Besmegeniai Blog

Nebūk besmegenis!!

E.Žiobienei – Metų moters titulas ir žurnalo „Stilius“ auksinė kurpaitė

leave a comment »

2010-12-04 11:56

Žurnalo „Stilius“ auksinė kurpaitė (M.Zavadsko kūrinys) pirmajame Valdovų rūmuose surengtame pokylyje įteikta vaiko teisių apsaugos kontrolierei Editai Žiobienei. Minios spaudimui nepasidavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė išrinkta 2010-ųjų Lietuvos moterimi. Žiūrėkite reportažą. Garbingas titulas socialinių mokslų daktarei E.Žiobienei buvo suteiktas už drąsą, pilietiškumą, demokratinių vertybių gynimą ir iššūkį chaosui. „Prisipažinsiu – žinia išvertė mane iš koto. Šis titulas man netikėtas“, – neslėpė E.Žiobienė.

Metų moterimi išrinkta Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė: „Žinia apie apdovanojimą išvertė mane iš koto.“
Metų moterimi išrinkta Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E.Žiobienė: „Žinia apie apdovanojimą išvertė mane iš koto.“

Valdovų rūmuose svarbiausią vakaro moterį sveikino apie 200 svečių. Vakare skambėjo senoviniai instrumentai – ragus pūtė kolektyvo „Sutaras“ muzikantai. Vėliau juos pakeitė Tomo Leiburo orkestras. Vakare tai pat dainavo Vaida Genytė ir Liudas Mikalauskas, Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė bei Rafailas Karpis ir Evelina Sašenko. Kovo mėnesį vaiko teisių apsaugos kontroliere paskirta E.Žiobienė nusprendė trauktis iš pareigų po susitikimo su Seimo pirmininke, kuris surengtas reaguojant į Drąsiaus Kedžio rėmėjų priekaištus. Jie reikalavo nušalinti vaiko teisių apsaugos kontrolierę, kaip esą nesugebančią eiti patikėtų pareigų. Seimas lapkričio viduryje nepritarė vaiko teisių apsaugos kontrolierės E.Žiobienės atsistatydinimui. D.Kedžio šalininkų pyktį E.Žiobienė užsitraukė išsakiusi poziciją, jog teismų sprendimai turi būti vykdomi, o Garliavoje susirinkusią minią, neišleidusią mažametės D.Kedžio dukters pas motiną, sakė pažeidžiant mergaitės interesus. E.Žiobienė remia Teisėjų tarybos pasiūlymą, pagal kurį visuose penkiuose šalies apygardų teismuose būtų įsteigta po vieną vaikų psichologo etatą. Tokie specialistai apklaustų nusikaltimuose nukentėjusius ar nusikaltimų liudininkais tapusius vaikus. Čia pateikiamas spalio 21 dieną publikuotas  „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio interviu su E.Žiobiene.

– Vos paskirta kontroliere „Lietuvos rytui” sakėte, kad viena pagrindinių problemų, su kuria jums teks susidurti, – visuomenėje stiprėjančios bei politikų kurstomos radikalios nuotaikos ir bloga atmosfera, gaubianti vadinamąją Kauno pedofilijos bylą. Ar tikėjotės, kad praėjus vos pusmečiui būtent šios problemos ir privers jus pasitraukti iš posto?

– To tikrai nesitikėjau. Mačiau, jog tas vežimas užtikrintai rieda toliau, bet tikrai nemaniau, kad galiu atsidurti tarp jo taikinių. Juk niekada neturėjau nieko bendra ne tik su kokiomis nors partijomis, bet ir su politika ar politikais apskritai. Buvau ir tebesu žmogus iš mokslo, teisės ir žmogaus teisių pasaulio. Tačiau, svarbiausia, nieko bendra neturėjau su tais įvykiais, be to, pagal visus įstatymus, niekaip negalėjau daryti įtakos tebesitęsiančiam teisminiam tyrimui. Viskas, ką galėjau padaryti, – savo kompetencijos ribose raginti ir reikalauti, kad pirmiausia būtų ginami vaiko interesai, ir spręsti sistemines, pamatines problemas, kurias atskleidė ši konkreti tragiška istorija. Maniau, pats svarbiausias dalykas visiems – grąžinti viską į normalias, civilizuotas vėžes. Taigi tikėjausi, kad visa tai – savaime suprantama ir akivaizdu. Bet greitai paaiškėjo, kad ne. Neketinu nusileisti ir paklusti spaudimui, todėl ir žengiau šį žingsnį.

– Iš karto po to, kai paskelbėte atsistatydinanti, sakėte, kad šis sprendimas pamažu ėmė bręsti jau seniai. Tačiau ar paskutiniu lašu netapo šio pirmadienio pokalbis su I.Degutiene, kuriai esate atskaitinga? Seimo pirmininkė po jūsų pareiškimo apie atsistatydinimą paskubėjo prisiekti, kad ji visada jus rėmė ir teberemia. Kaip tai galėtumėte paaiškinti?

– To, ką mes kalbėjomės akis į akį, atskleisti negaliu ir nenoriu. Bet pagrindinis dalykas, kurį Seimo pirmininkė po to pasakė viešai: ji viena negalinti manęs atstatydinti ir paaiškino, kaip tai gali padaryti Seimas, jei to panorės. Tai ir yra esminis dalykas. Užuot išgirdusi Seimo pirmininkės pareiškimą, jog ji nenori manęs atstatydinti, išgirdau, kad ji „viena negali” to padaryti.

– Vadinasi, supratote, kad Seimo vadovė jūsų neremia – bent aiškiai ir tvirtai, kaip, jūsų nuomone, derėtų?

– Taip. Kita vertus, eidama pas Seimo vadovę tikėjausi, kad jai, kaip ir man, bus taip pat juokinga dėl tos jai įteiktos peticijos su keliais šimtais piliečių, reikalaujančių mano atstatydinimo, parašų. Juk ne kartą man mesti kaltinimai ir reikalavimai dalykiniu bei teisiniu požiūriu lygiai tokie patys kaip tie šūkiai per nesankcionuotus piketus – „Lietuva su E.Žiobiene – Lietuva be ateities” arba „E.Žiobiene, susidedi daiktus ir eini lauk”. (Juokiasi.) Be to, esu gavusi vienos moters laišką, kuriame ji tvirtina, kad jos parašas po ta „peticija” – netikras. Nepaisant to, pasirodo, tuos kelis šimtus parašų galima besąlygiškai vertinti kaip „tautos balsą”, rimtai susitikinėti su tų pasirašiusiųjų atstovais, priklausančiais nežinia kokioms „visuomeninėms organizacijoms”. Taigi paaiškėjo, kad tokia yra Seimo pirmininkės pozicija ir jai anaiptol nejuokinga. Kita vertus, galbūt I.Degutienę reikia ir gerbti – juk politikas turi būti atviras visoms visuomenės grupėms visur ir visada. Ir dar viena aplinkybė, dėl kurios taip pat pasijutau tarsi patekusi į pelėkautus – šį antradienį Seime turėjo būti svarstoma tarnybos veiklos per 2009 metus ataskaita, bet ji kažkodėl buvo išbraukta iš darbotvarkės vos ne paskutinę akimirką. Turėčiau pristatinėti savo pirmtakės veiklos ataskaitą, kurią net ne aš ir pateikiau, kartu būčiau sudirbta dar ir už tuos metus. Žinoma, bandyčiau aiškinti, kaip iš tiesų yra. Tačiau ką nors paaiškinti gali tik žmonėms, kurie nori tave girdėti, o Seime toli gražu ne visi taip nusiteikę.

– Teigėte, kad pagrindinė problema – ne jūsų likimas, o valstybės griovimas, į kurį ir norite atkreipti visų dėmesį savo atsistatydinimu. Ką turite galvoje prabilusi apie valstybės griovimą?

– Šios pavojingos tendencijos – labai senos, tačiau jos šiuo metu ypač sustiprėjo ir įgauna vis didesnį pagreitį. Tos jėgos, kurios naudojasi Kauno tragedija, veikia labai tiksliai ir racionaliai, kryptingai pasirenka puolimo objektus, prieš tai labai atidžiai juos išanalizuoja. Tai – nieko keista, juk minia jau pajuto, kad ji gali „sutvarkyti” kone kiekvieną. Žinoma, tai įmanoma padaryti tik tuomet, kai valstybės institucijos yra visiškai pakrikusios ir žiūri tik savo munduro. Juk akivaizdu, kad visos šios istorijos metu kiekvienai institucijai ar žinybai svarbiausi buvo du klausimai: „kaip mes atrodysime?” ir „kaip kuo greičiau nusiplauti rankas?” Užuot besielgusios, kaip ir dera valstybės institucijoms, įvairios valstybės valdžios šakos palūžo. Joms dabar dažniausiai diktuoja nebe įstatymas.

– Ar neatrodo, kad bene svarbiausią vaidmenį čia vaidina politikai? Vieni ciniškai pasinaudoja žmonių emocijomis siekdami populiarumo, o kiti traukiasi atatupsti dėl instinktyvios baimės.

– Tai iš tiesų galima įžvelgti. Tačiau kas iš to laimi? Nejaugi miniai pataikaujantys politikai gali rimtai tikėtis, kad ta minia per rinkimus rems būtent juos, o ne „saviškius”, savo atstovus – visų dabar Seime esančių partijų pagrindinius konkurentus? Taip pat sunku paaiškinti tą politikų baimę. Negi pavojus, kad per rinkimus už tave gali nebalsuoti dalis rinkėjų, nustelbia visa kita?

– Ar tikitės, kad Seimas vis dėlto nepritars jūsų atsistatydinimui? Kodėl manote, kad tiek politikai, tiek visuomenė po šio žingsnio atsikvošės? Gal priešingai – supras kaip dar vieną vadinamąją violetinę pergalę?

– Nežinau, kaip ten bus. Tačiau akivaizdu, kad iš šios padėties įmanomos tik dvi išeitys. Arba valstybė pabunda ir pradeda veikti kaip valstybė, o politikai įsisąmonina, kad negali kištis į teisminius procesus, arba mes ir toliau keliaujame iš demokratijos į anarchiją. Bet kokiu atveju dar tikiuosi atkreipti dėmesį ir į kitas problemas, apie kurias šiandien taip pat retas kalba. Antai Seime dabar pradėtas svarstyti kitų metų biudžeto projektas. Tačiau akivaizdu, jog valstybė ir toliau neskiria pakankamai resursų, kad tiek vaikų, tiek kitų pažeidžiamų visuomenės sluoksnių teisės pagaliau būtų pradėtos saugoti nuosekliai ir sistemiškai. Mūsų institucijos biudžetas – vos per milijoną, iš kurio dauguma lėšų tenka darbuotojų algoms. Mes įsikėlėme į valstybei priklausančią būstinę iš patalpų, už kurių nuomą tarnyba tebėra skolinga keliasdešimt tūkstančių litų. Naująsias patalpas, kurios ir dabar atrodo liūdnai, dailinome, dažėme savo rankomis, naudodami savus pinigus. Tačiau tai – smulkmenos, kurias galima išspręsti. O kaip vaiko teisių tarnybos rajonuose? Juk ten dirba vos po vieną žmogų, kuris net neturi reikiamo teisinio ar psichologinio išsilavinimo. Baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjami galimo lytinio smurto prieš vaiką atvejai, dirbančius psichologus iki šiol finansavo visuomeniniai Šveicarijos ir Švedijos fondai. Nesvarbu, kas bus vadovas, bet tiek šiuos, tiek kitus skaudulius reikia kuo greičiau gydyti.

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai  www.stats.lt - Tinklapiu reitingai, statistika, skaitliukas

Reklama

Written by BESMEGENIAI

gruodžio 4, 2010 at 3:57 pm

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: