Besmegeniai Blog

Nebūk besmegenis!!

LEO LT. Energetikos politika

leave a comment »

Kam naudinga nušauti liūtą

Valdas KVEDARAS “Ekstra“ 2009-05-04 / 08:01

Kol du pešasi, trečias laimi — ši taisyklė jokiu būdu neatspindi situacijos, kai norima numarinti nacionalinį investuotoją LEO LT. Panašiau, kad liūtą nugalabyti siekiantis medžiotojas — konservatorių politinis elitas trokšta, jog elektros rinka ateityje liktų jo paties rankose.

LEO LT — neteisėtai sukurtas nacionalinis investuotojas, sieksiantis finansinės naudos sau ir skurdinsiantis šalies gyventojus. Toks bene pagrindinis motyvas sklinda iš konservatorių ir kai kurių visuomenininkų lūpų, kodėl reikėtų išardyti nacionalinį investuotoją ir kurti naują darinį naujajai atominei elektrinei statyti.

„NDX Energijos“ vadovas I.Staškevičius naujiems politikams tapo našta. 
„NDX Energijos“ vadovas I.Staškevičius naujiems politikams tapo našta.

Konservatorių valdymo laikais panaikintos ir šiemet jų pačių atkurtos Energetikos ministerijos šefas Arvydas Sekmokas neslepia, kad pagrindinis investuotojas statant naująją elektrinę turėtų būti ne vietinis, o užsienio, laimėjęs statybos konkursą.

Tačiau tai — tik politinių dividendų siekiančiųjų kalbos, kuriomis, matyt, norima parodyti, kad viskas daroma šalies labui. Iš tikrųjų būsimoji elektros rinka pasidalyta faktiškai nekeičiant žaidėjų, o pasirašius memorandumą dėl elektros kabelio tiesimo į Švediją, premjeras Andrius Kubilius padėjo paskutinį tašką verslininkų kovoje. Nugalėtojais jau šiandien galima skelbti konservatoriams atstovaujančius vietos energetikus. Ir — Rusijos energetikos milžiną RAO JES.

Nori skirtis, bet nedrįsta

Jau senokai aišku, kad šiandienė valdžia nori sunaikinti nacionalinį investuotoją arba sudaryti tam sąlygas. Tiesa, šiuos užmojus stengiamasi užmaskuoti.

Koalicinės Vyriausybės premjeras viešai nėra pareiškęs nuomonės, kad LEO LT būtina sunaikinti. Atvirkščiai, jei A.Kubilius išties nuoširdus, tai jis demonstruoja begalinį susirūpinimą, kad panaikinus nacionalinį investuotoją valstybė, taigi visi mokesčių mokėtojai, patirs milijardinių nuostolių.

„Man kartais susidaro įspūdis, kad gali būti tam pačiam privačiam akcininkui naudinga, jeigu dabar, nesuskaičiavus visų padarinių, būtų priimami kokie nors sprendimai, įstatymai, kuriais LEO LT steigimas būtų pripažintas negaliojančiu nuo pat pradžios.

Galbūt tai leistų tam pačiam privačiam akcininkui kreiptis į arbitražus, reikalauti didelių kompensacijų. Tos kompensacijos, bent jau aš girdžiu iš kai kurių ekspertų, gali būti milžiniškos, siekiančios kelis milijardus“, — viešai karo kirviu nemojavo A.Kubilius.

Tačiau nacionalinio investuotojo akcininko „NDX Energijos“ vadovas Ignas Staškevičius kalba priešingai ir sako matantis būdą, kaip išformuoti LEO LT taip, kad valstybei nereikėtų mokėti milijardinių kompensacijų privačiam investuotojui.

„Jei viena šalis persigalvojo, sako, kad nebenori šios sutarties, — reikia elgtis sąžiningai ir tiesiai tai pasakyti kitai šaliai. Reikia kalbėtis. Jei pažeidimų nėra, bet viena šalis paprasčiausiai persigalvojo, — tam yra normali civilizuota šneka“, — I.Staškevičiaus teigimu, skiriantis tereikėtų sutarti, kaip bus pasidalytas turimas bendras turtas ir patirti nuostoliai.

Taigi sugretinus I.Staškevičiaus ir A.Kubiliaus tezes, kylą klausimas: kodėl premjeras vis dėlto gąsdina milijardiniais nuostoliais? Konservatoriams prijaučiantys teisininkai mano, kad nutraukus sutartį skolinga liktų ne valstybė verslininkams, o atvirkščiai.

Regis, kad kuo ilgiau bus kalbama apie LEO LT naikinimą, tuo greičiau ir ramiau savo reikalus susitvarkys konservatorių taip pamėgtas energetikų klanas.

„NDX Energijos“ vadovas I.Staškevičius neslepia, jog valstybė jį ir kitus verslininkus apgavo. Tačiau toks pasakymas kvepia diplomatija — realiai tai galima pavadinti mandagiu privačių verslininkų pašalinimu iš verslo, elektros rinką perdavus saviems.

Kalbos liko kalbomis

Konservatorių rinkimų programose žodžiai buvo surašyti sklandžiai. Tačiau ne visuose dokumentuose pavyko nutylėti tai, apie ką iš tiesų galvojama.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį prie konservatorių partijos kasos stojusio R.Garbaravičiaus giminės verslui plačiai duris atvėrė premjeras A.Kubilius. 
Daugiau kaip prieš dešimtmetį prie konservatorių partijos kasos stojusio R.Garbaravičiaus giminės verslui plačiai duris atvėrė premjeras A.Kubilius.

„Po to, kai prezidentas V.Adamkus pasirašė Atominės elektrinės įstatymą, būtų klaida ir toliau pagrindine artimiausio laikotarpio Lietuvos energetikos problema ir visuomenės svarbiausių diskusijų tema laikyti naujos atominės elektrinės temą“, — tai pirmasis sakinys iš Tėvynės sąjungos politikos memorandumo „Dėl situacijos Lietuvos energetikoje po 2010 metų sausio 1 dienos“, kurį dar 2008 metų vasarį pasirašė būsimasis premjeras, Tėvynės sąjungos pirmininkas A.Kubilius.

Aiškiau nepasakysi — naujos atominės elektrinės statyba neturi būti pagrindinis galvos skausmas Vyriausybei.

Citata puikiai įrodo, kodėl Seimo konservatoriai pasiryžę sunaikinti LEO LT arba mažų mažiausiai, kaip teigia energetikos ministras A.Sekmokas, neleisti nacionaliniam investuotojui statyti atominės elektrinės.

O A.Kubiliaus tikinimai dėl milijardinių skolų verslui — viso labo politinė uždanga.

Minėtame memorandume tuometei Gedimino Kirkilo Vyriausybei priekaištaujama, kad dėl jos neveiklumo — nepasiruošta nei papildomo elektros, nei papildomo dujų kiekio importui, neapsirūpinta mazutu, — Lietuvos energetikos sistemai gresia krizė, o elektros kainų šuolis gali siekti iki 80 procentų.

„Akivaizdu, kad Vyriausybė nėra pasirengusi efektyviai ginti svarbiausių valstybės strateginių interesų energetikos reikaluose.

Tokia padėtis yra susiklosčiusi tiek dėl intelektualios ir skaidrios politinės valios stokos Vyriausybės veikloje, tiek ir dėl institucinių problemų“, — kertama išvada memorandume.

A.Kubiliaus Vyriausybė netrukus švęs penkių mėnesių sukaktį. Nors ir neilgas laiko tarpas, tačiau vargu ar kas girdėjo, kad ji būtų pasirūpinusi papildomo elektros, dujų kiekio importu, mazuto atsargomis, kai bus uždaryta atominė elektrinė? Toliau nei kalbos A.Kubiliaus Vyriausybė nenuėjo, tik sukūrė Ekonomikos ministeriją.

Traukinys jau nuvažiavo

Kol įvairaus kalibro pabūklais pliekiama LEO LT, pasirodo, energetikos verslo traukinys paslapčia iš perono dingo. Rusijos ir Lietuvos konservatoriams prijaučiančių verslininkų mašinistų vairuojamas. A.Kubiliui nereikės prisiminti memorandumo ir pasirūpinti elektros bei papildomų dujų importu, mazutu — viskuo, kas būtina valstybei sustabdžius antrąjį atominės elektrinės reaktorių.

Lietuvoje registruota bendrovė Energijos realizacijos centras (ERC) šių metų vasarį pasirašė ilgalaikę elektros energijos tiekimo į Lietuvą iš Baltarusijos sutartį su šios šalies valstybine energetikos bendrove „Belenergo“. Kovo mėnesį ERC su Rusijos valstybine energetikos bendrove „Inter RAO JES“ pasirašė ilgalaikę, iki 2020 metų, elektros energijos tiekimo į Lietuvą sutartį.

Šiose sutartyse numatyta, kad, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvą garantuotai pasieks elektra ir šalis nesusidurs su galimu elektros energijos deficitu. Elektros energijos importu ir eksportu užsiimantis ERC galės patenkinti ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių elektros energijos poreikį.

Su Rusijos bei Baltarusijos valstybinėmis bendrovėmis pasirašytos sutartys garantuoja minimalų 2,5 milijardo kilovatvalandžių (kWh) per metus elektros kiekį iš Rusijos, o bendras galimas elektros kiekis iš Rusijos ir Baltarusijos sieks apie 7 milijardus kWh.

Lietuvoje iki krizės per metus buvo sunaudojama apie 10 milijardų kWh. Nustojus veikti Ignalinos atominei elektrinei, mūsų šalyje veikiančios elektrinės tepagamins apie 2,5 milijardo kWh. Taigi ERC sutartys leis ne tik apsirūpinti elektros energija, bet centras ją dar ir reeksportuos į kitas valstybes.

Taigi kyla klausimas: kam, žinant apie šias sutartis, išvis reikalingas LEO LT? Konservatorių valdomai Vyriausybei telieka vienintelis galvosopis — kaip diplomatiškai atsikratyti neparankaus ir nebereikalingo nacionalinio investuotojo.

Kyšo konservatorių ausys

2002 metais „Lietuvos energijos“ vadovu paskyrus „Kauno energijos“ generalinį direktorių Rymantą Juozaitį (neseniai atsistatydinusį iš LEO LT valdybos pirmininko posto), kilo idėja Lietuvoje pagamintą elektros energiją eksportuoti ne tiesiogiai, bet per tarpininkus (šiandien to reikalauja ES įstatymai).

Iš keturių konkurse dalyvavusių bendrovių pirmenybė suteikta tuomet ką tik įsikūrusiai ir Vilniuje registruotai bendrovei ERC. Bendrovės steigėjai — R.Juozaičio gimtoji „Kauno energija“ ir ką tik įkurta ir registruota tame pačiame gyvenamajame kvartale, kaip ir „Lietuvos energijos“ centrinė būstinė, UAB „Adifika“ (steigėjas — dvidešimtmetis T.Margevičius; bendrovė deklaravo užsiimsianti konsultacine, verslo ir valdymo veikla).

UAB ERC įstatinis kapitalas sudarė 100 tūkstančių litų. 45 paprastosios vardinės 1000 litų nominaliosios vertės akcijos atiteko kauniškei bendrovei, likusios — „Adifikai“. Tačiau po trijų mėnesių „Kauno energija“ savas akcijas pardavė „Adifikai“. O naujai išrinktas ERC vadovas Giedrius Balčiūnas netrukus pusę bendrovės akcijų pardavė neapmokestinamajai bendrovei „Unitrade Services LLP“

Šiandien 51 procentą ERC akcijų valdo Rusijos „Inter RAO JES“ ir valstybinės įmonės „Rosenergoatom“ antrinė įmonė „RAO Nordic“. Likusi ERC akcijų dalis priklauso Švedijoje registruotos bendrovės antrinei įmonei Lietuvoje „Scaent Baltic“.

ERC — ne tik Rusijos oligarchų, bet ir Lietuvos konservatorių pelno šaltinis.

R.Juozaičio gimtosios bendrovės įkurto ERC direktorius G.Balčiūnas — buvusio praėjusios kadencijos Seimo nario konservatoriaus Ramūno Garbaravičiaus svainis. Pats R.Garbaravičius iki atėjimo į politiką nuo 2000 metų buvo „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus, taigi ir R.Juozaičio patarėjas, o nuo 1998 metų — Tėvynės sąjungos prezidiumo narys, partijos iždininkas.

UAB „Scaent Baltic“ generalinis direktorius — Jonas Garbaravičius, R.Garbaravičiaus sūnus. Jis anksčiau dirbo „Lietuvos energijoje“ elektros prekybos skyriaus viršininku.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį prie konservatorių partijos kasos stojusio R.Garbaravičiaus giminės verslui plačiai duris atvėrė premjeras A.Kubilius.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį prie konservatorių partijos kasos stojusio R.Garbaravičiaus giminės verslui plačiai duris atvėrė premjeras A.Kubilius.

UAB „Scaent Baltic“ prieš pusantrų metų Vilniuje įsteigė savo antrinę bendrovę „Scaent Baltic Energy“, kuri atlieka parengiamuosius darbus, reikalingus pradėti mažmeninės prekybos elektros energija veiklą Lietuvoje ir ją išplėsti aplinkinėse šalyse.

Taigi jei ERC, nuo kurio driekiasi konservatoriškas šešėlis, aprūpins Lietuvą elektros energija, kam reikalingi liūtai? LEO LT tereikia nušauti.

Tiesa, A.Kubiliaus Vyriausybei dar lieka viena problema — kaip patenkinti kai kurių nesuspėjusiųjų įšokti į elektros verslo traukinį tautiečių užgaidas.

Pirmiausia — konservatorius gausiai finansiškai rėmusio ir lietuviškuoju oligarchu vadinamo „Achemos“ prezidento Bronislovo Lubio.

Tačiau tai, palyginti su LEO LT, — nieko verta problema: politikai jau svarsto, kaip išplėsti ne tik vėjo jėgainių, bet ir naujų hidroelektrinių, kurių didžiausias iniciatorius yra B.Lubys, statybą.

Siūlo neverkti

ERC komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas elektros rinkos dalyvius ramina, kad bendrovė nebus monopolininkė rinkoje (nors sunku tuo patikėti, jei tieks Lietuvai, kaip parašyta sutartyse, apie du trečdalius elektros energijos).

„Kiti rinkos dalyviai gali laisvai tiekti iš Latvijos, Estijos ar Suomijos. Pastačius elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, rinkos dalyviams atsiras dar daugiau galimybių importuoti elektrą iš Vakarų.

Be to, Lietuvos elektros aukcione dalyvauti planuoja Estijos ir Latvijos bendrovės, elektra galės būti perkama ir iš Šiaurės šalių elektros prekybos biržos“, — dėstė verslininkas.

Tiesa, taip raminant daroma viena esminė klaida: pagal pirminį projektą nutiesus elektros jungtį su Lenkija, ja elektros energiją bus galima ne importuoti, bet eksportuoti.

Kiek kainuos elektra?

Jei šiandien politikai gąsdina tautą, kad LEO LT įsiliejus į elektros energijos gamybos bei perdavimo verslą kilovatvalandės kaina gali siekti vos ne litą, verta paklausti, o kiekgi elektra kainuotų, kai ją nuo kitų metų sausio pradžios pradės tiekti konservatoriškasis rusiškasis ERC?

Atmetus dvejones, kad premjerui ligi šiol buvo visiškai nieko nežinoma apie ERC egzistavimą, galima spėti, jog A.Kubiliaus prognozės išsipildys — elektra brangs 80 procentų.

Kokį pelną į kišenę įsidės elektrą perparduodantys Rusijos oligarchai ir jų atstovai Lietuvoje ir kiek jis ekonomiškai pagrįstas?

Lietuvos energetikos specialistai teigia, kad pagal ERC ir Rusijos susitarimą iki šių metų pabaigos Rusijai tiekiama Lietuvoje pagaminta elektros energija turėtų būti „saugoma“ specialiame „banke“. Tai yra Rusija privalės šią energiją parduoti Lietuvai.

Specialistų skaičiavimu, jos turėtų susikaupti apie 1 milijardą kWh. Teigiama, kad tai būtų apie trečdalį metinio importo poreikio.

Ankstesnėje sutartyje dėl elektros importo ir eksporto, kurią pasirašė „Lietuvos energija“ ir „Inter RAO JES“, buvo numatyta, kad susigrąžinant „bankinę“ elektros energiją ji įvardijama kaip kvotinė.

Tačiau kartu būtina pirkti ir papildomą elektros energijos kiekį, kuris turėtų būti didesnis negu 50 proc. visos perkamos energijos.

Papildoma elektros energija kainuoja 2,4 karto daugiau negu „kvotinė“.

Kokia šiandien sutartis, tegalėtų pasakyti patys ERC vadovai. Tačiau prisimenant gąsdinimus elektros brangimu galima spėti, kad pigiai jos nei Baltarusija, nei juo labiau — Rusija neparduos.

Ir ne iš principo, kad pirks Lietuva, o vien todėl, kad pardavimo tarpininkai — esamieji Rusijos ir būsimieji Lietuvos elektros verslo oligarchai.

Kandidatė į prezidentus Dalia Grybauskaitė nacionalinį investuotoją LEO LT apibūdino kaip oligarchijos Lietuvoje pirmą, bet didelį daigą ir siūlo jį išrauti. Tačiau kaip konservatorių remiama eurokomisarė, jei bus išrinkta prezidente, drįs apibūdinti ERC?

Ir paskutinė naujiena: Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę prašydama pateikti išvadas dėl LEO LT tolesnės veiklos teisinio ir ekonominio pagrįstumo. Premjeras A.Kubilius praėjusią savaitę sudarė darbo grupę išvadoms parengti.

Ataskaita, ar Lietuvai reikalingas liūtas su LEO LT ženklu, ant konservatoriaus premjero stalo turėtų gulti ne vėliau nei iki gegužės 15 dienos.

 


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai  www.stats.lt - Tinklapiu reitingai, statistika, skaitliukas

Reklama

Written by BESMEGENIAI

lapkričio 29, 2010 at 10:40 pm

Įrašyta kategorijoj Uncategorized

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: