A. Nedzinsko priešrinkiminiai manevrai: o gal geriau būtų laidotuvės?

 

„Dzyvų dzyvai“. Būtent taip dzūkiškai reiktų pasistebėti Seimo nario Antano Nedzinsko vestuvėmis. O kaip kitaip, jei, greičiausiai, tų vestuvių ir nebuvo. A. Salamakinas teigia, kad su santuoka juokauti negalima, televizijos aiškinasi tikras ar ne A. Nedzinsko vestuvių liudijimas, Seimo nario mama nieko nežino ir nenori šnekėti apie sūnaus jungtuves.

Pats A. Nedzinskas šia tema nieko nekomentuoja jam nepatinkančiai žiniasklaidai, tačiau įtartinai rodosi tik iš anksto suplanuotose TV laidose, kur pasakoja apie savo neišmatuojamą meilę ir laimę.

(Ne)santuoka

Atrodytų ši santuoka – tarsi danguje (tikrame, o ne tame, kur išgarsėjo Antanas) nulemta: 2 numeris Tautos prisikėlimo partijos sąraše Alytaus rajono savivaldybės tarybos rinkimuose ištekėjo už pirmojo numerio sūnaus.

Negalėjo būti kitaip, nes naujoji A.Nedzinsko (ne)žmona teigia, kad jos mylimasis ją užbūrė ne tik asmeniniu žavesiu, bet ir savo politinėmis idėjomis. Kuo tokiomis? Antanai, tauta nori išgirsti tas tavo politines idėjas. Čia juk ne sekso pozos, kad tik žmona žinotų, ką tu mėgsti.

Be to, jei jau iš meilės, tai reikėjo merginai žemesnį numerį duoti kandidatų sąraše, o dabar visas kaimas kalbės, kad mergina partinę karjerą padarė per lovą. Arba, jei vestuvių iš tiesų nebuvo, gali būti, kad jos karjera sugriuvo dar prieš prasidėdama. Bet koks skirtumas Antanui, jei tos meilės nėra.

Seimo nariui labiausiai turėtų rūpėti, kad jo paties politinė karjera gali nukentėti dėl šių neįvykusių vestuvių. Apie tai, kad A. Nedzinskas tapo rimtu vedusiu vyru ir nebėra tas pleibojus, kuris medžiojo tokias scenos primadonas kaip Raimonda Masiulytė, nešneka ir oficialus Seimo nario puslapis http://www.lrs.lt, kuriame kiekvienas sveiko proto politikas mielai ir neatidėliotinai pasiskelbtų, kad yra rimtas šeimos vyras.

Dar baisiau, kad net „Facebooke“, kuriame visi su draugais dalinasi vestuvių potyriais, kelia savo ką tik gimusių vaikučių nuotraukas – visiška tyla. A. Nedzinskas savo asmeniniame puslapyje socialiniame tinkle nieko nepasiskelbė, jo santykių statusas nepakito, vestuvių nuotraukos neįkeltos. Kaip čia taip: eiti į televizijos laidas ir porinti apie savo laimę, tačiau ja nepasidalinti su savo 2139 draugais?

Nevykęs pijarščikas

Antanai, juk turi ryšių su visuomene magistrą, kuriuo vis nevengi pasigirti. Kaip čia taip išėjo, kad šioje situacijoje visiškai apsiskaičiavai? Nors žmonėms patinka “veselės“, nepatinka, kai juos laiko kvailiais. Žmonės iš Seimo nario tikisi truputį rimtesnių veiklų nei „pažaidžiam šeimą“. Kažkaip šitas reklaminis projektas atrodo ne rimtas darbas, o mokyklos saviveikla.

Prieš prasidedant rinkiminei kampanijai į savivaldybių tarybas, pasklido kalbos, kad Lietuvos politikus įkvėpė Barako Obamos rinkiminė kampanija „Yes We Can!“ (Taip, mes galime! – aut. past.). Ir A. Nedzinskas nusprendė, kad jis irgi gali susituokti. Bet Lietuvoje tuo nieko nenustebinsi: tuoktis mes mokame, bet ir skiriamės neprasčiau, todėl Lietuva pirmauja visoje ES pagal skyrybų skaičių.

A. Nedzinsko flirtas su vestuvėmis pastebėtas jau anksčiau. Praėjusiais metais Seimo narys savo prabangiu limuzinu „Pobeda“ dirbo eiliniu berniuku pagal iškvietimą, t.y. vairuotoju. Ir ne bet kaip dirbo, o sugebėjo pažeisti daugybę kelių eismo taisyklių ir dar papiktinti į bažnyčią besirenkančius tikinčiuosius. Bet ko tik nepadarysi, kai tokia jaudinanti vestuvių akimirka. Tavo ar ne tavo, tikra ar netikra.

Jei labai norėjosi vestuvių motyvo, reikėjo pasirinkti „Pabėgusios nuotakos“ scenarijų ir tapti tuo, kurį paliko prie altoriaus. Ir santuokos liudijimo nereiktų spausdintis, be to, lietuviai myli nuskriaustuosius bei mielai už juos balsuoja.

Tačiau efektyviausia būtų susiorganizuoti savo mirtį. Žmonės gedėtų, neštų gėles, kalbėtų apie politiką tik gražiai. O vėliau, po kokių trijų dienų, galima susiorganizuoti ir savo prisikėlimą. Tai neabejotinai suveiktų geriau ir praktiškai būtų galima galvoti apie amžinybę politikoje. Jokūbas Graliauskas

A.Nedzinskas pasiuto: politikas verkia prieš kameras ir grasina “duoti į snukį“

 

Aiškėjant faktams, kad Seimo narys rinkėjams akis dūmė ir ne vestuves, o priešrinkiminę akciją surengė, Antanas Nedzinskas imasi apgailėtinos gynybos: kūkčioja priešais kameras ir grasina “duoti į snukį“.

A.Nedzinskas keistuoliu vadintas dar tais laikais, kai pirmą kartą jį išvydo plačioji auditorija (realybės šou “Dangus“). Antanas pokštaudavo prieš kameras, spekuliuodavo savo įvaizdžiu. Ir štai, Antanas Seimo nariu tapo, tada ir prasidėjo: A.Nedzinskas, Arūno Valinsko pasekėjas, vis privengdavo žurnalistų, stengėsi tyliai ramiai Seime sėdėti, niekam neužkliūti, bet tada po kojom pasipainiojo moteris.

A.Nedzinskas gyrėsi prieš porą savaičių ją vedęs, noriai pasakojo žurnalistams apie savo gražią šeimyninę ateitį, apie vaikus kalbėti pradėjo, į Seimo viešbutį įsileido, kur drauge su “žmona“ Greta ant sofutės apie santuoką svaičiojo. Tačiau tiems patiems žurnalistams prakapsčius vestuvinių dokumentų darželį, A.Nedzinskas pakraupo – kaip taip galima? Puolė ašaroti prieš kameras ir galiausiai pagrasino, kad žengę į jo žemes, sveiki iš jos neišeis – pats Seimo narys snukdaužiu užsiims.

LNK televizijoje jau sukasi anonsai – viena laida žada pasakojimo apie šaunią Nedzinskų vestuvinę puotą tęsinį, kita (“Neišgalvoti gyvenimai“) – gąsdina žurnalistus: jei šie imsis tiesos paieškų, viešas asmuo, valdžios žmogus, pavyzdys vaikams, Seimo narys pradės užsiimti ne tik “neišgalvotomis vestuvėmis“, bet ir “neišgalvotu žmonių žalojimu“ – liaudiškai tariant – “snukdaužiu“. “Jeigu ant mano tėvų, ar Gretos (“žmonos“) tėvų kiemo ateis žurnalistai su kamera, ir jei aš ten būsiu, aš be jokio perspėjimo trenksiu į snukį“, – ašarodamas grasina apsimelavęs ir pats dėl to supykęs A.Nedzinskas.

Ne veltui Antano žmonės nesupranta: pats žurnalistams patvirtina vedęs, paskui pyksta, kai televizininkai Antano melus atkapsto, paskui duoda tiems patiems žurnalistams interviu, kuriame beverkdamas sugeba ir pagrasinti. Koks Seimo narys, tokie ir reportažai.

Kita vertus – anokia čia naujiena Lietuvoje. Politikai meluoti pradeda anksčiau, nei tautos geru gyvenimu rūpintis. Štai, kandidatė į savivaldą Greta Šapkaitė-Valuckienė nemato reikalo paaiškinti, kodėl būdama mažametė Ievos kostiumu staipėsi prieš kameras, juk lengviau pasakyti, kad tai – kita mergelė nuoguose kadruose, ir tai – šmeižtas. Paprašyta sukonkretinti savo planus didžiojoje politikoje, supyksta – savo politinių idėjų ji neatskleis, nes jai gaila reitingų žiniasklaidai. Suprask, jai gaila, kad apie jos gerus užmojus sužinos masės rinkėjų.

Dėl „Žalgirio“ kaunietis prisirakino antrankiais

 

21-erių kaunietis antrankiais prisirakino prie medžio, raktus atidavė draugui ir paskelbė bado akciją. Šitaip vaikinas protestuoja prieš „Mikrovisatą“.

„Šalin antrankius nuo Eurolygos!“ – tokiu užrašu pasidabinęs krepšinio gerbėju save laikantis

Šarūnas Simaitis vakar ryte reikalavo, kad „Mikrovisatos TV“ pradėtų transliuoti „Viasat Sport Baltic“ kanalą.

„Tokios varžybos „Žalgiriui“ svarbios ir negaliu jų matyti. Kaip man jaustis?“ – judindamas šąlančius rankų pirštus postringavo jaunuolis.

Šarūnas neseniai grįžo iš Anglijos, kur tris mėnesius bandė užsidirbti pinigų pragyvenimui. Gimtinėn sugrįžęs vaikinas nustebo – namuose jis negali matyti krepšinio varžybų!

“Žalgirį” myliu nuo vaikystės, palaikau komandą, sergu už ją. Visi turi teisę žiūrėti savo mėgstamas laidas, todėl neteisinga, kad „Mikrovisata“ neatsižvelgia į savo klientų pageidavimus, nereaguoja į jų prašymus bei skundus ir nedaro visiškai nieko, kad padėtis pasikeistų“, – pyko jaunuolis.

Prie medžio šalia „Mikrovisatos TV“ Savanorių prospekte prisirakinęs Š.Simaitis po kelių valandų bado akcija pavadinto protesto buvo žvalus ir vis dar laukė bendrovės atsakymo.

„Kai rašai visokius raštus, skundiesi, niekas negirdi, tačiau, kai imiesi griežtesnių protesto formų, tuomet visi sukrunta“, – vylėsi jaunuolis, šiais metais ketinantis pradėti studijuoti politikos mokslus.

Po kelių valandų jaunuolis buvo pakviestas į “Mikrovisatos“ patalpas, kur su juo kalbėjosi bendrovės atstovai. 

“Mikrovisatos TV“ vykdantysis direktorius Mindaugas Anilionis “Kauno dienai“ pasakojo, kad abonento Šarūno Simaičio vardu nėra bendrovės abonentų bazėje.

“Ponas Šarūnas ankščiau nėra kreipęsis, pirmą kartą kreipėsi tik vakar, elektroniniu paštu ir tik pasibaigus darbo dienai su tokio paties turinio pranešimu. Ketvirtadienį, 10 val., jis atvyko į bendrovės abonentų skyrių. Jam pasiūlėme tapti kabelinės televizijos klientu, tačiau jis nieko neatsakė ir išėjo“, – pasakojo M.Anilionis. 

“Mane tai stebina, gal jų bazė nepilna arba ten kažkokios klaidos įsivėlė? Laišką siunčiau antradienį, apie 14 val,, trečiadienį, prieš 17 val., o ketvirtadienį atėjau prie salono. Jeigu laiškų bendrovė nemato, tai gal ir klientų neranda?“ – piktinosi Šarūnas.

Tuo tarpu “Mikrovisatos“ atstovas pridūrė, kad tiek bevielės, tiek kabelinės TV vartotojai turi galimybę užsisakyti ir matyti “Viasat Sport Baltic“ kanalą. Visgi viskas priklauso nuo kainos.

“Pigiau kainuojantys paketai ir yra sukurti tiems, kas turi mažesnes finansines galimybes ir/arba tiems klientams kuriems pilnai pakanka mažesnio programų skaičiaus. Nors “Viasat Sport Baltic“ kanalas yra pats brangiausias kanalas, tačiau jis retransliuojamas populiariausiame pakete kurį renkasi didžiausias kiekis klientų. Mano žiniomis, nė viena kabelinė ar palydovinė skaitmeninė TV neretransliuoja šio kanalo pigesniuose paketuose“, – aiškino M.Anilionis.

Jis patvirtino, kad prie medžio antrankiais prisirakinusiam  jaunuoliui bendrovė pasiūlė tapti klientu.  Ingrida Žirlienė KD 2011 02 10

Lietuviai laimėjo sniego skulptūrų konkursą

 

Sniego skulptoriai iš Lietuvos laimėjo Sapporo sniego festivalį – praneša snowfes.com. Trys lietuviai – Kęstutis Lanauskas, Artūras Burneika ir Tomas Petreikis, iš sniego sukūrė avilį su bitėmis. Jų darbą pristatė šūkis: „Pasaulis yra mūsų avilys. Būkime atsakingi“.

Lietuvių komanda savo prisistatyme pabrėžė medaus ir bičių svarbą lietuvių tautai. „Verta paminėti, kad lietuviškas draugo pavadinimas – „bičiulis“, yra kilęs iš daikt. „bitė“, – rašoma lietuvių prisistatyme.

Bičių avilio kūrėjai sako, kad bičių gyvenimas mums primena svarbiausius draugiško sugyvenimo principus.

Šiais metais Japonijoje vykusiame festivalyje dalyvavo šešiolika komandų iš skirtingų pasaulio kampelių.

Visas sniego skulptūras galite pasižiūrėti čia.

***

Sniego skulptūrų festivalyje Japonijoje kauniečiai tapo nugalėtojais

Tradiciniame Sniego skulptūrų festivalyje Tekančios saulės šalyje kauniečių skulptorių sukurtas bičių avilys pelnė pirmąją vietą. Tai – aukščiausias lietuvių pripažinimas, pelnytas Sniego skulptūrų festivalyje Sapore.

„Pasaulis yra mūsų avilys. Būkime atsakingi“, – skelbia kauniečių skulptorių Kęstučio Lanausko, Artūro Burneikos ir architekto Tomo Petreikio sukurta 3 metrų aukščio sniego skulptūra. Jai sukurti prireikė 27 kubų sniego.

62-ajame Sniego skulptūrų festivalyje Sapore dalyvavo 16 skulptorių komandų iš viso pasaulio. Ketvirtadienio rytą festivalio žiuri apžiūrėjo sniego skulptūras ir paskelbė nugalėtojus. „Šiandien visą dieną sninga, iš ryto nukasėme nereikalingą sniegą, nuvalėme skulptūrą – norėjome, kad komisija ją pamatytų tokią, kokią sugalvojome“, – iš Japonijos atskriejo džiugus skulptoriaus Kęstučio Lanausko balsas. Laikrodžiams Lietuvoje mušant ketvirtadienio vidudienį, Japonijoje jau buvo 7 valanda vakaro.

Tai – ne pirmoji, tačiau aukščiausia Kauno skulptorių pergalė viename populiariausių Japonijos žiemos renginių. Prieš dvejus metus kauniečiai Mindaugas Jurėnas, Alfonsas Vaura ir Simonas Šidlauskas pelnė antrąją vietą. Garbingą apdovanojimą kauniečiams tąkart pelnė iš sniego sukurta pelė ir pirštinė. 2006 m. M.Jurėno, K.Lanausko ir A.Vauros milžiniška sniego žvaigždė pelnė ketvirtąją vietą.

Piniginiai prizai festivalio laureatams neskiriami. „Į Lietuvą parvešime garbę, medalius ir Saporo vėliavą, kuri yra pereinamasis festivalio prizas“, – šypsojosi K.Lanauskas. Jis prisipažino su kolegomis svarstęs, vežtis vėliavą į Lietuvą ar ne. Mat kitais metais pirmąją vietą laimėjusi komanda ją  turės parvežti į Saporą. „Kvietimą kitais metais vėl atvykti į Saporą jau turime.

Taigi, vėliava pasisvečiuos Lietuvoje, Kaune, o 2012 m. parkeliaus į Japoniją“, – planavo skulptorius. Lietuvius nustebino antrąją vietą laimėjusios Suomijos komanda – techniškai sudėtingą „Atspaudą“ iš sniego kūrė moterys. Trečiąją vietą pelnė Kinijos skulptoriai, iš sniego sukūrę „Mergaitės šypseną“. 

***

Lietuvių komandą sudarė skulptoriai Kęstutis Lanauskas, Artūras Burneika, Tomas Petreikis. Jų darbą pristatė šūkis: „Pasaulis yra mūsų avilys. Būkime atsakingi“. Lietuvių komanda savo prisistatyme pabrėžė medaus ir bičių svarbą lietuvių tautai.Štai ką jie sako: „Medus yra natūralus maisto produktas, pagamintas nesunaikinant jokio gyvybės formos. Įvairiose skirtingose kultūrose bitės yra vilties simbolis, saulės ir jos energijos ženklas. Jos taip pat simbolizuoja švarą, socialinę organizaciją, darbštumą, nenuilstantį darbą, intelektą, medaus saldumą netgi poeziją. Bičių sukurtas šešiakampis korys yra širdies ir gyvenimo saldumo simbolis. Bitės mus mokina, kaip išgauti savo gyvenimo medaus saldumą, gyventi ir džiaugtis juos, kuomet šviečia saulė.

Baltijos šalyse senovės protėviai buvo sužavėti šių mažų būtybių. Ūkininkai buvo sužavėti jų socialinio gyvenimo ir jų darbštumu. Verta priminti, kad lietuvių kalboje žodis „bičiulis“ yra kilęs nuo daiktavardžio „bitės“.

Bičių gyvenimas mums primena pagrindinius mūsų egzistavimo principus: „Duok ir imk…“ Bitei gėlė yra gyvybės šaltinis. Ir gėlei bitės yra meilės pasiuntinės. Tiek bitės ir gėlės vienos be kitų negali egzistuoti (pagal Kahlil Gibran)“.

Iš viso Saporo sniego skulptūrų festivalyje šiais metais dalyvavo 16 komandų iš įvairiausių pasaulio valstybių. Komandos sukūrė daug sniego skulptūrų, kurios sužavėjo ne tik lankytojus, bet ir pačius festivalio dalyvius. Antroji vieta atiteko Suomijos komandai.

Kauno miesto savivaldybė kauniečių komandai iš Kultūros programos šiemet skyrė 15 tūkst. litų. Kauniečiai Saporo sniego skulptūrų festivalyje dalyvauja nuo 2003 metų.

Dešimt didžiausių vasario mėnesio Lietuvos žvaigždžių

Laidos prasidėjo ir baigėsi, projektas plovė projektą, vakarėlyje susirinkusios žvaigždės taip stumdėsi savo seksualumais, kad šie kibirkščiavo į objektyvus. O kas iš daugybės žinomų veidų per mėnesį užsiaugino didžiausias auras arba jas išbarstė? Leiskit mums pasakyti.

10. Irma Jurgelevičiūtė. Iš pradžių atrodė, kad įtarimai vagystėmis Irmai tik padės pritraukti daugiau užsakymų koncertams, net reklamų skalbimo milteliams, tačiau praeitą savaitę visas Lietuvos žvaigždynas staiga suprato, kad vagystės – rimtas dalykas ir Irmai padvelkė šalčiu.

9. Liveta Kazlauskienė. O dėl šio netikėto praregėjimo labiausiai kalta Liveta Kazlauskienė, viešai papasakojusi apie tai, kaip suspendavo jos ir I. Jurgelevičiūtės draugystę. Paskui ji dar prišnekėjo į eterį, kad politikoje viskas nupirkta. Tikėkimės, kad ji pasitenkins šiuo dėmesiu ir nepradės vėl leisti albumų.

8. Irena Degutienė. Kaip ir Dalios Grybauskaitės, I. Degutienės reitingai šį mėnesį kiek smuktelėjo, tačiau mes manome, kad Seimo pirmininkė vis dar kilo: ji pareiškė, kad ne tik kitų, bet ir jos partijos nariai spaudė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą, ir galutinai susiformavo kaip nauja politikos žvaigždė. Jei dar kalbas mokėtų rėžt…

7. Deivydas Zvonkus. Nors “Chorų karų“ generolo idėja buvo vogta, tačiau pritaikyta negerbiamai vietinei rinkai atnešė klaipėdiečiui didelės šlovės. Be to, jis buvo pastebėtas su nauja mergina, žurnaliste kaip jo mama, tad dabar galės stumti pijarą tiesiog namuose. Ir, galbūt, ji D. Zvonkui paaiškins, kodėl yra gerai, kad Lietuvoje nėra mėnesinio topo įžymybių, kurios rengiasi blogiausiai.

6. Marijonas Mikutavičius. Visos Lietuvos bernas visada kiek įmanoma stengiasi nelįsti į tiesioginę šviesą ar bent ožiuojasi į ją tempiamas, tačiau TV3 paskelbus naujo krepšinio himno rinkimus jo veidą vėl užliejo blykstės. Nors TV3 rinko naują krepšinio himną, tačiau rinkimų anonse skambėjo „Trys milijonai“. Lyg TV3 norėtų sukurti antrus „Tris milijonus“. Bet ir senas niekur nedingo. Ir naujuosius rinkimus laimėjo M. Mikutavičius, neabejotinas nugalėtojas šioje situacijoje: tie, kurie nežino „Trijų milijonų“, dainuos naująją dainą.

 

5. Simas Jasaitis. Panašu, kad manekenės brolis pamažu apsiprato su viešumu ir naująja drauge, todėl drįso prieš kameras parodyti savo kadaise apleistus šokėjo talentus, todėl dabar bent dvi savaites bus siuntinėjamas nuorodomis, kamantinėjamas ir prašomas pakartoti.

4. Ona Kolobovaitė. Torso apnuoginimas ir romanas su Marium Jampolskiu O. Kolobovaitės publikos akyse nepadarė nei ikona, nei bloga mergaite, tačiau prasidėjus „Žvaigždžių duetams“ balsingoji visaginietė šovė į priekį, pakurstydama kalbas apie sužadėtuves su Andrium Butkum. Šiuo metu visi žino, kad norėtų ją matyti “Eurovizijoje“, tačiau to nesako.

3. Radžis Aleksandrovičius. Stereotipais apie čigonus besimėgaujantis auksais apsikarstęs koverių atlikėjas ne visai savo noru sugrįžo priešais lempas. Sako, TV3 keršijo už jo artimus santykius su LNK, ir visai be rūpesčio bei nepatikrinę paleido piktą gandą apie jo tėvus. Bet net ir purtomas skandalo Radžis nenori apkabinti savo mamos.

2. Vilija Pilibaitytė-Mia. Laimingo atsitiktinumo dėka V. Pilibaitytė atsidūrė Egipte tuo metu, kai vietiniams trūko kantrybė nuo ilgametės diktatūros, todėl ji tapo specialiąja Lietuvos “selebričių“ bendruomenės reportere nuo Raudonosios Jūros. Be to, ji ką tik sudalyvavo ir naujojo krepšinio himno laimėjime. Eina mergina.

1. Natalija Ivanova-Zvonkė. Mums vos paskelbus praeito mėnesio topą, Natalija paskelbė esanti nėščia, o mėnesio pabaigoje žurnalo „Žmonės“ skaitytojų buvo išrinkta metų žvaigžde. Nors dėl šeimos lūkesčių veikia ji mažiau, tačiau šie du dalykai dar labiau sustiprino jos stereotipiškumą – sakai žvaigždė, galvoji „Zvonkė“. Karolis Jachimavičius Zebra.lt 2011 02 09

Į mitingą prieš kasos aparatus turguose susirinko apie 5 tūkst. žmonių, sulaikyta 17 asmenų

 

Į prekybininkų mitingą prie Seimo pirmadienio vidurdienį susirinko apie 5 tūkst. žmonių, kurie protestuoja prieš reikalavimą turguose turėti kasos aparatus, pranešė įvykio vietoje dirbantys pareigūnai.

Vilniaus policija informavo, kad nuo protesto akcijos pradžios sulaikė 17 asmenų – jie bandė į mitingą atsinešti draudžiamus daiktus ar buvo neblaivūs.

Mitingo dalyviai nepatenkinti dėl Vyriausybė sprendimo nuo gegužės pradžios privalomai įvesti kasos aparatus turgaus prekeiviams, dengtuose paviljonuose pardavinėjantiems maisto produktus. Valdžia teigia, kad nauja tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę ir užkirs kelią šešėlinei veiklai.

Tačiau protestuotojai tvirtina, kad taip žlugdomas smulkusis verslas.

“Šalin rankas nuo smulkaus verslo“, “Kubiliau, nevyk žmonių iš Lietuvos“, “Kasos aparatus valdžios vagims“, “Kiekvienam seimūnui – po kasos aparatą“ – tokiais šūkiais mitingo dalyviai protestuoja prie Seimo.

Viešąją tvarką palaiko per 600 policijos pareigūnų, įvykio vietoje matyti raitoji policija ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Mitinguotojai nuo parlamento atitverti specialiomis juostomis.

Į mitingą atėjo būrys opozicijos politikų – Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Valentinas Mazuronis, Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas, Vidmantas Žiemelis ir kiti.

Prieš mitingą premjeras Andrius Kubilius dar kartą pareiškė, kad ministrų kabinetas savo sprendimo dėl kasos aparatų įvedimo prekiautojams maisto produktais neatšauks.

Vyriausybė nutarė kompensacijoms už kasos aparatus turgavietėse skirti 3 mln. litų iš Privatizavimo fondo.

Lietuvoje šiuo metu yra 108 turgavietės, turinčios dengtus paviljonus.

Žemės ūkio ministras kviečia ne mitinguoti, o dirbti

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijai rengiant visuotinę protesto akciją prie Seimo priešinantis kasos aparatų įvedimui turgavietėse, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ragina ne mitinguoti, o dirbti ir įsiklausyti į pačių žemdirbių organizacijų, ūkininkų išreikštus argumentus.

Praėjusią savaitę 11 įtakingiausių žemdirbių visuomeninių organizacijų – Žemės ūkio rūmų, Ūkininkų, Šeimos ūkininkų, Žemės savininkų sąjungų, Paukštininkystės, Kiaulių augintojų, Žemės ūkio bendrovių, Mėsos perdirbėjų, Grūdų perdirbėjų, Daržovių augintojų asociacijų ir Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ – vadovai išreiškė pritarimą kasos aparatų įvedimui turgavietėse. „Įvertinę bendrą Lietuvos maisto produktų gamybos sektoriaus ekonominę situaciją ir pritardami siekiui suvienodinti visų maisto rinkos dalyvių konkurencines galimybes, reiškiame palaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimui įvesti kasos aparatus turgavietėse”,– teigiama šių organizacijų oficialiame dokumente.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius,  lankydamasis įvairiuose šalies rajonuose nuolat girdi pačių ūkininkų raginimus kuo greičiau turguose įvesti kaso aparatus, taip užtikrinant vienodas prekybos sąlygas visiems. „Jie supranta, kad sąžiningiems ūkininkams nuo to tik bus geriau. Jie bus lygiaverčiai konkurencinėje kovoje“, – teigia ministras.

Pasak jo, didesnis verslo skaidrumas, geresnė pajamų apskaita, vartotojų apsaugojimas nuo nesąžiningumo, šešėlinės veiklos užkirtimas – šie svarūs argumentai ne kartą skambėjo diskusijose dėl kasos aparatų įvedimo būtinybės. Deja, viešai išsakytos nepagrįstos mintys, esą toks Vyriausybės sprendimas žlugdo smulkųjį verslą, yra nemotyvuotos. Viešojoje erdvėje sakyti argumentai, jog įvedus kasos aparatus nebus galima derėtis, nebus galima konkuruoti, kasos aparatai neveiks dėl šalčio, o riebaluotais pirštais nebus galima atspausdinti čekio, neturi jokio pagrindo.

“Sąžininga prekyba, skaidri pajamų apskaita negali kenkti verslui. Tai įrodo kitų šalių patirtis – kaimyninės valstybės Latvija, Lenkija, Estija bei Vakarų Europos šalys jau yra įsivedusios kasos aparatus turgavietėse, ir dėl to smulkusis verslas jose ne tik nebankrutuoja, bet ir klesti. Kasos aparatų įvedimas yra techninė prekybos apskaitos priemonė ir negali kenkti sąžiningam pardavėjui, juolab, kad jų įsigijimas yra kompensuojamas valstybės, o mokymai,kaip jais naudotis, jau vyksta“, – išplatinatme pranešime sako ministras.

Vyriausybė buvo skyrusi papildomo laiko ir kreipėsi į smulkų verslą bei prekybininkus vienijančias struktūras, prašydama pateikti savo siūlymus dėl parengto projekto. Tačiau jokio atsako ir pasiūlymų iš smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų dėl pateiktos kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos negavo.

Sulaukęs žemdirbių visuomeninių organizacijų, pačių ūkininkų palaikymo Vyriausybės priimtam sprendimui, žemės ūkio ministras pritaria jų argumentams ir ragina dirbti, o ne mitinguoti.

Studentai: PSD mokestis paskatins dar didesnę emigraciją

 

Vyriausybės ketinimai apmokestinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) studentus, mokančius už mokslą, lems dar didesnę jaunų žmonių emigraciją, teigė ketvirtadienį prie Vyriausybės piketavusieji studentų atstovai.Ketvirtadienio vidurdienį grupelė studentų ir jų atstovų surengė piketą prie Vyriausybės. Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Aš ant tokio PSD, paprasčiausiai BBD“, „Ne – vargšų genocidui, už mokslą, prieinamą visiems“, „Kubilius fizikas ar mokesčių melžėjas? Jeigu patys moka už mokslą – vadinasi, turi pinigų, jeigu turi pinigų – vadinasi, patys gali susimokėti PSD“.

Viename plakate puikavosi premjero Andrius Kubiliaus, švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ir viceministrės Nerijos Putinaitės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Manto Adomėno, profesoriaus Egidijaus Kūrio nuotraukos su užrašu „Krepšelio genijai“.

Piketo dalyviai teigė nepritarią Vyriausybės idėjai sumokėti PSD biudžeto lėšomis tik už valstybės finansuojamus studentus, visus kitus įstatymais verčiant PSD susimokėti savo lėšomis.

Anot jų, mokantys už savo studijas turi žymiai blogesnį studijų prieinamumą už studijuojančius valstybės finansuojamose vietose, todėl neteisinga dar labiau apsunkinti mokančių už mokslą studentų padėties, užkraunant jiems PSD mokestį.

„Mes manome, kad tai neteisinga ir diskriminuoja studentus, kurie patys moka už mokslą. Iš tikrųjų, už mokslą mokantys studentai ir taip studijuoja žymiai blogesnėmis sąlygomis – jie turi imti paskolas arba patys turi susimokėti už studijas nuo 4 iki 19 tūkst. litų per metus. Tie, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, jie neturi nieko mokėti. Tai dabar už tuos studentus norima dar ir sveikatos draudimo mokestį sumokėti, o tiem, kurie moka už mokslą, dar ir devynis kailius nudirti. Manome, kad tokia situacija neteisinga“, – žurnalistams sakė protesto dalyvė, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Olga Suprun.

Piketuotojai rašte, adresuotame ministrui pirmininkui A. Kubiliui ir ministrui G. Steponavičiui, reikalavo, kad už visus nedirbančius studentus, nepriklausomai nuo jų studijų formos, pakopos ar finansavimo pobūdžio, PSD būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis tais atvejais, kai jie pirmą kartą studijuoja bakalauro ar magistro pakopoje. Jų teigimu, jeigu nebus atsižvelgta į taikią poziciją, ateityje planuojami drastiškesni žingsniai.

„Šitas susirinkimas, mitingas yra savalaikis ir labai reikalingas, kol dar turime laiko. Dabar žiūrėdamas į visa tai valstybės mastu, galiu pasakyti, kad ir taip mes nemažai esame studentų praradę. Pavasarį Vokietija atidaro sienas. Taigi tiems, kurie abejoja, ar likti Lietuvoje ar ne, šitas mokestis tiktai gali labiau sumažinti abejones, o gal dar pridėti ir kitų abejojančių“, – sakė studentas Gediminas Zelvaras.

Antradienį ministrų kabinetas priėjo prie nuomonės, kad valstybė PSD turėtų drausti tuos studentus, kurių mokslas taip pat yra finansuojamas valstybės lėšomis, o šis finansavimas truktų šešerius metus arba tol, kol studentas baigtų studijas.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys mato kompromisinį sprendimą dėl studentų PSD ir artimiausiu metu jį žada teikti Vyriausybei. R. Šukys siūlo, jog valstybė, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų drausti visus nuolatinę studijų formą pasirinkusius studentus, o už pasirinkusiuosius tęstines studijas – jei už jų mokslą moka valstybė, taip pat už nedirbančius doktorantus.

Klausimą dėl studentų PSD Vyriausybė svarstys kitą savaitę.

Neblaivi Vilniuje sukėlusi avariją A.Kubiliaus padėjėja neteko darbo



Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį pasirašė savo padėjėjos Seime Jovitos Morkūnaitės prašymą atleisti ją iš darbo.

Prieš tai duodamas interviu “Žinių radijui“ Andrius Kubilius teigė dar nieko negirdėjęs apie trečiadienį vakare galimai neblaivios savo padėjėjos Jovitos Morkūnaitės sukeltą avariją.

„Tikrai nežinau, nemačiau tokių žinių. Bet kuriuo atveju aiškinsimės ir tikrai į tai reaguosime atitinkamai“, – „Žinių radijui“ sakė premjeras.

Trečiadienį vakare Vilniuje, kaip spėjama, neblaivi Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus  padėjėja Seime Jovita Morkūnaitė sukėlė avariją.  Jovita Morkūnaitė dirba Seimo nario padėjėja-sekretore.

Laimė, per avariją niekas nenukentėjo. Smarkiai apgadintas vienas automobilis.

Avarija Olimpiečių gatvėje įvyko apie 19 val. Susidūrė priešpriešiais važiavę automobiliai „Opel Astra“ ir „Honda Accord“.

Automobilio „Opel Astra“ vairuotojas sako, kad jo nepraleido nuo Sporto rūmų važiavęs automobilis „Honda Accord“. Vairuotoja staiga pasuko į kairę į užvažiavimo ant Žirmūnų tilto pusę.

Anot vyriškio, moteris neįjungė posūkio ir nėrė į kairę priešais pat jo automobilio priekį.

Per avariją smarkiai apgadintas automobilio „Opel Astra“ priekis.

„Niekas nenukentėjo, todėl jau ruošiausi draudimo bendrovei pildyti avarijos deklaraciją, tačiau su moterimi nepavyko susikalbėti – supratau, kad moteris neblaivi“, – sakė automobilio „Opel Astra“ vairuotojas.

Trečiadienį vakare mieste patruliavo vos trys kelių policijos ekipažai, todėl į avarijos vietą skubiai atsiųsti patrulinės rinktinės pareigūnai.

„Moteris pripūtė 2,2 promilės“, – sakė policijos alkoholio matuoklio rodmenis sužinojęs automobilio „Opel Astra“ vairuotojas.

Moters koordinacija buvo sutrikusi: pareigūnui netgi teko saugoti, kad premjero A. Kubiliaus padėjėja netyčia nepakliūtų po pravažiuojančių automobilių ratais. Moteris iš policijos automobilio išlipo, kai pareigūnai prieš uždarant į aikštelę nutarė apžiūrėti jos automobilį.

„Kodėl mane fotografuojate?“, – neslėpė pykčio avarijos kaltininkė. „Įdomu, iš kur jūs jau tai žinote“, – atkirto vairuotoja, paklausta, kas atsitiko ir, ar ji vartojo alkoholį. Nuo žurnalistų Seimo nario padėjėja pasislėpė policijos automobilyje.

Pareigūnai iškvietė techninės pagalbos vežimėlį ir nutempė moters automobilį į aikštelę.

Techninės pagalbos automobilio prireikė ir apdaužytam opeliui nutempti: per avariją užsikirto jo priekinis ratas.

Apie Europos krepšinio čempionato burtų traukimo ceremoniją

Užtenka žvilgtelėti į socialinio tinklo „Twitter” žinutes – žemyną suvienijo kančia”, – po Raigardo Tautkaus suburto choro pasirodymo išvadą padarė žurnalistas. 

Įvairių šalių dainų popuri per Europos krepšinio čempionato burtų traukimo ceremoniją atliko būrys dainininkų.

Išsityčiojo iš renginio

Krepšiniui skirto britų žurnalo MVP apžvalgininkas Markas Woodsas iškeikė ceremoniją, kurią, jo nuomone, muzikos numeriai beprasmiškai ištęsė.

„Dabar vyras groja ksilofonu. Baisu ir pagalvoti, kaip prastai atrodo tie, kurie neįveikia lietuviškos muzikos realybės šou „Pop Idol” (populiarus britų TV talentų šou. – Red.) atrankos”, – pasirodymą su skrabalais komentavo žurnalistas.

Iškritikavęs pasirodymus, apžvalgininkas pasišaipė, kad pristatyti Graikiją kūriniu iš baleto „Graikas Zorba” – labai nenuspėjama.

„Tai tikrai skausminga. Nejaugi kas nors atėjo čia ko nors kito, o ne burtų traukimo?

Jei tai neįtikins visuomenės, kad verta grįžti prie 16 komandų sistemos (šįmet čempionate pirmąsyk rungsis 24 komandos. – Red.), niekas neprivers jos persigalvoti”, – kentėdamas muzikinį pasirodymą toliau piktinosi apžvalgininkas.

Galiausiai jis patarė Didžiajai Britanijai pažadėti sutrumpinti burtų traukimo ceremoniją, jeigu ji ateityje nori iškovoti teisę rengti čempionatą.

„Didžioji Britanija pristatoma „The Beatles” dainos karaokės variantu. FIBA už šitą dalyką gaus didelę sąskaitą iš sero Paulo McCartney advokatų.

Užtenka žvilgtelėti į socialinio tinklo „Twitter” žinutes – žemyną suvienijo kančia”, – po Raigardo Tautkaus suburto choro pasirodymo išvadą padarė žurnalistas.

Panašių atsiliepimų atsirado ir kitoje sporto žiniasklaidoje.

„Buvo gėda žiūrėti”

Andrius Mamontovas, dainininkas

„Ar tikrai reikėjo tokio lygio muzikinės programos? Tai atrodė kaip bandymas daryti mažytę „Euroviziją”. Įsijungiau televizorių, kad pamatyčiau, kaip bus traukiami burtai.

Įpusėjus muzikinei programai televizorių išjungiau. Pamaniau, kad jei traukimas bus toks, kaip ta programa, aš tų burtų nenoriu. Kai televizija rodo šiaip kokį dainų šou, tai viena.

Bet čia vedėjai kalbėjo angliškai, vadinasi, orientuotasi ir į užsienio auditoriją. Man, kaip Lietuvos piliečiui, svarbu, kaip pristatoma mano šalis. Kai šalies, jos žmonių veidas pristatomas šitaip, norisi rėkti, kad mano veidas – ne toks. Mūsų krepšinis ir šalis nusipelnė būti pristatyti geriau.

Buvo gėda ir skaudu, kad mes savęs nemylime. Jei pakviečiu svečius vakarieniauti, patiesiu staltiesę, pašluoju grindis. O mes pakvietėme svečių į Lietuvą ir vakarienę patiekėme ant laikraščio. Jei negalime padaryti gero šou, gal nedarykime jokio?

Tikiuosi, kad šį reginį užsienyje matė kuo mažiau žmonių. Tai, ką pamatėme, tikrai nebuvo graikų sirtakis ar Balkanų muzika, tik prasta imitacija. Norisi keiktis.

Nežinau, ar norėtume, kad užsieniečiai mūsų šalį pristatytų taip, kaip mes parodėme kitas šalis, – restorano lygio. Dar sykį pasirodėme kaip trečiojo pasaulio šalis.”

Mokytojai juokėsi iš ministro G. Steponavičiaus

     G. Steponavičius

Kai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičiaus Klaipėdoje vykusiame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo forume pareiškė, jog esą „vidutinis Lietuvos mokytojų atlyginimo vidurkis dabar šalyje yra 2 700 litų“, salėjo nugriaudėjo juokas, rašo „Vakarų ekspresas“. Nors pedagogai buvo parengę savo prašymus bei siūlymus, kaip tobulinti švietimo sistemą, ir šią rezoliuciją ketino įteikti pačiam G. Steponavičiui – šis, pasakęs sveikinimo kalbą, pradingo.

Pasak LŠDPS Žemaitijos susivienijimo pirmininko Eugenijaus Jesino, „naudojamasi viešųjų ryšių taktika – su profsąjungos atstovais bendrauja, tačiau daro, ką nori, ir visiškai neatsižvelgia į mūsų pastabas“.

Tuo tarpu, jo teigimu, „situacija švietimo srityje vėl kaista“. Klaipėdoje pažadėta, jog jei Švietimo ir mokslo ministerija ir toliau konstruktyviai nevertins profesinių sąjungų keliamų reikalavimų, LŠDPS Žemaitijos regionų profesinių sąjungų susivienijimas pasilieka teisę pareikšti nepasitikėjimą G. Steponavičiaus vykdoma politika.

Rezoliucijoje nurodyta, kad ministerijai duota laiko pasitaisyti iki vasario 15-osios.