantys kūrėjai ar atlikėjai turi draustis savarankiškai ir mokėti po 72 litus kas mėnesį. Bet jie gali pasakyti: „iš ko draustis, juk tą mėnesį neturėjau pajamų?“. Vis dėlto kažkuriais mėnesiais kūrėjai ar atlikėjai gauna pajamų (iš ko gi jie tuomet gyventų?), ir ne tokių mažų, viena eilinė estrados dainininkė, dabartinė Seimo narė, jos pačios teigimu, prašydavo už koncertą 3000 litų… Tuomet užtektų vos trijų-keturių koncertų ir nuo tokių honorarų sumokėtos sveikatos draudimo įmokos su kaupu padengtų visų metų sveikatos draudimo įmokas.

Apie tokią tvarką minėtose taisyklėse yra sakoma: „savarankiškai besidraudžiantys asmenys, kurie užsiima savarankiška tęstine kūrybine veikla, yra sportininkai arba atlikėjai, kurie nevykdo jokios kitos veiklos… o autorinį atlyginimą, sporto arba atlikėjo pajamas gauna ne kiekvieną mėnesį, turi teisę iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos perskaičiuoti per mokestinį laikotarpį sumokėtas ir mokėtinas privalomojo sveikatos draudimo įmokas“. Jeigu šių asmenų „privalomojo sveikatos draudimo įmokų, skaičiuojamų nuo autorinių atlyginimų, sporto arba atlikėjo pajamų, suma yra lygi arba viršija 9 procentus 12 minimaliųjų mėnesinių algų… tuomet šiems asmenims sugrąžinamos visos per mokestinių metų laikotarpį… sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos“.

Pagaliau trečias atvejis, kai tas visą mėnesį neturintis pajamų, taigi, nedirbantis asmuo turi „įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti“, t.y. 30 metų stažą, tuomet jis irgi patenka į valstybės draudžiamųjų kategoriją. Kaip matome, mėnesį gyvenantys be pajamų žmonės turi galimybių tapti arba likti valstybės apdraustais tą sunkų mėnesį, o gaunantiems nereguliarias pajams yra galimybė vėliau atgauti sumokėtas savarankiško sveikatos draudimo įmokas. Belieka pridurti, kad „nedirbančiam darbingo amžiaus asmeniui, užsiregistravusiam gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norinčiam ir galinčiam dirbti tam tikrą darbą“, irgi garantuojamas sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Ir jau ne mėnesį, bet metus ir gal net dešimtmečius, nes teoriškai jis gali būti registruotas darbo biržoje neribotą laiką. Žinoma, dėl tokio žmogaus noro legaliai dirbti vertėtų smarkiai suabejoti.

Peticijos viduryje trenkiamas, matyt, „svariausias“ jos autorių argumentas, pažymėtas net trimis klaustukais: „Tad, jei 2009 m. bent vieną mėnesį neturėjote jokių socialinių garantijų, privalėsite už kiekvieną mėnesį mokėti po 72Lt. Už ką???“ Čia, matyt, socialinėmis garantijomis suprantamas sveikatos draudimas. Šį atvejį taisyklės aiškina taip: jei asmuo bent vieną dieną per mėnesį buvo apdraustas draudėjo ar valstybės, jis laikomas apdraustu visą tą mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu asmuo 2010 m. dirbo iki kovo 3 dienos ir vėliau nedirba, jis pirmąją privalomojo sveikatos draudimo įmoką kaip savarankiškai besidraudžiantis asmuo privalo sumokėti už balandžio mėnesį, t.y. iki balandžio 30 dienos.

„Sveikatos draudimo įmoka turėtų garantuoti atitinkamas paslaugas“, – ieškodami ko nepametę aiškina peticijos autoriai. Bet juk taip ir yra, įstatymas garantuoja atitinkamas paslaugas, jo 9–12 straipsniuose vardijama, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos, išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensacijos, taip pat medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens sveikatos priežiūrai, pagaliau net patologinis anatominis tyrimas asmeniui mirus.

Dar viena peticijos Amerika: „Tačiau niekur nedirbę, biržoje neregistruoti ir kitų soc. garantijų neturėję žmonės negalėjo naudotis jokiom nemokamom sveikatos įstaigų ir kt. paslaugomis. Už kiekvieną vizitą valdiškoje gydymo įstaigoje socialinių garantijų neturintys asmenys privalo mokėti atitinkamą sumą. Tad už ką dabar turime mokėti po 72 Lt? Už paslaugas, kurios mums NEBUVO suteiktos, už kurias mokėjome patys, iš savo kišenės į valstybės biudžetą?“

Taigi todėl ir mokėjote, kad buvote neapsidraudę. Tiesiog paradoksas: „už kiekvieną vizitą“ tie „negarantiniai“ asmenys, pasirodo, galėjo ir turėjo pinigų mokėti, bet už sveikatos draudimą po 72 litus, už kurį gautų ir protezavimus, ir sanatorijas, jie nenori mokėti ir keikia valdžią už tokią tvarką.

„Nelikime abejingi tokiam plėšikavimui, ir galbūt galėsime įtakoti šio įstatymo pataisas“, – teigia peticijos autoriai ir per 41 tūkstantį ją pasirašiusiųjų. Aišku, kad bet kurį įstatymą galima tobulinti, kaip ir ligoninių ar poliklinikų darbą. Betgi žinoma ir tai, kad Lietuvoje tik 1 milijonas užsimoka už savo sveikatos draudimą, likusieji 2 milijonai tokių įmokų nemoka, už juos moka valstybė iš visų kitų jos surenkamų mokesčių, kurie galėtų būti panaudoti ir kitose gyvenimo srityse.

Aiškinimas, kad žmogus, pvz., pernai nesirgo, todėl jis ir šiemet neketina draustis, yra vaikiškas, nes to neapsidraudėlio tėvai pensininkai ar vaikai, greičiausiai, juk lankėsi pas daktarus ir kažkas turėjo apmokėti tas paslaugas. Vadinasi, sveikatos draudimas yra ne tik asmeninis reikalas, bet ir solidari visos šeimos, o plačiąja prasme ir visos tautos sveikatos apsaugos priedermė.

Anatolijus Lapinskas, www.DELFI.lt
2010 balandžio mėn. 14 d. 17:19
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai  www.stats.lt - Tinklapiu reitingai, statistika, skaitliukas

Written by BESMEGENIAI

gruodžio 26, 2010 at 7:02 am

Įrašyta kategorijoj PSD

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: