Besmegeniai Blog

Nebūk besmegenis!!

Nematoma bomba

leave a comment »

Nematoma bomba, tiksinti po kiekvienu

2009-04-12 18:18
Vytautas Gaižauskas | „Kelias“

Vanduo

Ta bomba gali sprogti keliais skirtingais būdais. Bet šiandien – apie vieną iš jų. Apie nenutrūkstantį vandens kokybės gerinimą Lietuvoje. Šis procesas turi daug teigiamų bruožų. Turi ir neigiamų, bet apie pastaruosius mažai kas yra linkę kalbėti.

Nuolatiniai vandens kokybės gerinimo darbai tapo tokia pat rutina, kaip ir pavasariop, kartu su atbudusiomis skruzdėlėmis, į magistralinius šalies kelius grįžtantys kelininkai su savo begalinėmis užtvaromis. Tik kelininkai labiau pastebimi jau vien dėl to, kad vasarą keliskart padidina sąlyginį atstumą nuo mūsų iki jūros, todėl apie juos daug rašo spauda ir rodo televizija. O vandentiekio ir kanalizacijos tvarkytojus, kaip ir skruzdėles, televizija rodo retai, nors jie, kaip ir skruzdėlės, atlieka didžiulį darbą.

Baimės investicijos

Galime ilgai ginčytis, ar nebūtų protingiau mūsų ne itin turtingai šaliai pataupyti pinigus ir leisti juos kitiems svarbiems reikalams. To jau niekas neklausia. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, prisiėmė ir įvairiausių įsipareigojimų, į kuriuos tada nekreipėme dėmesio. Vandens ūkio gerinimas – vienas iš tokių įsipareigojimų.

Šiek tiek daugiau dėmesio į vandentvarkos darbus žiniasklaida atkreipė pernai rudenį. Tada Kaune buvo atidarinėjami ilgai čia statyti biologiniai vandenvalos įrenginiai. Buvo kuo susidomėti – visa projekto, finansuoto iš Europos Sąjungos lėšų bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos, kaina – 145 milijonai litų. Tai imponuojanti suma, kuri priminė ankstesnius didžiulius vandens valymo projektus, kuriuos dosniai finansavo mūsų taršos užsieniečiai išsigandę. Prisiminkime, kad ir nuotėkų valymo įrenginių statybos prie Šiaulių projektą. 1992 metais Helsinkio komitetas buvo įvardijęs šį Lietuvos miestą kaip vieną iš didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių: į Lielupę įtekantis Kulpės upelis buvo nebegyvas – tarša jame 30 kartų viršijo leistinas normas. Iš šio „garbingo“ sąrašo Šiauliai išbraukti tik 2006 metais, užbaigus kelias dešimtis milijonų litų kainavusį projektą. Jį pradedant, Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos narė, bet jau tada mus šiuo klausimu rėmė prie sienos išsigandę mūsų vandens negero kvapo skandinavai – Švedijos vyriausybė Šiaulių projektui paskyrė apie 30 milijonų litų negrąžinamos paramos.

Gausybė mažų projektų

Tokių didelių projektų liko mažai, o apie mažesnius retai rašo netgi vietinė spauda – ką ten nacionalinė. Tačiau bendras vaizdas, sudėtas iš tų smulkių projektėlių, ganėtinai įspūdingas. Atidarant Kauno biologinio vandens valymo įrenginius kalbėjęs Artūras Paulauskas, tuomet dar aplinkos ministras, priminė: iki 2013 metų Lietuvai skirta maždaug pusantro milijardo litų ES paramos vandentvarkos projektams.

ES parama, kaip žinoma, niekada nekompensuoja visų vieno ar kito projekto išlaidų. Tad visą darbų apimtį galima sužinoti pridėjus prie tos sumos dar bent 20-30%. Tiek patiems reikia primokėti prie to, ką skiria ES Sanglaudos fondas. Įvairiais atvejais tą lietuviškąją dalį finansuoja valstybės ir savivaldybių biudžetai, dažnai – iš šalies vandens tiekimo įmonių nuosavų lėšų. Suk kaip nori – vis tiek tai valdiški pinigai: vandens tiekimo įmones visur kontroliuoja savivaldybės.

Išradingesni savivaldybių atstovai įsigudrina atrasti ir kitokių finansavimo šaltinių, srovenančių iš dosnios Briuselio pinigų jūros. Antai Panevėžio miesto savivaldybė rengiasi sutvarkyti miesto lietaus kolektorių sistemą. Tam panevėžiečiai tikisi gauti pinigų iš tarpregioniniam bendradarbiavimui tarp Baltijos regiono šalių plėtoti skirtos programos. Aišku, reiks pridėti ir savų pinigų, bet programos sąlyga reikalauja, kad projektą dar remtų bent dviejų kaimyninių šalių savivaldybės. Panevėžiečius rengiasi paremti suomiai ir švedai – mat skandinavus gąsdina, kad nevalytos Panevėžio lietaus nuotekos subėga į Nevėžį, o paskui į Nemuną. Neduok Dieve praeis koks dešimtmetis, ir šitas panevėžietiškas teršalas skalaus kokios nors Kotkos ar Norčiopingo pakrantes! Ne, švedai šito negali leisti, todėl jie mokės.

Projektai griozdiški, pinigai tikri

O visokių nuobodžiai ir biurokratiškai skambančių vandentvarkos programų dėka Europos pinigai jau pasiekia ir tokių miestelių kaip Josvainiai, Žagarė, Žiežmariai vandentiekio ir kanalizacijos sistemas. Europos biurokratai sugrupavo Lietuvos savivaldybes pagal priklausomybę Lietuvos upių baseinų teritorijoms. Vienos priskirtos Nemuno vidurupio baseinui, kitos – Neries (nors juk ta Neris šiaip jau Nemuno baseine), dar trečios – Ventos – Lielupės baseinui. Sistema griozdiška, reikalinga formaliems Briuselio biurokratų reikalavimams tenkinti, o šiaip sunkokai suprantama. Bet pinigai, kurie pagal tuos griozdiškus projektus atkeliauja į Lietuvos miestus ir miestelius, – tikrų tikriausi šimtai milijonų litų. Viena po kitos dygsta kanalizacijos siurblinės, statomi valymo įrenginiai, tiesiami vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.

Niekas negali pasakyti, kad visi tie darbai nereikalingi. Praėjusių metų pabaigoje UAB „Šiaulių vandenys“ paskelbė graudų kreipimąsi į visuomenę. Įmonė priminė, kad beveik penktadalis Šiauliuose eksploatuojamų vandentiekio vamzdynų pakloti prieš daugiau nei 30 metų, apie 40 proc. – prieš 15 – 30 metų. Daug plieninių ir ketaus vamzdžių, plieniniai – neatsparūs korozijai, ketiniai – deformacijoms. Dėl viso to didėja vandens nuostoliai, už kuriuos niekas nemoka, o įmonė grimzta į minusą. Pastaraisiais metais bendrovę slėgė milijoninės skolos.

Ne ką geresnė ir kanalizacijos vamzdyno padėtis. Per susidėvėjusius vamzdžius į aplinką patenka teršalai, toliau keldami grėsmę mūsų baikštiems kaimynams anapus Baltijos. Pro tas pačias skyles iš išorės į vamzdžius pribėga gruntinio vandens. Šis paskui patenka į vandens valymo įrenginius ir didina nuotėkų valymo išlaidas.

Pasak „Šiaulių vandenų“ atstovų, ES parama kur kas labiau orientuota į naujų vamzdynų tiesimą, negu į senų atnaujinimą, todėl padėtis negerėja.

Šiauliai šiuo atžvilgiu nėra kokia nors išimtis tarp didžiųjų šalies miestų. Pasak Vilmos Karosienės, Aplinkos ministerijos Vandens paslaugų skyriaus vedėjos , vamzdynų būklė panaši visur. Tad natūralu, kad veikti šioje srityje yra ką.

Kokybei ribų nėra

Kita vertus, nėra ribų ir vandens kokybės gerinimui. Pasak Viliaus Buroko, UAB „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus, dar keli procentai Kauno gyventojų skundžiasi vandens kokybe mieste ir norėtų, kad ji būtų geresnė. Mat tada ji atitiktų reikalavimams, keliamiems brangiai jacuzzi ar panašaus tipo įrangai. Tačiau daugumą miesto gyventojų vandens kokybė jau tenkina. Vilius Burokas tikina, kad beveik visur mieste geriamasis vanduo savo kokybe nenusileidžia prekybos centruose parduodamam vandeniui, o vandentiekio vandens litras vartotojui kainuoja šiek tiek mažiau nei pusę cento.

Nors Lietuvai pinigų dabar katastrofiškai trūksta, nors viešojo pirkimo konkursai vandentvarkos darbams atlikti savo skaidrumu vargu ar labai skiriasi nuo kitų šalies viešųjų konkursų, faktas yra tai, kad ekonomikos skatinimo požiūriu Europos Sąjungos parama labai svarbi. Kur gi dar rasi tokią investiciją, kad įdėjęs savo litą, dar gautum nuo 3 – 6 litus paramos? Belieka tikėtis, jog nenusigyvensim tiek, kad šių projektų tektų mažinti.

Visgi „Kauno vandenų“ vadovas pripažįsta, kad nuolatinės investicijos į vandens ūkį nuolat koreguoja vandens kainas. Tarkim, Kaune jos nuo Nepriklausomybės atkūrimo išaugo dvigubai. Paskutinė naujiena šioje srityje – „Vilniaus vandenų“ ketinimai padidinti tarifus. Tačiau išsamios informacijos apie tai, kiek naudos mums neša ir kiek papildomos naštos užkrauna vandens projektai, labai mažai.

Kaimynai atviresni: oi kaip brangs

Užtat tikrai daug pastaruoju metu apie tai kalbama kaimyninėje Lenkijoje, kurios padėtis labai panaši į mūsiškę. Tiesa, kiti mastai dėl šalies dydžio. Nuo metų pradžios iki 15 proc. išaugo vandens kainos tokiuose miestuose kaip Ščecinas, Krokuva, Olštynas. Pastarajame planuojama, kad per trejus metus vandens kainos ūgtelės 93 proc.. Daug ką čia lemia didžiuliai vandentvarkos projektai. Ščecine, dar tebesančiame didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąraše, tik šiemet baigiama įgyvendinti milžiniška investicija – statomi vandenvalos įrenginiai.

Kol kas nuo vandens kainų kilimo bando gelbėtis Varšuva. Čia atnaujinti vandens valymo įrenginius, žinomus „Čajkos“ vardu, ir visą infrastruktūrą miestui kainuos kelis milijardus zlotų. Ščecino vandens tiekimo kompanija bando pritraukti lėšų šiam projektui, išleisdama įmonės obligacijas. Planas gal ir geras – nereikėtų skolintis iš bankų tai investicijos daliai, kuri nefinansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tik bėda, kad kai planas dar buvo rengiamas, pasaulyje nebuvo krizės. Obligacijos dar neišleistos, o vilčių jas išparduoti mąžta.

O vanduo toliau brangsta – jau pavasario pradžioje prie šio miestų sąrašo prisijungė Katovicai – čia kaina nuo balandžio ūgtelės iki 20%. Kainų augimo laukiama ir Zeliona Guroje, pasiekė ši banga ir Lenkijos trimiestį – Gdanską, Gdynę ir Sopotą.

Kokio kainų augimo tikimasi visoje Lenkijoje? Įtakingas šalies verslo dienraštis „Gazeta Prawna“ kovą paskelbė prognozes, kad iki 2012 metų vandens kainos šalyje ūgtelės 60 proc.. Laikraštis tikina, jog svarbiausia kainų augimo priežastis yra ES finansuojami vandentvarkos projektai, kuriuos Lenkija įsipareigojo įgyvendinti stodama į Europos Sąjungą.

Mechanizmas čia visiškai paprastas. Nors savų lėšų dalis palyginti maža, įgyvendinus projektus, vandens tiekimo įmonės perims į savo balansą naują šimtus milijonų zlotų kainuojančią infrastruktūrą. Smarkiai pakyla amortizaciniai atskaitymai, tenka mokėti didesnį turto mokestį.

Lenkijos regioninės plėtros ministerijos duomenimis, lėšų poreikis aplinkosaugos projektams finansuoti iki 2015 metų šioje šalyje yra apie 14 mlrd. USD, o iš ES fondų dengiama tik dalis šių išlaidų. Nuotėkų valyklos iki to laiko turi būti pastatytos visose gyvenvietėse, turinčiose daugiau kaip 2000 gyventojų. Būtina nutiesti arba modernizuoti 25000 kilometrų kanalizacijos tinklų ir 950 nuotėkų valyklų. Jei tai nepavyks, šalis turėtų mokėti didžiules baudas – viskas priklausys nuo Europos Komisijos.

Ši prognozė dar ne pati blogiausia. „Polskie Wodociagy“, vandens įmones vienijantys ūkio rūmai, pernai rudenį paskelbė, kad per 7 metus Lenkijoje vanduo pabrangs 4 kartus. „Greenpeace“ duomenims, dabar vienas Lenkijos gyventojas per dieną sunaudoja 190 litrų vandens, apie 10 proc. daugiau nei kaimyninėse šalyse. Pastaruosius kelerius metus šis rodiklis kasmet mažėja po 3proc.. Akivaizdu, kad mažės ir ateityje.

Yra ir šviesesnioji medalio pusė – didžiulė vandentvarkos programa artimiausiais metais Lenkijoje sukurs apie 50 000 naujų darbo vietų. Dabartiname ekonomikos kontekste tai įspūdingas rodiklis – bus kuo mokėti už brangstantį vandenį.
 

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai     www.stats.lt - Tinklapiu reitingai, statistika, skaitliukas


Written by BESMEGENIAI

lapkričio 29, 2010 at 9:52 pm

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: