Besmegeniai Blog

Nebūk besmegenis!!

Gitanas Nausėda: PSD amnestija būtų smūgis mokesčių moralei

leave a comment »

Gitanas Nausėda

Dabartinė Vyriausybė, įgyvendindama mokesčių pakeitimus, padarė nemažai klaidų, tačiau kai kurių ekonomistų siūloma privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio amnestija nebūtų teisingas kelias, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Interviu DELFI jis sakė, kad toks sprendimas būtų „panašus į pigoką populizmą, kuris apskritai demoralizuotų mūsų mokesčių sistemą“.

– Pastaruoju metu skandalinga tapo PSD mokesčio problema. Kodėl?

– Privalomojo sveikatos draudimo sistema lemia, kad visi turi prisiimti tam tikras išlaidas, nors sveikatos priežiūros paslaugomis nebūtinai naudosis. Ši sistema yra progresinė, nes žmonės, kurie daugiau uždirba, atitinkamai daugiau ir sumoka.

Valdžia padarė nemažai viešųjų ryšių klaidų. Žinia apie mokestį, kurį privalu sumokėti, pasiekė gyventojus tada, kai jie mažiausiai to tikėjosi ir kai jiems buvo itin sunku tai padaryti. Žmonės to mokesčio neplanavo; jiems tai buvo didelis finansinis smūgis.

Kalbama situacija sukėlė sprogimą, po kurio valdžia vis dėlto neturi daug galimybių rinktis. Manyčiau, kad kai kurių ekonomistų siūloma mokesčio amnestija nėra teisingas kelias. Man tai panašu į pigoką populizmą, kuris apskritai demoralizuotų mūsų mokesčių sistemą. Juk Lietuvoje dažnai atsitinka taip, kad tas, kuris moka tvarkingai ir sąžiningai, tampa atpirkimo ožiu gelbstint tuos, kurie mokesčių apskritai nemoka arba nesumoka jų laiku.

Valdžia turėtų prisiimti dalį kaltės dėl prasto informavimo ir sujauktos situacijos. Ji turėtų atidėti PSD nepriemokų išmokėjimą. Už atidėtas nepriemokas neturėtų būti skaičiuojami nei delspinigiai, nei palūkanos.

Suteikdama neprocentinį kreditą žmonėms, negalintiems laiku atlikti mokestinės prievolės, valdžia prisiimtų tam tikras finansines sąnaudas: jai reikėtų kamšyti skyles, skolintis, mokėti palūkanas. Tai būtų kaina, kurią sumokėtų net ne valstybė, o mes visi – mokesčių mokėtojai. Deja, ne pirmą kartą atsiduriame situacijoje, kurioje idealių problemos sprendimo būdų nebėra.

Anot tam tikrų vertinimų, mokėtojų sąraše “išryškintų“ ir skolingais likusių žmonių yra iki 200 tūkst. Padauginkime šį skaičių bent iš minimalios metinės mokestinės prievolės – 864 litų, ir gausime 170 mln. Lt. Palyginimui – maždaug tiek pat būtų galima gauti įplaukų į nacionalinį biudžetą, padidinus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą vienu procentiniu punktu. Tai – didelė našta. Tokios skylės neįmanoma nurašyti.

– Bet ją užkimš ne tie, kurie įsiregistruos Darbo biržoje, bet dirbantys mokesčių mokėtojai.

– Deja, taip.

– Vadinasi, valstybė tiesiog užkrovė papildomą finansinę naštą dirbantiems žmonėms?

– Jūs absoliučiai teisus. Tačiau šiuo atveju reikėjo rinktis mažesnę blogybę. Nes mokesčių amnestija reikštų, jog niekuo dėti žmonės kompensuotų ne palūkanas (kaip mokestinės prievolės atidėjimo arba, kitaip tariant, neprocentinės paskolos skolininkams atveju), o pačią prievolę, Dabar nepriemoka nėra dovanojama – ji tiesiog nukeliama vėlesniam laikui, kai ekonomika atsigaus ir žmonės turės daugiau galimybių sukaupti reikalingą pinigų sumą. Nebus suduotas skaudus smūgis mokesčių mokėjimo moralei, o tai svarbu, žvelgiant į ateitį.

– Kas laukia tų žmonių, kurie nesiregistravo Darbo biržoje ir mokėjo už sveikatinimo paslaugas iš savo kišenės? Dabar jie, tarkime, grąžina vadinamąją skolą. Ar pinigai, kuriuos jie sumokėjo gydymo įstaigose, jiems bus grąžinti?

– Ar mes kalbame apie neoficialius mokėjimus gydytojams ir medicinos personalui? Ar Jūs turite omenyje mokėjimą pagal nustatytus tarifus, tarkime, privačiose diagnostikos ir gydymo klinikose?

Pirmu atveju negalima rimtai kalbėti apie sumokėto kyšio grąžinimą iš valstybės lėšų. Antru atveju kyla klausimas – jei žmonės gali sau leisti pirkti privačiai teikiamas medicinos paslaugas, ar jų finansinė padėtis yra išties tokia sunki? Svarbiausia išvengti situacijos, kai žmogui apskritai atsisakoma suteikti medicininę pagalbą, nes jis „iškrito“ iš privalomojo sveikatos draudimo sistemos.

– Bet juk gali vyro išlaikoma namų šeimininkė arba žmonos išlaikomas namų šeimininkas niekur nedirbti ir, nuėjęs į privačią kliniką, mokėti pagal tarifą? Ar tokiu atveju sumokėti pinigai turėtų būti grąžinti?

– Būtinoji medicininė pagalba yra teikiama valstybinėse gydymo įstaigose, o privačiose klinikose galima gauti papildomas ir, kaip daug kas galvoja, pagerintas medicinines paslaugas. Dabartinėmis aplinkybėmis sunkiai įsivaizduoju sumokėtų pinigų grąžinimą iš PSD lėšų. Jūsų minėto pavyzdžio atveju namų šeimininkė taip pat turėtų mokėti PSD įmokas – žinoma, jei ji nepatenka į įstatymu numatytą valstybės draudžiamų asmenų sąrašą.

– Jūs kalbate apie mokesčių moralę, kurią galimai žlugdytų mokesčio amnestija. Bet Jūs tos moralės žlugdymo lyg ir nesibaiminate, kai vadinamąją skolą valstybei turi sumokėti ir tie, kurie už sveikatą mokėjo iš savo kišenės.

– Kaip minėjau, tiek laiko pratylėjome, dabar staiga pastatėme žmones prieš faktą. Tobulo sprendimo jau nebėra. Smūgis mokesčių moralei jau suduotas. Bet reikia stengtis išsikapstyti iš šios situacijos, patyrus minimalių nuostolių.

– Ar prie Jūsų minėto mokesčių moralės žlugdymo kartais neprisidėjo ir dabartinės Vyriausybės politika?

– Deja – taip. Apskritai tenka konstatuoti, kad dabartinės Vyriausybės informavimo ir viešųjų ryšių politika yra dar menkesnės kokybės nei ankstesnių vyriausybių. Tai yra savotiškas jos Achilo kulnas, dėl kurio jau ne kartą drebėjo valdančiosios koalicijos pamatai ir nuolat kyla abejonių, ar dabartinis Ministrų kabinetas įveiks artimiausią posūkį. Regis, pirminis šokas dėl PSD įmokų pamažu praeina, tačiau visi dabar laukia, kokie bus galutiniai sprendimai.

– Ar sutinkate, kad susidariusi situacija yra Andriaus Kubiliaus vadovaujamų konservatorių inicijuotos vadinamosios naktinės mokesčių reformos padarinys?

– Iš dalies – taip. Skubant buvo nepakankamai įvertinti tam tikri sistemos įgyvendinimo niuansai. Kita vertus, juk dabar išryškėjusią nesumokėtų PSD įmokų problemą lėmė ir pagerėjęs keitimasis duomenimis tarp Ligonių kasų ir Mokesčių inspekcijos.

– Daugelis mokame daug daugiau už savo sveikatą, nei kompensuoja Ligonių kasos. Dabar, užuot reformavusi ydingą sistemą, valdžia stengiasi išpešti tai sistemai papildomų pinigų.

– Visų reformų atvejais yra aktuali vištos ir kiaušinio problema: nuo ko pradėti? Vien PSD atskyrimas nuo GPM sistemos problemų neišsprendė. Tai tik padidino finansinių srautų skaidrumą.

Akivaizdu, kad sveikatinimo paslaugos Lietuvoje yra žemo lygio. Bijau, kad per artimiausius trejus-penkerius metus bus sunku pasiekti esminio proveržio šioje srityje. Vargu ar įžvelgiamoje perspektyvoje valstybė galės skirti sveikatos apsaugai kur kas daugiau finansinių išteklių nei iki šiol, todėl sveikatos apsaugos sistemos reformą įsivaizduoju kaip procesą, padedantį taupiau ir efektyviau naudoti ribotas lėšas.

– Daug panašių į PSD istoriją problemų sukėlė ir Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo peripetijos. Ar tai – dar vienas būdas padaryti piliečius skoliningus valstybei? Skaičiuojama, kad dėl asmenims taikyto pernelyg didelio NPD, valstybei GPM nesumokėjo apie 230 tūkst. gyventojų. Dar maždaug 330 tūkst. gyventojų dėl taikyto per mažo NPD skolinga liko valstybė. Kas vyksta?

– Niekada nebuvau dabartinės Vyriausybės įdiegtos NPD politikos entuziastas. Manau, galiojanti sistema yra per sudėtinga ir ne laiku įvesta. Juolab kad ir kitose srityse tuo pat metu buvo vykdoma mokesčių reforma (Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimas ir jo lengvatų naikinimas, akcizų pokyčiai ir kiti dalykai). Naujos NPD skaičiavimo tvarkos diegimas smarkiai sukomplikavo visą mokesčių sistemą.

– Jei NPD nebūtų diferencijuojamas, galėtume stebėtis, kodėl Lietuvoje, kitaip nei daugelyje ES valstybių, nėra progresinių mokesčių.

– Mokesčių progresyvumo būta ir anksčiau. Juk NPD egzistavo ir iki A. Kubiliaus Vyriausybės.

– Nediferencijuotas NPD – taip. Bet mokesčių sistemos progresyvumą lemia būtent diferencijuotas NPD.

– Progresyvumą garantuoja net ir nediferencijuoto NPD egzistavimas. Progresyvumas, diferencijavus NPD, auga gana ribotai. Buvo galima pasiekti daugiau mokesčių sistemos progresyvumo netiesioginiais būdais, pavyzdžiui, įvedant nekilnojamojo turto (NT) mokestį pasiturintiems žmonėms. Tiesa, tokiu atveju mokesčių sistemos reforma būtų vykusi dar „platesniu frontu“. Maža to, atsižvelgiant į prastą pasirengimą NT mokesčiui diegti, ji būtų buvusi absoliučiai „žalia“.

– Kodėl esate griežtai nusistatęs prieš progresinius mokesčius?

– Aš nesu prieš juos griežtai nusistatęs. Tačiau mokesčių progresyvumas turi galioti ne tik darbo, bet ir verslo pajamoms. Kai pasiklausau kai kurių vadinamojo kairiojo sparno partijų siūlymų, man susidaro įspūdis, kad norima progresiniais tarifais apmokestinti tik samdomų darbuotojų pajamas. Tuomet aš nebesuvokiu apie mokesčius kalbančių politinių jėgų ideologinės tapatybės: vadinais vienaip, elgiasi – kitaip.

Teoriškai progresinė mokesčių sistema galėtų būti viena iš mokesčių politikos alternatyvų, ypač dabartinės krizės sąlygomis. Ji padėtų sušvelninti tiek ekonominį, tiek psichologinį visuomenės susipriešinimą. Tačiau krizė anksčiau ar vėliau baigsis ir viešųjų finansų stabilizavimo bei nacionalinio pajamų perskirstymo prioritetai užleis vietą verslo skatinimo, šalies konkurencingumo, investicijų pritraukimo tikslams.

Mano nuomone, vidutiniu ir ilgu periodu progresinių pajamų mokesčių nauda yra labai abejotina. Vis dėlto vieną kartą ją įvedus, vėliau bus politiškai nepaprastai sunku ar net neįmanoma jos atsisakyti. Tai patvirtina ir pokario dešimtmečių Vakarų Europos šalių patirtis.

Galiausiai kyla klausimas dėl maksimalaus, ribinio gyventojų pajamų mokesčio tarifo: ar jis būtų, tarkime, 60 proc., ar 30 proc.? Įvedus aukštesnį maksimalų tarifą, ekonomika būtų pastūmėta į dar tamsesnį šešėlį (atlyginimai vokeliuose ir pan.), nei tas, kuris ją gaubia dabar. Čia nekalbu apie tai, kad potencialūs užsienio investuotojai apeitų tokią šalį dideliu lanku.

– Ar manote, kad PVM lengvatų panaikinimas leidėjams, kūrėjams, vertėjams buvo teisingas žingsnis? Juk vadinamosios PVM lengvatos buvo tiesiog galimybė tam tikroms kultūros sritims išgyventi. Dabar jos nebeišgyvena.

– Siūlyčiau neapkrauti mokesčių sistemos funkcijomis, kurių ji nėra pajėgi atlikti. Esu už paprastą, skaidrią mokesčių sistemą, nesuteikiančią daugybės įvairių lengvatų ir preferencijų. Jei norime skatinti tam tikras sritis, privalome tai daryti perskirstydami biudžeto lėšas ir skirdami daugiau lėšų, tarkime, kultūrai, sportui ir pan. Tai – mano pasaulėžiūrinė nuostata.

Nedemonizuokime mokesčių sistemos: pamėginkime atsakyti į paprastą ir sykiu itin sudėtingą klausimą – kodėl visos be išimties Lietuvos vyriausybės traktavo švietimą ir kultūrą kaip jauniausiąjį brolį prie vaišių stalo ?

– Tačiau dėl PVM lengvatų panaikinimo bankrutuoja leidyklos, leidėjai, praranda pajamas kūrėjai.

– O kur šios problemos šaknys? PVM? O gal priežastis ta, kad mūsų viešosios bibliotekos neturi lėšų pirkti naujiems leidiniams, knygoms? Kodėl būtinai mėginame dešiniąja ranka pasiekti dešinę ausį per kairį petį?

Valstybė skirsto lėšas kultūrai likutiniu principu ir nesugeba paremti ne į komercinius tikslus orientuotų renginių, leidinių ir pan. Kaip ekonomistas galiu pasakyti: ar ūkis klesti, ar yra veikiamas krizės – lėšų visada yra per mažai. Esmė – tinkamas prioritetų nustatymas.

– Valstybė ne tik nesugeba paremti, kaip Jūs sakote, ne į komercinius tikslus orientuotų dalykų. Panaikindama vadinamąsias PVM lengvatas, ji daug atėmė, bet nieko nesuteikė Jūsų minėtu biudžeto perskirstymo būdu.

– Tenka pripažinti, kad replės susispaudė iš abiejų pusių. Bet visa tai buvo daroma tokiomis aplinkybėmis, kai smalsuoliai jau būriavosi prie skardžio, rengdamiesi stebėti Lietuvos skrydį į finansinę bedugnę. Kai kurie valdžios sprendimai buvo priimami desperacijos būklėje.

– Ar per 20 nepriklausomybės metų kuri nors Vyriausybė yra sudavusį stipresnį smūgį kultūrai, nei dabartinė Vyriausybė?

– Ar tą smūgį sudavė Vyriausybė, ar ekonomikos krizė? Smūgis buvo tikrai labai skaudus. Sakyčiau, visos vyriausybės į kultūrą žvelgė kaip į kažką pridėtinio šalia visų fundamentalių visuomenės reikmių. Kažkas panašaus į žymiąją Maslow poreikių piramidę: maistas, drabužiai, šiluma – būtina, o kita gali ir palaukti.

– Ką manote apie fizinių asmenų bankrotą?

– Turi būti siekiama kompromiso, kuris leistų atsižvelgti ir į kredito įstaigų, ir į paskolų gavėjų interesus. Mano nuomone, fizinio bankroto procedūra neturėtų būti traktuojama kaip paprasčiausias „atsiplovimas“ nuo savo finansinių įsipareigojimų.

Kai kurie žmonės tikisi, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas labai palengvins anksčiau pasiskolinusiųjų dalią. Bijau, kad tie žmonės turės nusivilti. Nes bankroto procedūra – nemalonus procesas, gerokai suvaržantis žmogaus veiklos laisvę. Ne tik finansinę.

Dalis žmonių galvoja, kad bankrotas vienu mostu išspręs visas finansines problemas. Bet jie anksčiau ar vėliau pajus, kad geriau stengtis greičiau išmokėti skolas ir pasitraukti iš bankroto procedūros, atveriant sau perspektyvą pradėti naują verslą, skolintis ar vykdyti kitokias operacijas

Jei politikai, svarstydami šį įstatymą, „perlenks“ lazdą, tai viena pusė bus atleista nuo prievolių, o kita pusė patirs didesnį nuostolį ir stengsis juos kompensuoti brangindama būsimas paskolas. Tai, švelniai tariant, nepaskatins kreditavimo, kurį daug kas laiko ekonomikos atsigavimo prielaida.

– Ar Latvijai – o kartu galbūt ir Lietuvai – gresia defoltas, kaip 2001 m. Argentinai?

– Prognozuojant visada yra geriausia būti pesimistu. Nes pesimistas gali nepataikyti devynis kartus iš dešimties, bet vieną kartą atspėti, ir jis bus nešiojamas ant rankų, pamirštant tuos likusius „šūvius“ pro šalį.

Savo ruožtu tie, kurie prognozavo teigiamą raidos scenarijų ir devynis kartus iš dešimties pataikė, bus „prikalti prie kryžiaus“, jei bent kartą suklydo. Aš tai vadinu lūkesčių asimetrija. Ji yra daugiau būdinga neprofesionaliai ekonominės informacijos vartotojų grupei, kuriai makroekonominė informacija yra to paties rango kaip ir sporto naujienos, naujų filmų anonsai ir t.t.

Kiek kitaip ekonominę informaciją priima realiai finansų ir kitose rinkose veikiantys asmenys, kurie neturi jokių išankstinių sentimentų ir vertina tik komentarų ir prognozių tikslumą. Derinantis prie visuomenės poreikio, didėja apokaliptinius scenarijus pranašaujančių ekonomistų ratas. Pesimizmas kai kuriems specialistams tapo asmeninės rinkodaros dalimi.

Tačiau grįžkime prie Latvijos ir Lietuvos panašumo į Lotynų Amerikos šalis. Rašydamas disertaciją, aš neblogai susipažinau su ekonomikos stabilizavimo politikos patirtimi daugelyje Pietų Amerikos šalių pastaraisiais dešimtmečiais. Beveik visoms tenykštėms vyriausybėms ir savivaldybėms buvo būdinga viena yda – nuolatinis ir nepermaldaujamas noras gyventi ne pagal išgales. Todėl pinigų politikos modeliai ir įvairiausios valiutos kurso sistemos ten buvo keičiamos, kaip marškiniai.

Absoliučiai fiksuoto nacionalinės valiutos kurso režimai Baltijos šalyse uždėjo tam tikrą apynasrį valdžios apetitui be saiko leisti mokesčių mokėtojų pinigus, nors Latvija ir Lietuva šioje srityje turi mažiau kuo pasigirti nei Estija. Kai 2008 m. pabaigoje – 2009 m. iškilo reali viešųjų finansų katastrofos grėsmė, visos Baltijos šalys ėmėsi būtinų veiksmų padėčiai stabilizuoti. To nebuvo prieš dešimt metų Argentinoje. Taigi po apokaliptiniu Latvijos ir Lietuvos ekonomikos scenarijumi nepasirašau.

Tam tikras verslo savireguliacijos mechanizmas Baltijos šalyse taip pat veikia. Ne taip idealiai, kaip norėtume, bet veikia. Prieš pusmetį būčiau ilgai pagalvojęs, prieš atsakydamas į klausimą, ar Latvija išvengs defolto. Dabar manau, kad jai veikiausiai pavyks tai padaryti.

Valstybės nemokumo pavojus buvo visiškai apčiuopiamas ir Lietuvoje, tad abi šalys buvo kartais traktuojamos kaip finansinės „dvynės“ su visomis plaukiančiomis iš to pasekmėmis. Vis dėlto pastaruoju metu mes ir latviai esame pamažu „atkabinėjami“ vieni nuo kitų, ir absoliučios lygybės ženklas tarp mūsų šalių nebededamas.

2010-04-18

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai  www.stats.lt - Tinklapiu reitingai, statistika, skaitliukas

Written by BESMEGENIAI

gruodžio 13, 2010 at 5:43 pm

Įrašyta kategorijoj PSD

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: